TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Sodrą" norėtų užlopyti naujais mokesčiais

2011 02 24 0:00
"Sodros" pajamų skylės, kuri šiandien dengiama iš biudžeto, staigiai užlopyti nepavyks.
LŽ archyvo nuotrauka

Pažadėtoji "Sodros" reforma virsta kosmetine procedūra - mokslininkai siūlo "gražesnes" pensijų skaičiavimo formas, politikai - pajamų šaltinių perskirstymą, o fondas ir toliau skylėtas bei tuščias.

Valstybinio socialinio draudimo sistemos problemas pavyktų išspręsti tik tuo atveju, jeigu dalis dabartinės "Sodros" išlaidų, pavyzdžiui, bazinė pensija, būtų finansuojama iš valstybės biudžeto, kurį būtų galima papildyti iš nekilnojamojo turto mokesčio ir diferencijuotai apmokestinus gyventojų pajamas. Taip tikina Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.

"Bazinė pensija - tas minimumas, už kurį žmogus galėtų bent duonos plutą nusipirkti, turėtų būti mokama iš valstybės biudžeto, o socialinio draudimo sistemą būtų galima išlaikyti iš dabar mokamų įmokų, gal jas tik kitaip paskirstant", - teigė R.Dagys Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje pristatydamas rengiamos valstybinio socialinio draudimo pertvarkos koncepciją.

R.Dagys pripažino, kad "Sodros" problemos yra didžiulės. "Jeigu nieko nedarysime, po 30 metų dėl dabartinės demografinės situacijos įtakos santykinė pensija sumažės 15-20 procentų. Todėl negalime sakyti, kad nereikės kelti įmokų, kai kurių mokesčių ir ilginti pensinio amžiaus. Reikėtų galvoti apie mokesčius, kurie mažiau apkrautų darbo jėgą, mažintų turtinę diferenciaciją. Tai galėtų būti nekilnojamojo turto mokestis ir diferencijuotas visų pajamų - ne tik darbo užmokesčio - apmokestinimas", - kalbėjo R.Dagys.

Siūlomos dvi metodikos

Valstybinio socialinio draudimo sistemos ir pensijų reforma turėtų startuoti nuo 2012 metų. Šiuo metu Seime bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) svarstomos dvi būsimų pensijų skaičiavimo sistemos: Vilniaus universiteto docento Teodoro Medaiskio parengta vadinamųjų apskaitos vienetų ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio siūloma virtualiųjų sąskaitų pensijų skaičiavimo metodikos.

Pagal pirmąją sistemą, kuri taikoma Vokietijoje ir Prancūzijoje, asmuo, per metus mokėdamas socialinio draudimo įmokas, įgytų vadinamuosius apskaitos vienetus (AV). Išėjus į pensiją įgyti AV būtų sumuojami, įvertinami litais ir pagal tai mokama pensija. AV vertę litais kasmet nustatytų Vyriausybė, Seimas ją tvirtintų kartu su biudžetu, atsižvelgdamas į jo galimybes.

Pagal R.Kuodžio siūlomą variantą, kuris taikomas Švedijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, per visą darbingo amžiaus karjerą sumokėtos socialinio pensijų draudimo įmokos būtų apskaitomos litais asmeninėje "virtualiojoje" žmogaus sąskaitoje. Kasmet už sąskaitoje esančias lėšas būtų priskaitomos Vyriausybės nustatytos palūkanos. Išeinant į pensiją, asmens sąskaitos lėšos būtų dalijamos iš jo amžiaus žmonių laukiamos gyvenimo trukmės mėnesiais. Pensija mokėjimo laikotarpiu būtų indeksuojama pagal kainų indeksą.

SADM linkusi pensijų sistemą reformuoti pagal apskaitos vienetų modelį. "Jis labiau atitinka mūsų krašto socialinę ir ekonominę situaciją, yra lankstesnis ir atsparesnis ekonominiams svyravimams, suteikia daugiau stabilumo ir saugumo žmonėms, paprasčiau įgyvendinamas ir nereikalautų radikalių permainų. Ši sistema labiau užtikrintų lygybę, socialinį solidarumą bei socialinį teisingumą tarp kartų", - LŽ sakė ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė.

Tuo metu abiejų siūlomų sistemų autoriai sutaria, kad ateityje pensijų dydis priklausys nuo dirbančiųjų ir pensininkų santykio bei dirbančiųjų produktyvumo, o ne nuo pensijų sistemos "dizaino" ar "finansavimo triukų".

"Nėra neginčytinų argumentų, kodėl viena ar kita sistema galėtų garantuoti vieną už kitą didesnes vidutines pensijas, - pripažįsta T.Medaiskis. - Jeigu žmonės daug dirbs ir uždirbs, jeigu nebus didžiulio šešėlio, jeigu su žmonėmis darbe bus skaitomasi ir mokami tikri atlyginimai, pinigų pensijoms, ir dosnioms, užteks."

