TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Sodra" ir pensijų fondai - ne priešai

2012 08 27 8:13
LŽ archyvo nuotrauka/Pensijų fondams skirtų lėšų suma tesudarė 2,8 proc. visų "Sodros" išlaidų.

Pensijų fondų valdytojai nekantriai laukia rugsėjo, įkvėpti Seimo nusiteikimo priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo ("Sodra") reformą skelbiančius statymus, bet kategoriškai neigia, neva atskaitymai į pensijų fondus šią didžiausią valstybinę instituciją žlugdo.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) skaičiuoja, kad 2011 metais į antrosios pakopos pensijų fondus buvo pervesta 359 mln. litų, o iš viso "Sodra" pernai turėjo 12,989 mlrd. litų išlaidų. Taigi pensijų fondams skirtų lėšų suma tesudarė 2,8 proc. visų "Sodros" išlaidų. Kaip pažymi asociacija, tai dalis, kuri negali iš esmės lemti šios institucijos finansinės padėties.

Kaip žinoma, pagal 2004 metų viduryje pradėtos pensijų sistemos reformos nuostatas ateityje pensijas turėtų sudaryti ne tik "Sodros" mokamos išmokos, bet ir pačių gyventojų sukauptos lėšos. Reformos kūrėjai pasiūlė vadinamąjį trijų pakopų pensijos kaupimo ir mokėjimo variantą, kai viena dalis pensijos būtų mokama iš "Sodros" perskirstomų socialinio draudimo įmokų, kita dalis - iš antrosios pakopos pensijų fondų, kuriuose kaupiama ir investuojama iš "Sodros" pervedama gyventojų sumokėtų socialinio draudimo įmokų dalis, ir iš trečiosios pakopos pensijų fondų, kur gyventojai pensijai gali kaupti savanoriškai.

"Sodros" įmokos į fondus nuo 2004 metų buvusių 2,5 proc.

2007-aisiais, kaip planuota, padidėjo iki 5,5 proc., tačiau 2008-ųjų pabaigoje, įsibėgėjus ekonomikos recesijai, Seimas pervedimų į fondus dalį nusprendė laikinai sumažinti iki buvusių 2,5 procento. Po dar dviejų mažinimų šiemet ši dalis tesudaro simbolinius 1,5 procento.

Legendų kritika

Krintant finansų rinkoms, dvejus metus santykinai mažėjo ir fondų investicinių vienetų vertė, t. y. investicijos buvo nuostolingos - 2008 ir 2011 metų pabaigoje lėšų fonduose buvo likę mažiau negu pervesta nuo 2004 metų. Tai paskatino reformos oponentus reikšti viešą nepasitikėjimą reforma, fondų valdytojais ir raginti grįžti prie "sodrinės pensijų sistemos".

Reformos šalininkų ir oponentų ietys sukryžiuotos ir šiandien, nors pensijų fondai dabar skaičiuoja vidutinę metinę 5,5 proc. investicijų grąžą. Vidutinė metinė infliacija mažesnė, vadinasi, investicijos į fondus uždirbo ir realaus pelno.

LIPFA, neapsikentusi padažnėjusių kaltinimų dėl "Sodros" stūmimo į bankrotą, pateikė savus argumentus. Tarp dažniausių priekaištų komentaruose minimi teiginiai, neva pensijų fondai - tai vargas, primestas "Sodrai". LIPFA primena, kad pensijų fondų veiklos pradžią inicijavo valstybė, kad būtų išvengta problemų, kurios "Sodrą" užklups dėl visuomenės senėjimo.

Mat kai pensinio amžiaus žmonių bus daugiau negu dirbančių, kurie moka mokesčius, nebus iš ko mokėti pensijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, jei nebus papildomo kaupimo, 2059 metais piliečių pensijos sudarys tik iki 25 proc. buvusio atlyginimo. Dabar jos sudaro apie 40 proc. buvusio atlyginimo.

Tačiau tai optimistiniai skaičiavimai, nes tokie laikai gali ateiti gerokai anksčiau, jei nepavyks sustabdyti emigracijos. Mat absoliuti dauguma emigruojančiųjų - darbingo amžiaus žmonės ir išsivežami jų vaikai. Teigiama, kad pagyvenus užsienyje bent penketą metų ir ten įsikūrus, mintys apie grįžimą tėvynėn atidedamos neribotai ateičiai.

