TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sodų bendrijos dalinasi elektrą

2013 09 12 6:00
Nuo 2003 m. "Lesto" žinion perėjo jau 96 proc. sodo bendrijų skirstomųjų tinklų. LŽ archyvo nuotrauka

Elektros skirstymo bendrovė "Lesto" jau perėmė daugiau nei 90 proc. sodininkų bendrijoms priklausiusių elektros tinklų. Jos veikla sodininkai patenkinti. Nesusipratimų dažniausiai kyla nesugebant susitarti patiems bendrijų nariams.

Antrąjį šių metų ketvirtį "Lesto" išpirko 7 sodininkų bendrijų elektros tinklus. Iš viso nuo 2003-iųjų, kai prasidėjo šis procesas, išpirkti 924 sodininkų bendrijų elektros tinklai, arba 96 proc. visų sodininkams priklausiusių elektros tinklų. Tai elektros skirstymo bendrovei kainavo per 11 mln. litų.

Permainomis patenkinti

„Viskas, manau, padaryta labai gerai, visoms bendrijoms buvo sudarytos sąlygos ne tik atiduoti elektros tinklus, bet ir šiek tiek uždirbti, o kas nenorėjo, ilgai dvejojo, tegu dabar patys žinosi“, – LŽ kalbėjo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eimintas Germanavičius.

Pasak jo, procesas prasidėjo net vėlokai, nes anksčiau iš sodininkų reikalauta, kad patys primokėtų energetikams, o su tuo jie nenorėjo sutikti. Kita vertus, anot asociacijos vadovo, bendrijos ir pačios šių tinklų nepirko. Kolektyviniai sodai pradėti kurti sovietiniais laikais, bendrijoms vadovavo įmonių administracijų, profesinių sąjungų vadovai. Jie padėjo ir elektros tinklus įsirengti, keliukus išasfaltuoti. Už elektros energiją niekas nemokėjo. Visas šis ūkis, pasikeitus laikams, sunyko, jo niekas neprižiūrėjo, todėl šeimininkas buvo labai reikalingas.

Naudojasi ES parama

Perėmusi tinklus soduose "Lesto" verčia elektros stulpus, vietoj jų tiesia kabelius, kur reikia, keičia elektros pastotes, įrengia elektros skaitiklius kiekviename sodo namelyje. Tai kainuoja ir laiko, ir pinigų.

Pasak "Lesto" atstovo Ernesto Naprio, vien šių metų pirmąjį pusmetį į skirstomųjų tinklų priežiūrą investuota daugiau nei 39 mln. litų, tad labai skubinti investicijų į sodininkų bendrijų tinklus nėra finansinių galimybių, nors pagal dvi priemones naudojamasi ir ES Struktūrinių fondų parama.

Pagal 2012 metų kovo 29 dieną pasirašytą projektą „AB LESTO elektros skirstomojo tinklo modernizavimas ir plėtra sodininkų bendrijose“ elektros tinklai modernizuojami ir plečiami 76-iose sodininkų bendrijose. Šiam projektui skirta 12,46 mln. litų, arba 40 proc. projekto vertės. Pagal kitą analogišką projektą, patvirtintą praėjusių metų gruodžio 28 dieną, skirstymo tinklai modernizuojami ir plečiami dar 17 bendrijų. Tokiomis pat sąlygomis skirta 3,48 mln. litų ES lėšų.

Nesutarimai dėl instaliuotos galios

Pasak E.Naprio, modernizuojant arba įrengiant elektros tinklus sodininkų bendrijose, sodo nameliuose standartiškai instaliuojama tokia galia, kokia buvo prieš perimant šį ūkį energetikams, bet ne mažesnė kaip 3 kW, kai atvadas yra dvifazis, ir 5 kW, kai atvadas trifazis. Kaip teigė E.Naprys, sodo nameliuose elektros energijos leistinąją galią nustačiusios pačios bendrijos dar prieš parduodant skirstomuosius tinklus "Lesto".

Tokia situacija ne visada tenkina sodininkų bendrijų narius, kurių naudojami elektrai imlūs buitiniai prietaisai ir įrankiai, todėl turima instaliuota galia dažno jau netenkina, o kartais tai tampa ir nesantaikos bendrijose priežastimi.

Šią vasarą žiniasklaidoje nuskambėjo istorija Panevėžio rajone, kai vietinė elektros tinklų bendrovė atsisakė instaliuoti aukštesnės galios įvadus, nors bendrijos nariai tokį pageidavimą išreiškė iš anksto. Įmonė bendrijos nariams aiškino, kad buvo nuspręsta netenkinti šio pageidavimo, nes pasirinkimas neva priklauso nuo to, koks statinio priklausinys yra nurodytas Registrų centre – sodo namelis ar gyvenamasis namas.

Kita istorija – iš Vilniaus rajono: vienos sodų bendrijos narius nustebino pirmininko pranešimas, kad kiekvieno namelio savininkas už elektros galios padidinimą privalės sumokėti daugiau kaip po 100 litų.

E.Naprio teigimu, panašios situacijos yra dažnesnės kolektyviniuose soduose, kur sodininkų bendrijų namai virsta gyvenamaisiais namais, tačiau jokių ribojimų, nustatytų skirtingiems statinių tipams, nėra – visi vartotojai turi vienodas galimybes didinti ar mažinti leistinąją galią.

Kitu atveju, "Lesto" atstovo nuomone, gali atsitikti taip, kad pageidaujančiųjų padidinti leistinąją galią yra daugiau, nei bendrovės numatyta galios didinimo rezerve, todėl tektų įrengti galingesnę vietinę elektros pastotę, o tokie projektai yra vykdomi užsakovo lėšomis.

Patikimiausia – patiems

„Kad kiltų kuo mažiau nesusipratimų, namelių savininkams patartume kreiptis individualiai į "Lesto" teritorinius skyrius, nes perėmusi sodų bendrijų elektros tinklus ir įrengusi apskaitos prietaisus skirstymo bendrovė yra atsakinga už visą elektros ūkį iki kiekvieno namelio atvado. Padidinti galią tikrai brangiai nekainuos – vos po keliolika ar keliasdešimt litų“, – teigia bendrovės atstovas.

Tokiai tvarkai neprieštarauja ir dauguma sodo bendrijų narių. „Yra nepatenkintų, kad įrengta tik 3 kW ar 5 kW galia, bet didesnį galingumą reikia nusipirkti. Iš tikrųjų "Lesto" nemažino turėtos galios niekam. Jei nori gauti papildomai, reikia papildomai pirkti“, – pripažįsta sodininkų bendrijoms atstovaujančios asociacijos pirmininkas E.Germanavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"