TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Socialinių pašalpų gavėjai - pleištas darbo rinkoje

2015 07 23 6:00
Kai kurioms savivaldybėms esą paprasčiau paskelbti viešą darbų konkursą ir pasisamdyti įmonę, nei įdarbinti socialiai remtinus asmenis. LŽ archyvo nuotrauka

Pernai kai kuriose šalies savivaldybėse visuomenei naudingą darbą dirbo labai menka dalis visų socialinės pašalpos gavėjų. Nors manoma, kad merijos, užuot pirkusios brangias įmonių paslaugas, sutaupytų pasitelkusios socialiai remtinus gyventojus, oponuojantieji atremia, esą prievolė atidirbti už socialines išmokas tik dirbtinai mažina atlyginimų lygį šalyje.

Lietuvoje gajus požiūris, kad socialines išmokas gaunančius žmones neva reikėtų kone prievarta siųsti šluoti gatvių, valyti sniego, ravėti gėlynų, genėti parkų medžių ar net griauti apleistų pastatų, kitaip sakant, atidirbti už socialinę paramą. Tačiau specialistai pažymi, jog tokiems darbams atlikti dažnai reikalinga kvalifikacija, todėl jų paprastai imasi paslaugų konkursus laimėjusios įmonės, kurios kuria darbo vietas. Be to, "nemokama" darbo jėga iškreipia ekonomiką.

Vilniaus miesto savivaldybė pernai visuomenei naudingai veiklai atlikti pasitelkė mažiausią dalį visų pašalpos gavėjų – vos 2,6 procento. Palangos miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybės - atitinkamai 3,9 proc. ir 6,3 proc. visų socialiai remtinų asmenų. Daugiausia pašalpos gavėjų dirbo Kaišiadorių (55,8 proc.), Zarasų (53,4 proc.) ir Prienų (52,7 proc.) rajonuose.

Patogiau samdyti įmones

Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas, Marijampolės savivaldybės kontrolierius Juozas Vaičiulis atkreipė dėmesį, kad savivaldybėse gali būti jaučiamas trūkumas žmonių, galinčių dirbti visuomenei naudingus darbus. Mat tuomet, kai socialinių pašalpų skirstymas buvo perduotas į savivaldybių rankas, tokių išmokų gavėjų akivaizdžiai sumažėjo. Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybėje - net apie 50 procentų.

Pašnekovas pažymėjo, kad visuomenei naudingiems darbams taikomi saugumo reikalavimai, jiems atlikti reikia kvalifikacijos ir specialios įrangos. Be to, savivaldybėms tenka apmokyti žmones, taip pat nuvežti juos į darbo vietą ir parvežti. Todėl, pasak J. Vaičiulio, paprasčiau paskelbti viešąjį konkursą ir pasisamdyti įmonę, nors pasitelkdama socialiai remtinus asmenis merija sutaupytų lėšų.

Tiesa, mažiausiai pašalpos gavėjų "įdarbinusios" savivaldybės tikina, kad jos viešus konkursus skelbia atlikti tiems darbams, kurie nėra priskiriami prie visuomenei naudingos veiklos. Tačiau riba tarp šių darbų kategorijų - labai plonytė.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė yra paskelbusi sostinės kapinių priežiūros paslaugų pirkimo viešą konkursą. Bet patvirtintame tvarkos apraše apleistų kapaviečių tvarkymas priskiriamas darbams, kuriems gali būti pasitelkiami socialiai remtini asmenys. Panašių dalykų pasitaiko ir kitose savivaldybėse.

Dirbančių žmonių netrūksta

Ana Venclovaitienė, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio vyriausioji specialistė, LŽ teigė, jog pernai visiškai pakako pašalpų gavėjų visuomenei naudingos veiklos organizatorių poreikiams patenkinti. Tam buvo pasitelki 622 asmenys: iš jų 123 neatliko jokių darbų, o likę 499 ką nors darė arba pateikė pateisinančius dokumentus, kad negalėjo imtis veiklos dėl sveikatos. Organizuoti visuomenei naudingus darbus sostinėje yra įgaliotos 342 įstaigos ir 21 Vilniaus miesto seniūnija. Tiesa, ne visos jos tai daro.

Savivaldybė nurodė, kad bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas teikia tik konkursus laimėjusios specializuotos įmonės. O minėtas kapinių priežiūros paslaugas iki kitų metų liepos 13 dienos savivaldybė viešo konkurso tvarka nupirko, sudariusi daugiau kaip 3,6 mln. eurų vertės sutartį.

Nekvalifikuoti ir nemotyvuoti

Klaipėdos miesto savivaldybė pernai pasitelkė socialiai remtinus asmenis 844 darbams atlikti. Apie 30 proc. jų buvo nepadaryta arba nebaigta dėl to, kad asmenys neatvyko dirbti. Šių metų pirmąjį pusmetį pakviesta 260 pašalpų gavėjų atlikti 300 darbų. Maždaug 36 proc. jų nepadaryta. Skaičiai rodo, kad dirbančių žmonių poreikis patenkinamas ne visada, tačiau tai esą lemia ne savivaldybės iniciatyvos stoka.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė kalbėjo, kad pašalpų gavėjų pastaraisiais metais sumažėjo, be to, ne visi asmenys gali dirbti. „Jei žmonės turi pažymas apie nustatytą dalinį darbingumą, mes nieko negalime padaryti. Yra ir žmogiškieji veiksniai – kartais matome, kad asmuo visiškai neorientuotas. Su kitomis savivaldybėmis nelenktyniaujame. Mūsų tikslas - išlaikyti pusiausvyrą: garantuoti paramą tiems, kuriems jos iš tikrųjų reikia, ir pasitelkti aktyvius, darbingus, bet į aktyvias darbo rinkos politikos priemones neįtrauktus žmones“, - aiškino ji.