Padėtį galėtų sušvelninti plačiai atkelti vartai darbo imigrantams, kurie mokesčiais uždirbtų pinigus Lietuvos pensininkams ir bedarbiams. Tačiau prieš tai tauta turėtų išsiugdyti toleranciją atvykėliams.

Pasak asociacijos, netiesa ir tai, kad "Sodra" pensijų fondams atiduoda savo pinigus. "Į antrosios pakopos pensijų fondus pervedama dalis pačių žmonių uždirbtų ir "Sodrai" sumokėtų socialinių mokesčių. Tie pinigai, per ilgus metus investuoti ir kaupti, vėliau jiems išmokami. Tokiu būdu nuimama dalis naštos nuo "Sodros" pečių, nes jai netenka mokėti dalies pensijų", - komentuoja asociacija.

"Šiandien Vyriausybė, gindama "Sodros" sistemą ir mažindama įmokas į pensijų fonduose esančias būsimųjų pensininkų sąskaitas, teisinasi, kad pirmiausia stengiasi pasirūpinti senais tėvais. Niekas neneigia, kad pensinio amžiaus sulaukusiais visuomenės nariais reikia pasirūpinti, bet ši problema turi ir antrą pusę - būsimąją kartą, dabartinius vaikus", - tvirtina LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Nėra geresnės sistemos?

"Pasaulyje dar niekas nesukūrė geresnės socialinės apsaugos sistemos už tą, kuria naudojamės per "Sodrą", - ne kartą yra įrodinėjęs Seimo Socialinių reikalų komiteto narys Algirdas Sysas. Specialistai tokiam teiginiui neprieštarauja, bet tik su svarbia išlyga - tokia sistema iš tikrųjų galėtų būti gal ir ideali, jei dirbančių žmonių būtų gerokai daugiau negu išlaikytinių. Bet visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje, visuomenė senėja: gyvenimo trukmė ilgėja, o gimstamumas mažėja.

"Sodros" sistemą ginantis daktaras Anatolijus Lapinskas pateikia savus skaičiavimus, kuriais lyg ir įrodo, kad žmogui, išėjusiam į pensiją, visos jo per gyvenimą "Sodrai" sumokėtos lėšos grįžta. Mokslininkas skaičiuoja, kad kuo didesnį atlyginimą gaus žmogus ir kuo ilgiau dirbs, t. y. kuo daugiau per gyvenimą sumokės "Sodrai", tuo didesnė bus jo pensija, ir senatvėje visos šios įmokos esą jam grįš gaunant pensiją. Ir pateikia pavyzdį. Nuo vidutinio (2138 litų) atlyginimo kiekvieną mėnesį socialiniam draudimui atskaičiuojama 26,3 proc., t. y. 562 litai, per metus - 6744 litai, per 30 metų būtinojo stažo - 202 320 litų. Padaliję šią sumą iš tikėtinos pensinio gyvenimo trukmės, t. y. 20 metų, gausime kasmėnesinę 843 litų išmoką, o ji net šiek tiek viršija dabartinį vidutinį senatvės pensijos dydį (841 litą).

LIPFA narys Tomas Krakauskas oponuoja, kad taip skaičiuoti nėra korektiška dėl kelių priežasčių. Pirma, "Sodra" vadovaujasi ne pensijų kaupimo, o įmokų perskirstymo sistema, t. y. dirbančių žmonių "Sodrai" sumokėti pinigai perskirstomi dirbusiesiems, o ne investuojami. Antra, neverta tikėtis, kad ir po 10 metų dabartiniai 843 litai per mėnesį reikš tą patį ką ir šiandien, o pensijų fonduose lėšos ne tik kaupiamos, bet ir valdomos taip, kad ilgu laikotarpiu garantuotų nuvertėjimą dėl infliacijos ir netgi uždirbtų grąžą.

Trečia, anot fondų valdytojo, panašiai būtų galima skaičiuoti, jei nebūtų nustatytos "lubos" pensijos dydžiui, o ne įmokai. Šiandien tas, kuris "Sodrai" sumoka daugiau, negali tikėtis atitinkamai didesnės pensijos.

