TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sodų karai dėl žemės pėdos

2015 11 05 6:00
Už vilnietės sodo sklypo neįžengiamos džiunglės keroja dar nuo 1991-ųjų. Kazimiero Šliužo nuotrauka

Lietuvos sodų bendrijose įsivyravo netvarka ir beteisiškumas. Pakeisti padėtį galėtų nebent valdžios institucijos, kurioms ir Žemės įstatymo nuostatomis, ir Vyriausybės nutarimais yra pavesta sutvarkyti sodų sklypų ribas bei kontroliuoti, ar sodų žemė naudojama pagal paskirtį, tačiau daugiau kaip 1100 sodininkų bendrijų reikalai valstybei per smulkūs.

Dauguma sodų sklypų savininkų – tai garbingo amžiaus žmonės, sode leidžiantys laisvalaikį, o neretai ten ir triūsiantys nuo ryto iki vakaro. Neretas stokoja ne tik lėšų, laiko, bet ir ryžto savo teises ginti teisme, o būtent tokią išeitį dažniausiai siūlo valstybės institucijos, į kurias kreipiamasi neišlaikius kantrybei.

Nusavino ir užleido

Vilnietė pensininkė Marijona Audronė Jusevičienė – buvusi ekspertė projektuotoja (tarp jos darbų – ir Elektrėnų ledo rūmai) į „Lietuvos žinių“ redakciją atėjo su stora šūsnimi susirašinėjimų, nubraižytų planų: „Negi jau tiek esu verta, kad iš visur sulaukiu vien atsirašinėjimų ir siūlymų kreiptis į teismą“, – liejo nuoskaudą moteris.

Ji nuo 2011 metų teisybės ieško Vilniaus rajono savivaldybėje, Seime, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijose, Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT), netgi prezidentūroje. Susirašinėjimų šūsnis storėja, o padėtis nesikeičia.

Pareiškėja teigia, jog abejotinu sodininkų bendrijos „Žara“ (Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k.) valdybos sprendimu nusprendus nutiesti 6 metrų pločio kelią, buvo iškviesti matininkai ir atmatavo keliui reikalingą žemės plotą, tačiau dėl to buvo perkeltos gretimų sklypų ribos, o kai kurie savininkai neteko ir nemenkų žemės plotelių, kitų obelys ir vaiskrūmiai atsidūrė ant sklypo ribą žyminčių linijų. Pačios A. M. Jusevičienės sklypo plotis susiaurėjo nuo 20 metrų iki 19,24 metro, arba 0,2 aro.

Kauno rajone soduose būta atvejų, kai žemė paprasčiausiai nusavinta, savavališkai perkėlus riboženklius. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Gyvenimą dar apkartina tai, kad 5 arų sklypas, kuris vienu galu remiasi į bendrijos keliuką, iš kitų trijų šonų yra apsuptas visiškai neprižiūrimų sklypų, kurių vienintelė paskirtis, atrodo, tėra auginti žmogaus ūgį jau praaugančias žoles, krūmus, savaime išdygusias laukines slyvas, apynius ir veisti erkes. Sodo savininkės teigimu, du gretimi sklypai apleisti nuo 1991 metų, o trečiasis – nuo 2008-ųjų. Pastarąjį žmogus įsigijęs už 50 tūkst. litų neva verslui ir iškart užmiršęs. „Šis sutinka mokėti baudas ir nieko nedaryti, o kiti čia nė nesirodo“, – sakė A. M. Jusevičienė.

Dėl apleistų sklypų ji ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Šių metų rugpjūtį gautas atsakymas, jog tarnybos atstovai, įvertinę padėtį, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus su išvadomis: „sklypai yra apaugę aukštomis žolėmis, nenušienauti, dėl ko Vilniaus rajono skyriuje pradėta administracinių bylų teisena šių žemės sklypų savininkų atžvilgiu“.

Bendroje išvadoje nurodoma, jog „Žaros“ bendrijoje, kurioje yra 340 sklypų, neprižiūrimų yra 40 (12 proc.), o pačios bendrijos valdybos ataskaitoje nurodoma, jog apleisti sklypai sudaro 60 procentų.

Savininkė jau nė neabejoja, jog dėl pradėtos teisenos niekas nesikeis, nes ir anksčiau yra gavusi ne vieną panašų NŽT atsakymą.

Yra kaip yra

Paskutinė institucija, į kurią kreipėsi pagalbos vilnietė, buvo Seimo narys Rokas Žilinskas. Galų gale praėjusią savaitę patikrinti padėties į bendriją atvyko Seimo nario padėjėjas Valentinas Grumbinas ir UAB „Projektita“ matininkas Tomas Juozapavičius, kuris dar 1996 metais ir parengė bendrijos „Žara“ generalinį planą.

Paaiškėjo, kad moters skunde su tiesa nedaug prasilenkta. Iš tiesų aptikta prikaltų sklypų ribas žyminčių kuoliukų, kartais ir po 3, iš kurių nežinia, kuris tikrasis. Kai kur ištraukti ir padėti į šoną valstybės saugomi riboženkliai, o jų vietos užstatytos tvoromis. Tiesa, ginčų sukėlęs privažiuojamasis keliukas prie būsimo suprojektuoto sklypo, kaip paaiškėjo, jau buvo numatytas generaliniame plane, tačiau jam skirtą plotą tvoros ir gyvatvorės iš abiejų pusių susiaurino iki 4,5 metro.