"Skirtumų tarp dviejų sistemų nėra daug, - oponentui pritaria ir R.Kuodis. - O pensijos mažos ne dėl mažų įmokų, bet kad yra mažai tas įmokas mokančiųjų. Mat neoficialus fondas, apimantis visą šešėlį, vokelius, kontrabandą, mažai apmokestinamas pajamas, labai sparčiai artėja prie oficialaus atlyginimų fondo. Todėl sprendimas, kaip gelbėti "Sodrą", didinti pensijas, mano galva, glūdi čia."

Vienas svarbiausių valstybės klausimų

LPK prezidentas dr. Bronislovas Lubys surengtoje diskusijoje abejojo, kad skolose skęstančią "Sodrą" gali išgelbėti vien nauji mokesčiai. Pasak jo, valdantieji turėtų geriau informuoti visuomenę apie tikrąją socialinio draudimo sistemos padėtį ir tartis dėl esminės pensijų reformos, galbūt net šiuo klausimu surengti referendumą. "Tai vienas svarbiausių valstybės klausimų, nes skolos, kurios šiandien dengiamos iš biudžeto, staigiai neišnyks. Pagrindiniai yra nedarbo, emigracijos, bendros ekonominės padėties klausimai ir visuomenė turi žinoti, kas jos laukia po 5-10 metų, jeigu iš esmės niekas nesikeis, o laukia sunkūs laikai", - perspėjo LPK prezidentas.

B.Lubys atsisakė komentuoti, kokie nauji mokesčiai būtų "priimtini" pramonininkams. "Išrinkome Seimą, jis ir turi spręsti. Bet progresiniai ir nekilnojamojo turto mokesčiai "Sodros" iš duobės neištrauks. Tik visi kartu Lietuvos gyventojai, suprasdami duobės gylį, gali priimti sprendimą. Nuspręsti galima net referendumu ar kitu būdu. Bet tam reikia, kad žmonės suprastų padėtį, kad jiems būtų sakoma tiesa", - diskusijoje kalbėjo B.Lubys.

LPK prezidento duomenimis, dabar darbo biržoje registruoti 35 tūkst. bedarbių, turinčių magistro ir bakalauro išsilavinimą. "O universitetų rengiamose apklausose 80-90 proc. studentų rašo, kad rengiasi išvažiuoti iš Lietuvos. Kas tuomet išlaikys pensininkus?" - klausė B.Lubys.

Ori senatvė tolsta kaip miražas

Pagal Eurostato demografines prognozes, iki 2060 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 2,5 mln. žmonių. Be to, sumažės darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų - nuo 58,6 iki 41,4 proc. visų gyventojų, o senyvų (65 metų ir vyresnių) gyventojų padaugės daugiau kaip du kartus - nuo 16 iki 32,7 procento.

Tai reikštų, kad vietoje dabartinio darbingo amžiaus žmonių ir vyresnių kaip 65 metų žmonių santykio 4:4 liks tik 1:5.

Didžiausias šio santykio sumažėjimas numatomas 2015-2035 metais, kai demografinio bumo kartos atstovai eis į pensiją.

Be to, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vyrų, sulaukusių 65 metų, ilgės ir 2020-aisiais bus 14,9 metų, o 2050-aisiais - 19 metų ilgesnė.

Vidutinė tikėtina moterų, sulaukusių 65 metų, gyvenimo trukmė 2020-aisiais bus 19 metų, o 2050-aisiais - 22,6 metų ilgesnė. Dėl šių aplinkybių iki 2060 metų išlaidos socialinio draudimo ir valstybinėms pensijoms didės daugiau kaip 1,5 karto - nuo 7,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki beveik 12 proc. BVP (šiuolaikinėmis kainomis tai sudaro apie 10 mlrd. litų).

Skaičiai

Per 2010 metus "Sodra" gavo 10 mlrd. 382 mln. litų įplaukų, tai yra 886,6 mln. litų, arba 7,9 proc. mažiau nei per 2009 metus. Tokį rezultatą lėmė sumažėjęs apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų skaičius.

Per 2008 metus apdraustųjų skaičius sumažėjo 24,9 tūkst. asmenų, o per 2009-uosius - 139,5 tūkst. asmenų. Nors per 2010 metus apdraustųjų skaičius padidėjo 16,2 tūkst. asmenų, tačiau 2007 metų lygio nepasiekė.

"Sodros" išmokos per 2010 metus sudarė 13 mlrd. 138 mln. litų ir buvo 615,3 mln. litų, arba 4,9 proc. didesnės nei planuota. Planuotų išlaidų viršijimą lėmė nedarbo išmokos, kurioms skirta 491,8 mln. litų, arba 235,5 mln. litų daugiau nei planuota. Į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą pervestų 276,5 mln. litų daugiau nei planuota.

2011 metų sausio mėnesio "Sodros" pajamos buvo 680,5 mln. litų, o priskaičiuotos išmokos - 1 mlrd. 44,1 mln. litų, tai yra 363,6 mln. litų �didesnės už pajamas.

Planuojama, kad 2011 metais "Sodros" išlaidos bus 2,75 mlrd. litų didesnės nei įplaukos.

2011 metų sausio mėnesį vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, buvo 765,19 litų, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija - 746,13 litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"