Sunku tikėtis ir to, kad žmogus, išėjęs į pensiją, dar 20 metų gaus "Sodros" išmokas. Vertinant pagal dabartinę vidutinės gyvenimo trukmės statistiką, 94 proc. senyvų žmonių 20 metų "pensinio stažo" gali ir nesulaukti.

Daugumos artimieji anksčiau ar vėliau gaus paskutinę išmoką, skirtą "Sodros" apdraustojo laidotuvių išlaidoms, o tai dabar - vidutiniškai 636,02 lito, t. y. vos daugiau negu per metus sumoka vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus. Priešingai - lėšos, sukauptos pensijų fonduose, yra paveldimos. Fondų investicijos kasmet turėtų patirti po keliasdešimt procentų nuostolių, kad po ilgamečio kaupimo žmogus atgautų galutinę 636 litų išmoką. Bet tai juodžiausias ir menkai įsivaizduojamas scenarijus.

Neteko milijardų

Teigiama, kad vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, jaustųsi ganėtinai patogiai, jei kas mėnesį gautų 70 proc. buvusio atlyginimo. Šiandien tai būtų apie 1500 litų. Tačiau "Sodra" šiandien gali mokėti tik 40 proc. buvusio atlyginimo (840 litų), o po 10 metų, jei atlyginimo vidurkis būtų tas pats kaip dabar - tik apie 25 proc. (535 litus). Pensijų fondai skirti tam, kad žmogus galėtų prisidurti prie pensijos fonduose sukauptų lėšų, tačiau vien antrosios pakopos būtų per maža. Apskaičiuota, kad norint fonduose sukaupti reikiamą sumą, garantuojančią 70 proc. atlyginimo dydžio pensiją, reikia, kad į antrosios pakopos pensijų fondus būtų pervedama 10 proc. dirbančio žmogaus "Sodrai" sumokėto mokesčio.

LIPFA apskaičiavo, kad pensijos kaupėjai antrosios pakopos pensijų fonduose nuo 2009 metų iki šių metų liepos dėl atskaitymų sumažinimo ir dėl to neuždirbtos investicijų grąžos jau prarado 1,8 mlrd. litų. Iš viso šiuose fonduose yra sukaupta 4,6 mlrd. litų. Taigi statistinis pensijų reformos dalyvis, šiandien išeinantis į pensiją, gaus 28 proc. mažesnę išmoką, negu būtų sukaupęs tęsiant reformą nepakeistomis sąlygomis.

Kombinuota reforma

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sprendimas sumažinti atskaitymus į antrosios pakopos pensijų fondus jų vėliau nekompensuojant buvo antikonstitucinis, tačiau apie kokias nors kompensacijas nekalbama nei Seime, nei Vyriausybėje, nes tokių galimybių nėra dėl įsiskolinusių biudžetų.

Lyg ir logiškas būtų daktaro A.Lapinsko argumentas, jog nėra moralu reikalauti, kad "Sodra" į privačias sąskaitas pensijų fonduose pervedinėtų savo pasiskolintas lėšas. Tačiau toks juk buvo pačios valstybės pasirinkimas skelbiant reformą. Pensijų reforma jau "važiuoja", joje dalyvauja beveik 90 proc. dirbančių piliečių, tad ją atšaukti vėlu, o ir politikai neginčija - gelbstint valstybės ir "Sodros" biudžetus pensijų reformos sąskaita, skaudžiausias smūgis buvo kirstas piliečių pasitikėjimui bet kokiomis reformomis.

Ką daryti? Išeičių gelbėti besiklostančią dramatišką padėtį nėra daug. Šiek tiek ją turėtų sušvelninti laipsniškai vėlinamas pensinis amžius, ir tai jau pradėta. Kita galimybė - dar labiau didinti socialinio draudimo mokesčius, tačiau darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje, negarantuojant atitinkamos socialinės apsaugos, ir taip yra vienas didžiausių pasaulyje.

Politikai nusprendė griebti jautį už ragų ir paskelbti "Sodros" sistemos reformą, kartu peržiūrint pagrindines pensijų reformos nuostatas. Abi reformos taip susipynė, kad jau sunku atskirti, kuri čia katra, ir tai natūralu, kai pagrindiniu pensijos bei kitų socialinių išmokų mokėtoju apsispręsta palikti "Sodrą".

