TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Socialinio būsto eiles trumpina teismai

2007 11 29 0:00
Priėmus įstatymą dėl nuomos mokesčio kompensavimo remtiniems gyventojams, socialinių butų eilėje lauktų tik labiausiai nepasiturinti gyventojų dalis.
LŽ archyvo nuotrauka

Suteikus socialinį būstą nepasiturintiems asmenims savivaldybėms tenka rūpintis ir jo naudojimo kontrole. Iškeldinti piktnaudžiaujančius nuomininkus iš jiems neterminuotai suteikto būsto valdininkai įstengia tik per teismą.

Pastaruoju metu padaugėjo piliečių skundų ir pranešimų, kad skiriant socialinį būstą trūksta elementarios tvarkos ir skaidrumo.

Šiuo metu Vilniuje yra per 3960 asmenų, kurie laukia socialinio būsto. Dalis jų eilėje stovi jau apie 10 metų.

Tuo tarpu neoficialiai pranešama, kad Vilniuje kai kuriuose Socialinio būsto fondo butuose įsikūrę savivaldybės tarnautojų artimieji. Kai kurie butus gavusieji remtini asmenys juos pernuomoja ir iš to pelnosi.

"Girdėjau, kad Vilniuje gali būti apie 200 socialinių būstų, kuriais naudojasi ne socialiai remtini žmonėms, taigi, neturintys tam teisės. Be to, neseniai spaudoje skaičiau, kad per surengtą reidą paaiškėjo, jog daug socialinių butų pernuomoti kitiems. Jei bent dalis tų butų būtų perimta iš žmonių, kuriems jų nereikia, jau netrukus keli šimtai žmonių Vilniuje gautų taip ilgai laukiamą stogą virš galvos - socialinių būstų eilė pajudėtų iš mirties taško", - kalbėdama su LŽ vylėsi beveik 8 metus eilėje laukianti nepilnamečius vaikus viena auginanti vilnietė Julija.

Sostinės valdininkai neslepia, kad iki šiol nėra tikslios apskaitos, kas ir kokiu pagrindu gyvena kai kuriuose Vilniaus savivaldybei priklausančiuose butuose.

Apie 70 proc. socialinių butų buvo išnuomoti neterminuotam laikui dar tuomet, kai negaliojo įstatymas, reikalaujantis nustatytu laiku turto ir pajamų deklaracijomis įrodyti, kad savivaldybės parama nuomininkams vis dar reikalinga.

Vilniaus savivaldybės atstovai sako negalintys nutraukti neterminuotų sutarčių, o išsiaiškinti, ar žmogui reikalinga socialinė parama, jų teigimu, esą sudėtinga.

2007 metais iš valstybės biudžeto skirta 50 mln. litų socialiniams būstams, kurie nepasiturintiems gyventojams išnuomojami už mažesnę nei rinkos kaina.

LŽ kalbintų savivaldybių ir Aplinkos ministerijos atstovai tikina, kad socialinio būsto politikai įgyvendinti vertėtų paieškoti naujų sprendimų.

Piktnaudžiavimo atvejai - teisme

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjo pavaduotojos Birutės Stankevičienės teigimu, pasitaiko socialinių butų nuomininkų piktnaudžiavimo atvejų. Nesutikę nutraukti nuomos sutarties nuomininkai patraukiami į teismą, kad juos būtų galima iškeldinti iš buto.

"Pastarieji pažeidimų atvejai, kai sostinėje nustatyti pernuomojami socialiniai butai, irgi baigsis teisme. Sprendimas dar neaiškus", - kalbėjo pašnekovė.

Rugpjūčio pabaigoje socialiai remtiniems gyventojams Vilniuje buvo išnuomotas būstas Pilaitės mikrorajone, 80 butų naujame name. Tam Vilniaus savivaldybė ir Vyriausybė skyrė per 10 mln. litų.

Nuomos mokestį numatoma kompensuoti

Vyriausybėje jau svarstomas klausimas, kad būtų įteisintas nuomos mokesčio kompensavimas socialiai remtiniems žmonėms. "Žmonės patys išsinuomotų būstą komercinėmis sąlygomis, o dalis mokesčio jiems būtų kompensuojama", - alternatyvą dėsto B.Stankevičienė.