Ar planuojama didinti tvarkos efektyvumą ir pakviesti padirbėti daugiau socialiai remtinų asmenų? Specialistė teigė, jog mažai ką galima padaryti: patvirtintas aprašas esą atitinka įstatymus, o visuomenei naudingų darbų organizatorių skaičius beveik nekinta - norą pasitelkti pašalpų gavėjus kasmet pareiškia apie 30 įstaigų.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vyriausioji specialistė Irma Zubavičienė pažymėjo, kad į darbus įtrauktų socialiai remtinų žmonių procentas (3,9 proc.) nėra mažas. Mat visuomenei naudingos veiklos poreikis visiškai patenkintas. „Atlikti visuomenei naudingų darbų buvo nusiųsta tiek asmenų, kiek organizatoriai prašė. Daugiau žmonių siųsti negalime, nes nėra poreikio“, - sakė ji.

Kuria darbo vietas miestui tvarkyti

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Rima Beinoravičienė LŽ patvirtino, kad ši savivaldybė turi sutartis su rangovais, kurie atlieka miesto tvarkymo darbus: prižiūri gėlynus, sodina medžius, dirba kitus reikalingus darbus. Savivaldybė skelbia konkursus ir viešųjų pirkimų būdu perka paslaugas iš įmonių.

Šie darbai, anot jos, jokiu būdu nepriskiriami visuomenei naudingiems darbams, nors aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams), taip pat parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra - visuomenei naudinga veikla.

„Kiekviena savivaldybė kasmet planuoja lėšas ir būtinus atlikti darbus, tarp jų - ir miesto tvarkymo. Bet tai, kaip minėjau, nėra visuomenei naudinga veikla. Šie darbai - didelės apimties, brangiai kainuojantys ir ne vienkartiniai. Su rangovais sudaromos sutartys ir jų darbuotojai tvarko miestą visus metus, kol baigiasi sutartys“, - dėstė R. Beinoravičienė.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Juozas Imbrasas, sulaukęs LŽ skambučio, susidomėjo nedideliu kai kurių savivaldybių pasitelkiamų paramos gavėjų skaičiumi. „Jeigu yra galimybė „įdarbinti“ socialiai remtiną asmenį, tegul jis ir dirba, ne tik laukia pašalpos“, - įsitikinęs J. Imbrasas. Jo manymu, mažai pašalpos gavėjų įtraukiama į visuomenei naudingą veiklą galbūt dėl to, kad siūloma daugiau kvalifikuotų nei nekvalifikuotų darbų, o tam šių žmonių įgūdžiai tikriausiai per menki. Tačiau konkrečias priežastis J. Imbrasas sakė išsiaiškinsiantis. Sostinės tarybos nario neįtikino savivaldybių argumentai, kad organizatorių poreikis visiškai patenkinamas, esą merijos turėtų ir pačios ieškoti darbo pašalpų gavėjams.

Prievolė griauna ekonomiką

Tačiau kita Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Aušra Maldeikienė reikalavimą "atidirbti" už socialinę paramą vadino „baisiuoju lietuvių išradimu, kaip tyčiotis iš žmonių“, ir teigė, jog tokia tvarka dirbtinai mažina bendrą atlyginimų lygį šalyje.

Aušra Maldeikienė: "Jeigu savivaldybė turi darbo vietą, bet socialiai remiamo žmogaus neįdarbina, vadinasi, ji nori darbuotojo pusvelčiui – gerokai pigiau, nei siekia minimali alga." /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Ekonomistė pabrėžė, kad jei žmogus negali gauti socialinės pašalpos, ši ir neturi būti jam skiriama, bet jei gauna tokią paramą, vadinasi, jis negali dirbti. Jeigu gyventojas yra socialiai remtinas, nes neranda darbo, o savivaldybė turi darbo vietą, ji turėtų įdarbinti tą asmenį ir mokėti atlyginimą, o ne skirti socialinę išmoką ir versti už ją "atidirbti".

„Jeigu savivaldybė turi darbo vietą, bet socialiai remiamo žmogaus neįdarbina, vadinasi, ji nori darbuotojo pusvelčiui – gerokai pigiau, nei siekia minimali alga. Reikalaudami atidirbti už socialines pašalpas griauname ekonomiką – tai labai sudėtingas ekonominis reiškinys, kaip nupiginti darbo jėgos kainą. Tie žmonės verčiami dirbti už mažesnį nei minimalų atlygį, tada ir jūs, ir aš gauname mažesnes algas, nes taip mažinamas bendras atlyginimų lygis šalyje. Visa tai daroma apeliuojant į visuomenės neišmanymą, kalama į galvas, kad socialiai remtini asmenys neva nieko neveikia, tik gauna socialines išmokas“, - aiškino A. Maldeikienė.

Ekonomistė labai pritartų, jei socialiai remtiniems gyventojams, kurie neranda darbo, būtų suteikiama pirmenybė dirbti darbus, už kuriuos mokamas atlyginimas.

Ji taip pat pažymėjo, kad, užuot vertus dirbti socialiai remtinus žmones, reikėtų kovoti su problema, kai socialinės išmokos skiriamos asmenims, kuriems jos nepriklauso. „Savivaldybėms leidus pačioms skirti pašalpas, neretai pasitaiko, kad rajonuose socialinę paramą gauna ne tie asmenys, kurie anksčiau gaudavo išmokas ir toliau turėtų jas gauti, bet savivaldybės darbuotojų draugai“, - teigė A. Maldeikienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"