Apie reformos būtinybę jau trečius metus ne tik diskutuojama, bet ir parengti visi būtini įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai - rugsėjį, besibaigiant kadencijai, visą įstatymų paketą turėtų patvirtinti Seimas.

"Jeigu "Sodros" reforma nebūtų daroma, pensijos mažėtų 25 proc., o "Sodros" įmokas reikėtų padidinti 11 procentų", - dar 2011 metų gegužę, diskutuojant apie reformos gaires, iš Seimo tribūnos yra kalbėjęs Socialinių reikalų apsaugos ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Gairėse, be kita ko, numatyta, kad norintiesiems sukaupti senatvei didesnes sumas "Sodra" į antrosios pakopos pensijų fondus galėtų pervesti 2 proc., o dar 2 proc. savo ikimokestinių darbo pajamų galėtų skirti patys pensijos kaupėjai. Tokiu atveju papildomus 2 proc. pridėtų valstybės biudžetas - ši dalis būtų vienoda visiems, nepriklausomai nuo atlyginimo dydžio, o ji būtų apskaičiuojama pagal statistinį atlyginimo vidurkį.

Ši schema, pavadinta 2+2+2, galėtų pradėti veikti nuo 2016 metų, o pereinamasis laikotarpis prasidėtų 2014-aisiais, naudojant schemą 2+1+1, kai prie 2 proc. "Sodros" pervedamų lėšų po vieną procentą galėtų pridėti pensijos kaupėjai bei valstybės biudžetas.

Latvijoje ir Estijoje jau dabar į antrosios pakopos pensijų fondus pervedama po 6 proc., Lenkijoje - po 2,3 proc., tačiau šioje šalyje pensijų reforma prasidėjo gerokai anksčiau.

Lietuvai yra ką vytis. Tie 4,6 mlrd. litų antrosios pakopos fonduose sukauptų lėšų sudaro vos apie 4 proc. BVP. Ilgas kaupimo tradicijas turinčiose valstybėse - JAV, Jungtinėje Karalystėje - pensijų fondų turtas sudaro apie 100 proc. BVP, Estijoje ir Latvijoje - apie 10, Lenkijoje - apie 20 procentų.

Skirtingose valstybėse taikomi skirtingi pervedimo į pensijų fondus modeliai. Vienose, kaip ir Lietuvoje, visą sumą perveda valstybinės socialinio draudimo įstaigos, kitose - tiesiogiai skiria pats darbuotojas, trečiose - taikoma kombinuota sistema, kai lėšas perveda ir valdžios institucija, ir skiria dirbantis žmogus. Esama ir pavyzdžių, kai pervedimai į kaupimo sąskaitas derinami su profsąjungomis; kai kur jos net valdo patikėtas lėšas. Kai kuriose šalyse pensijai kaupiamas lėšas gali valdyti ir pats kaupėjas arba jo darbdavys. Kiekviena išsivysčiusi valstybė yra sukūrusi savą kaupimo pensijai sistemą, bet nė viena jau nesikliauja vien perskirstymu.

Pensijų fondai, nors neretai priešinami su "Sodra", anaiptol nėra suinteresuoti "Sodros" bankrotu - nebūtų kas papildo jų sąskaitas. Todėl ir nekantriai laukia socialinio draudimo sistemos reformos pradžios.

Pasak T.Krakausko, "Sodra" daro daugybę visokių rūšių pavedimų, ir jų fondų valdytojai nekomentuoja, bet pervedimai į pensijų fondus nesudaro nė 3 proc. "Sodros" išlaidų, todėl esminės įtakos šios institucijos finansams nedaro.

"Mes esame už pensijų reformą, nes ji padėtų kaupti papildomą pensiją ir ateityje mažinti "Sodros" naštą", - tvirtina LIPFA narys. Fondų valdytojai tikisi, kad Seimui užteks ryžto nuspręsti, kad sistema 2+1+1 ir vėliau 2+2+2 antrosios pakopos pensijų fondų dalyviams būtų privalomos, antraip savanoriškai mažai kas į fondus mokės ir iki pat senatvės kaups po mažai ką keičiančius 2 proc. atskaitymų iš "Sodros".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"