Jos teigimu, tai ypač būtų aktualu toms šeimoms, kurių turto vertė ir pajamos viršija nustatytą ribą, ir jie į eilę socialiniam būstui gauti nepriimami, o bankai dėl per mažų pajamų negali jiems suteikti paskolos. Pasak jos, priėmus įstatymą dėl nuomos mokesčio kompensavimo, eilėje liktų tik labiausiai nepasiturinti gyventojų dalis, kuriai reikėtų išnuomoti socialinį būstą.

Norinčiųjų daugėja šimtais

Šiaulių miesto savivaldybės turto valdymo skyriaus vyr. specialistės Živilės Jagutienės teigimu, 2007 metų kovo mėnesį šiame mieste socialinio būsto eilėje laukė 620 pareiškėjų. Prognozuojama, kad kitais metais jų gali būti daugiau nei 700. Kaip teigia specialistė, naujų socialinio būsto paskirties namų nestatoma.

"Kai socialinis butas atsilaisvina - buvę nuomininkai nebegyvena, išvyksta, numiršta - jį siūlome laukiantiesiems. Butai perkami už konkurso būdu gautas tikslines lėšas socialinio būsto plėtrai", - apie tvarką dėstė pašnekovė.

Jos teigimu, piktnaudžiavimo atvejų, kai asmenys, gavę socialinį būstą, pernuomoja jį kitiems, Šiauliuose nėra daug. "Kartais tai pasitaiko. Jei gauname pranešimų, patikriname. Tačiau kartais žmonės pamato atvažiavusį giminaitį ir skuba pranešti", - kalbėjo pašnekovė.

Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresniosios specialistės Veronikos Juškienės teigimu, šių metų pradžioje buvo patvirtinti 386 laukiančiųjų socialinio būsto pareiškimai. Iki šios dienos priimta dar 122. Pasak specialistės, šiais metais remtiniems žmonėms planuojama suteikti apie 50 butų rekonstruotame name. Pasak jos, nauji socialinės paskirties namai nestatomi.

"Penki butai jau išnuomoti ir 44 dar bus išnuomoti rekonstruotame name. Rekonstruota iš valstybės lėšų: šiais metais tam gavome 2,5 mln. litų valstybės dotacijų", - pasakojo specialistė.

Sutartys turi būti peržiūrimos

Kaip teigia Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė, už valstybės paramą socialiniam būstui suteikti ir to būsto kontrolę atsakingos savivaldybės.

Pasak jos, įstatymais numatyta, kad kas trejus metus turi būti peržiūrimos asmenų, kuriems suteikiamas būstas, pajamos: jei pajamos ir turtas viršija nustatytą pajamų ribą, sutartis su socialinio būsto nuomininku turėtų būti nutraukta.

"Savivaldybės privalo iškelti šią sąlygą, - aiškino specialistė. - Mes ketiname savivaldybėms išsiųsti raštus, kad geriau kontroliuotų socialinio būsto naudojimą: būstai nebūtų išnuomojami kitiems, neliktų tušti, būtų naudojami pagal paskirtį. Pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė gana griežtai tai kontroliuoja", - tikino pašnekovė.

E.Radavičienė pripažino, kad esama ir kitų būdų suteikti žmonėms paramą būstui įsigyti. "Skirta ES lėšų probleminių teritorijų socialinio būsto plėtrai negyvenamuosius pastatus pritaikant socialinio būsto reikmėms. Tokių probleminių teritorijų yra 14", - sakė pašnekovė.

Ji užsiminė, kad svarstoma galimybė sukurti ne pelno sektorių, kur būstas būtų statomas naudojant tiek savivaldybės, tiek valstybės, tiek privataus kapitalo lėšas. Toks būstas būtų nuomojamas vidutines pajamas gaunančioms šeimoms. Kaip teigia E.Radavičienė, būstą dabar pigiau pastatyti nei nupirkti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"