TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Socialinės išmokos indeksuojamos nebus

2008 07 11 0:00
Didelė infliacija yra pavojingiausia mažas pajamas gaunantiems žmonėms.
LŽ archyvo nuotrauka

Prezidentui vetavus Socialinių išmokų indeksavimo įstatymą, Vyriausybė neatsisako planų paremti mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

"Mes šiomis sąlygomis bet kuriuo atveju turėsime priimti sprendimus, kaip paremti mažiausias pajamas gaunančius žmones - ar tai bus indeksavimo įstatymas, ar atskiri sprendimai kiekvieną kartą - kitas reikalas", - Žinių radijui sakė premjeras Gediminas Kirkilas.

Jis pats labai rėmė šį įstatymą. Premjeras teigė iš dalies sutinkantis su Europos Sąjungos komisaru Joaquinu Almunia ir ekonomikos ekspertais, kurie teigia, kad toks indeksavimas skatintų infliaciją. "Svarbiausias dalykas - ne kokį mes mechanizmą ir formą taikome, o kaip ir kiek galime padėti žmonėms, kurie gauna mažiausias pajamas ir labiausiai kenčia dėl infliacijos", - tvirtino premjeras.

Valdžios klaida.

"Tokioje šalyje kaip Lietuva, kuri ir taip turi didelių problemų dėl vis didėjančios infliacijos, priimti tokį įstatymą - klaida. Puikiai suprantu būtinybę kompensuoti perkamosios galios mažėjimą silpniausiems visuomenės sluoksniams, tačiau iš patirties žinome, kad indeksavimas - pats blogiausias būdas kovoti su infliacija. Indeksavimas ją tik dar padidins", - taip Lietuvos politikų sprendimą įvertino ES ekonomikos ir pinigų politikos komisaras J.Almunia.

Lietuvos analitikai baiminosi, kad Seimo priimtas įstatymas gali įsukti infliacijos spiralę. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlė Seimui nepritarti šio įstatymo projektui. LLRI nuomone, priimant šį įstatymą neatsižvelgiama į ilgalaikes Lietuvos ekonomikos perspektyvas. "Ekonomikos ekspertams prognozuojant Lietuvos ekonomikos plėtros sulėtėjimą, reikia atsižvelgti į tai, kad išmokas indeksuoti gali prireikti ir "stagfliacijos" - didelės infliacijos ir sulėtėjusios ar sustojusios plėtros - periodu. Todėl indeksavimas negali būti nuosekli, tvari valstybės politika, nes tai gali pareikalauti didesnių išlaidų net ekonominio nuosmukio laikotarpiu, t.y. tuomet, kai valstybės pajamos ir galimybės didinti išmokas bus sumažėjusios", - teigė LLRI ekspertai.

Ypač aštriai visi analitikai ir darbdaviai pasisakė prieš minimalaus darbo užmokesčio indeksavimą atsižvelgiant į infliaciją. Mat privatus verslas didina atlyginimus pagal rinkos padėtį ir savo galimybes, o priverstinis jų indeksavimas žlugdytų verslą.

Menka parama skurdžiausiesiems

Tuo metu Seimo narys ekonomistas Kęstutis Glaveckas tvirtina, kad indeksuoti išmokas yra būtina, tik schema pasirinkta netinkamai. "Pasirinkta metodika smarkiai atsilikusi nuo gyvenimo ir kainų kilimo. Mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms geriausiu atveju bus kompensuota tik pusė infliacijos, ne daugiau", - sakė jis. K.Glavecko nuomone, pasirinktas indeksavimo metodas reiškia, kad tie, kurie buvo skurdžiai, tokie ir liks.

"Papildomi 30 ar 40 litų nieko nepakeis. Su energetika, šiluma ir maistu susijusi infliacija nebus kompensuota", - sakė jis. Tačiau tikino, kad indeksavimas nereiškia, jog būtinai padidės infliacija. "Visų pirma infliacija yra vienas geriausių pajamų rinkėjų - biudžetas dėl didėjančių pajamų bus papildytas maždaug milijardu litų. Tuo metu neturtingų žmonių padėtis pablogėja. Jei kompensuosime jų praradimus, dar nereiškia, kad įsisuks infliacijos spiralė, tai priklauso nuo bendros finansinės politikos", - aiškino jis ir siūlė Vyriausybei mažinti išlaidas.

Ekonomikos eksperto Gitano Nausėdos nuomone, "kai infliacija yra tikrai didelė ir nėra jokių vilčių ją artimiausiu metu sumažinti, reikia svarstyti apie pajamų indeksavimo mechanizmą Lietuvoje, tik, aišku, daryti tai atsargiai". Mat didelė infliacija yra pavojingiausia mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir ypač toms grupėms, kurios yra priklausomos nuo valstybės išmokų, - valstybės tarnautojams, pensininkams, socialinių išmokų gavėjams.

Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį vetavo ir grąžino Seimui pakartotinai svarstyti liepos pradžioje priimą Minimaliojo darbo užmokesčio dydžio, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą, motyvuodamas tuo, kad "įstatymas atsisuktų prieš tuos pačius žmones, nes mažintų šalies ekonomikos lankstumą ir konkurencingumą, prisidėtų prie dar spartesnio kainų kilimo ir didintų nedarbą".

Prezidentas V.Adamkus priminė, kad šių metų sausio 1 dieną įsigaliojęs Fiskalinės drausmės įstatymas įpareigoja valdžios institucijas laikytis pagrindinių fiskalinės drausmės normų, kurioms prieštarauja indeksavimo įstatymas.

Įstatymu numatyta, kad minimalus valandos atlygis, mėnesio alga, pragyvenimo lygis ir kitos socialinės išmokos, įskaitant pensijas, būtų indeksuojamos, jei pastarųjų dvejų metų vidutinės metinės infliacijos vidurkis viršytų 3 procentus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"