TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sodininkai moka antrą kartą

2009 07 20 0:00
Sodininkai prilyginti naujiems vartotojams, nors elektra jų sklypuose šviečia tris dešimtmečius.
LŽ archyvo nuotrauka

Valstybės institucijos rengia ir ketina priimti įstatymų pakeitimus, neva palankius sodininkams, konfliktuojantiems su elektros skirstymo tinklų įmonėmis. Tačiau sodų bendrijų nariai piktinasi, kad valdžia tik pilsto pažadus, o situacija negerėja - sprendimai ir toliau vilkinami.

"Pagrindinės sodininkų problemos, susijusios su elektros energijos tiekimu, nėra tinkamai sprendžiamos jau daugelį metų, nuo 2002-ųjų. Jos ir toliau vilkinamos dangstantis pažadais, o sprendimų vėl nėra", - sakė LŽ Kauno susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romualdas Šeštakauskas, praėjusią savaitę dalyvavęs Energetikos

ministerijoje surengtame valdininkų, sodininkų bendrijų atstovų ir elektros skirstymo bendrovių "VST" bei RST vadovų susitikime. Pasak jo, žemės ūkio paskirties sklypus sodų bendrijose turinčių savininkų ir elektros energijos tiekėjų santykiai atskleidžia tris pagrindines problemas, susijusias su paslaugos kainos nustatymo metodika, privalomo pirkti galingumo istorija ir vadinamuoju prijungimo mokesčiu.

LŽ jau rašė, kad viena pagrindinių sodininkų bėdų yra ta, jog elektros skirstymo įmonės neišperka iš jų elektros įrenginių. Be to, visiškai neaiškūs perimamo turto vertinimo kriterijai, nes dažnai tas sodininkų turtas įvertinamas kaip neigiamos vertės, nors jis tinkamas naudoti.

Elektros perdavimo ir skirstymo linijos, skydinės, transformatorių pastotės 165 Kauno apskrityje esančiose sodų bendrijose buvo įrengtos sodininkų lėšomis - apšviesti 25 tūkst. sklypų. "Už elektros tinklus, transformatorines, jų remontą ir priežiūrą visuomet mokėjo sodininkai, o ne elektros energijos tiekėjas", - tikino R.Šeštakauskas.

Apribota turima galia

Jo teigimu, sodininkai turėjo įsirengę gana galingas transformatorines, tačiau negalėjo panaudoti visos jų galios. Mat sovietų laikais buvo numatyta, kiek kas gali suvartoti elektros energijos. Jos kiekis ypač ribotas ir registruotas piko valandomis, kai visoje Lietuvoje veikė tūkstančiai gamyklų, kurių darbui elektros energija buvo būtina. "Kiekvienas, pasirašęs sutartį su elektros tinklais, žinojo jam nustatyto elektros energijos galingumo ribas", - aiškino R.Šeštakauskas.

"Sodų" pirmininko nuomone, elektros poreikis sumažėjo Lietuvos nepriklausomybės laikais, bet esminiai punktai vartotojų ir elektros energijos tiekėjų sutartyse nepakito. "Nekreipėme dėmesio į tai, koks didžiausias leistinas galingumas buvo nurodytas senose sovietinėse elektros tiekimo sutartyse, nes tai neatitiko šiandienos realijų. Sodų bendrijų transformatorinės dirbo visu pajėgumu, kol AB "VST" čia įžvelgė naują būdą pasipelnyti", - kalbėjo R.Šeštakauskas.

Pavyzdžiui, sodų bendrijoje "Ekranas 2" sovietų laikais leistinas naudoti galingumas buvo 100 kW iš 320 kW galimų. "Anksčiau, jei viršydavai leistinas normas, gaudavai baudą. Tačiau atsiradus elektros energijos pertekliui, situacija pasikeitė - sodininkai ėmė naudotis savo transformatorinių pajėgumu", - pasakojo R.Šeštakauskas.

Dabar AB "VST", anot pašnekovo, pradėjo remtis sovietinėmis elektros energijos vartojimo sutartimis, kadaise sudarytomis su sodų bendrijomis, ir reikalauja, kad šios mokėtų už papildomą galingumą. Kitaip sakant, jei anksčiau buvo leistinas 100 kW galingumas, o įrengta 320 kW transformatorinė, vadinasi, už galios skirtumą reikia susimokėti.

"Tai būtų suprantama, jei tektų statyti naują įrenginį. Tačiau sodininkai nori naudotis tik tuo, už ką jau yra sumokėję. Juk "VST" nei investavo į transformatorines, nei nukenčia dėl to, kad vartotojai sunaudoja daugiau energijos", - dėstė problemą R.Šeštakauskas. Anot jo, už kiekvieną papildomą kilovatą bendrovė "VST" prašo sumokėti maždaug po 175 litus.

"Sodininkai prilyginti naujiems vartotojams, nors elektra jų sklypuose šviečia tris dešimtmečius", - sakė R.Šeštakauskas ir stebėjosi, kodėl valstybė toleruoja tai, kad sklypų savininkus norima apmokestinti antrą kartą. Kauno susivienijimo "Sodai" pirmininko manymu, "VST" norima parduoti, todėl stengiamasi gauti kuo daugiau pajamų ir taip padidinti įmonės vertę.