„Viskas čia aišku, – netruko padaryti išvadą V. Grumbinas. – Viena yra subraižyti sklypus kompiuteriu, o kas kita – viską perkelti į realybę. Klaidos tada ir išlenda.“ T. Juozapavičius taip pat pritarė, kad įgyvendinti projektus ir vadovaujantis generaliniu planu atlikti kadastrinius matavimus galima tik atvykus į vietą. Anot jo, nors tarp nubraižyto plano ir realybės yra leidžiama nemažai nuokrypių, bet ne visada įvertinama, kad, pavyzdžiui, pieštuku nubrėžta milimetrinė sklypus skirianti linija atitinka apie 20 „gyvų“ centimetrų pločio žemės rėžį.

Kita vertus, anot matininko, Žemės įstatymas nustatė, kad keliui visada suteikiama pirmenybė prieš privačią nuosavybę, todėl ir matuojant projekte numatytą keliuką tenka siaurinti gretimus sklypus.

Pasak matininko, blogai, kad savininkai imasi užsakyti kadastrinius matavimus pavieniui ir iškart sklypus su statiniais įregistruoja Nekilnojamojo turto registre. Taip neišvengiama klaidų ir dėl minėtų priežasčių, ir dėl reljefo. Klaidų atsiranda dar daugiau, kai vėliau matuojami kiti sklypai. Todėl visada patariama, kad matininkus pakviestų kartu visi kvartalo kaimynai ir vietoje susitartų tarpusavyje. Kitaip nuosavybės teisę neišvengiamai teks ginti teisme ir perbraižyti generalinį planą. Neatitikimai kartais būna išties ryškūs. Antai A. M. Jusevičienė teigia pati išmatavusi gretimų 4 sklypų plotį ir nustačiusi, kad vietoj projekte numatytų 80 metrų jis tėra 75 metrai, taigi kiekvienas sklypas turėtų susiaurėti vidutiniškai po 1,25 metro.

„Čia dar nėra taip blogai kaip, pavyzdžiui, Kauno rajone, kur būta atvejų, kai žemė paprasčiausiai nusavinta, savavališkai perkėlus riboženklius pagal principą – kas stipresnis, to ir teisės“, – pasakojo V. Grumbinas.

Jo teigimu, panašių nesusipratimų visoje Lietuvoje pagausėjo po 2002 metų, kai Vyriausybė patvirtino naujas kadastrinio sklypų žymėjimo taisykles. „Nesusipratimų ir pykčių nebūtų, jei kiekviena tarnyba dirbtų savo darbą, o nenumestų visko vien sodininkų bendrijoms. Juk Vyriausybės nutarimu būtent NŽT skyriams yra suteikta teisė šią klaidą ištaisyti, nes NŽT yra planavimo organizatorė. Juo labiau kad jai, o ne bendrijoms priklauso bendrijų teritorijose esantys žemės plotai, nepriskirti dar 1992 metais privatizuotiems sodų sklypams, – keliai, parkai, kūdros ir kiti ūkinei veiklai nenaudojami plotai“, – kalbėjo V. Grumbinas.

Našlaičiai keliukai

„Sodininkų reikalai Lietuvos valdžiai nerūpi, o Vilniuje ir Vilniaus rajone į tą pusę nė neatsisukama“, – kalbėjo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius. Pasak jo, Lietuvoje yra per 1100 sodininkų bendrijų, ir dauguma jų ignoruojamos. „Esame lyg ambasados, kurioms valstybė skiria sklypus įsikurti, o į vidų įeiti negali. Sodininkų bendrijos irgi lyg atskiros respublikos, bet valstybė pas jas eiti vengia“, – lygina asociacijos vadovas.

Pasak jo, geriausiai tai iliustruoja didžiausiu bendrijų rūpesčiu tapę jų teritorijose esantys keliukai. 2014 metų gruodį priimtas ir šiemet įsigaliojęs naujasis Sodininkų bendrijų įstatymas nustatė bendrijose esančius kelius perduoti savivaldybių nuosavybei.

E. Germanavičiaus teigimu, bendrijoms tai aktualiau nei kadastriniai matavimai ar piktžolės. Mat soduose jau yra daug nuolatinių gyventojų, o netvarkomi ir nevalomi keliukai, ypač žiemą, būna neišvažiuojami. Bendrijos savomis jėgomis negali kelių nei nuvalyti, nei pabarstyti, nei remontuoti. NŽT, kuriai keliukai priklauso, tai nerūpi, o savivaldybės turėtų numatyti šiuos darbus savo biudžetuose. Tačiau biudžetai patvirtinti, o kelių perdavimas savivaldybėms įstrigęs nežinia kuriam laikotarpiui.

Vyriausybė buvo įpareigojusi Aplinkos ministeriją iki liepos 30 dienos parengti sodų kelių perdavimo savivaldybėms projektą. Liepos 29 dieną projektas buvo išsiuntinėtas ministerijoms, o šios jam nepritarė. Galų gale Vyriausybės kancleris pareiškė, kad tokios programos nė negali būti. Nuspręsta, kad Aplinkos ministerija turėtų ruošti naują programą, tačiau terminų šį kartą nenurodyta. „Jeigu jau Vyriausybės kanceliarija gali numoti į įstatymą, tai ką kalbėti apie kitus?“ – piktinosi asociacijos vadovas. Jis jau neabejoja, kad keletą metų vilkintas dabartinės Vyriausybės iš ankstesnės paveldėtas sprendimas sodų kelius perduoti savivaldybėms bus nustumtas įgyvendinti dar kitai Vyriausybei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"