Mokėk lyg už prijungimą

Didinant gaunamos elektros energijos galią sodininkai turi mokėti ir vadinamąjį prijungimo mokestį. "Mes ilgai reikalaujame, kad energijos tiekėjas aiškiai nurodytų, kokius darbus atlieka ir kokias medžiagas perka už mokestį, gautą iš žmonių. Tačiau to daryti "VST" neįpareigoja jokie įstatymai ar teisės aktai. Tiesiog yra mokestis, ir tiek. O už ką tiksliai - neaišku", - piktinosi R.Šeštakauskas. Jo tvirtinimu, bendrijos, kurių teritorijose reikia didesnio kiekio energijos, savo lėšomis privalo užsakyti techninį projektą, atlikti visus būtinus darbus, o energetikai transformatorinėse tik nuima jų pačių įtaisytus elektros kiekio tiekimo ribotuvus.

Sodininkai įsitikinę, jog per brangiai moka ir už elektros energiją. Šiuo metu už tai, kad pačios surenka mokesčius, prižiūri elektros tinklus, transformatorines, sodų bendrijos tegauna 5 proc. paslaugų nuolaidą.

Kaina turėtų būti mažesnė

Pasak R.Šeštakausko, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) darbuotojai yra žodžiu minėję, kad už elektrą soduose mokamą kainą galima būtų mažinti, tačiau kol kas niekas to neinicijuoja. VKEK komisijos Elektros skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Adomaitienė patvirtino, jog žemos įtampos tinklais skirstoma elektros energija kainuoja gerokai mažiau ir nuo liepos mėnesio turėtų dar atpigti. "Vidutinė svertinė visuomeninė kaina "VST" vartotojams, perkantiems elektros energiją iš žemos įtampos tinklų, turėtų būti 32,12 ct/kWh, RST vartotojams - atitinkamai 31,02 ct/kWh. Skirstymo paslaugos žemos įtampos tinklais prognozuojama kaina "VST" klientams būtų 8,42 ct/kWh, RST - atitinkamai 8,13 ct/kWh", - rašoma Z.Adomaitienės atsakyme LŽ redakcijai.

Anot VKEKK atstovės, gegužės pabaigoje buvo peržiūrėta AB "VST" Elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarka, kurioje nurodyta, kad sodininkams taikoma 5 proc. paslaugų nuolaida, todėl artimiausiu metu to dar sykį svarstyti neketinama.

Įstatymai leidžia

Atsakydamas į LŽ klausimus AB "VST" Teisės departamento vadovas Linaras Dargis pabrėžė, jog įmonė vadovaujasi įstatymais ir galiojančiais aktais. Pagal juos prijungimo mokestis ir galios didinimo apmokestinimas sodų bendrijoms atitinka minėtus dokumentus. Pasiteiravus, kokie darbai atliekami sodininkams sumokėjus prijungimo mokestį, L.Dargis teigė: "Standartinių situacijų nebūna, kiekvienas atvejis yra individualus. Vykdomi visi būtini darbai: kabelinių linijų tiesimas, laidų ir įvadinių automatinių išjungiklių keitimas, gelžbetoninių atramų įrengimas, įvadinių apskaitos skydų montavimas ir kiti. Visa tai atliekama tam, kad konkretiems vartotojams būtų užtikrintas reikiamas elektros energijos galingumas ir kokybiškas elektros tiekimas."

Pasak jo, taip pat būtina paminėti, jog leistinos naudoti galios didinimo paslaugos mokestis neva turi ne vien dalies akcinės bendrovės "VST" patiriamų išlaidų kompensavimo funkciją, bet svarbiausia - sudaro sąlygas racionaliai bei efektyviai plėsti tinklus. "Žinodamas, kad paslauga yra mokama, o jos kainos dydis tiesiogiai priklauso ir nuo vartotojo pageidaujamų sąlygų, t. y. norimos papildomos leistinos naudoti galios, vartotojas atidžiau įvertina savo poreikius, neprašo per didelės leistinos naudoti galios, nei jam realiai reikia, - dėstė L.Dargis. - Taip taupomos ne tik žmogaus lėšos, bet ir elektros energijos skirstymo visiems esamiems vartotojams sąnaudos. Per didelių leistinų naudoti galių įrengimas - tai didesnės ir neprotingos investicijas tiesiant ar rekonstruojant elektros tinklus prijungimo atveju, didesnės ir neproporcingos sąnaudos ateityje prižiūrint, remontuojant ir eksploatuojant įrengtus ar rekonstruotus tinklus."

Siekiama trumpalaikės naudos

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas per susitikimą su sodininkų bendrijų atstovais, elektros skirstymo bendrovių vadovais pareiškė, kad elektros tiekimo sodininkams problemos turi būti išspręstos dar šiais metais. "Kai vartotojai bus patenkinti, kai paslauga bus kokybiška ir prieinama, įmonės gaus ir pelno. Dabar dirbama ne rinkos principais, svarbiausia - trumpalaikė nauda, o vartotoją galima nustumti į šalį. Tokia verslo logika yra pražūtinga", - pabrėžė A.Sekmokas.

Ministras žadėjo sudaryti darbo grupę sodininkų problemoms spręsti. Į ją bus pakviesti ministerijos, RST, "VST", Energetikos inspekcijos, Kainų komisijos ir sodininkų atstovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"