TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sodybų šeimininkai - žemės saugiklių spąstuose

2014 05 12 6:00
Dėl saugiklių įstatymo, nuo gegužės pradžios parduoti žemės sklypus su sodybomis tapo beveik neįmanoma. LŽ archyvo nuotrauka

Prieš dvi savaites įsigaliojęs žemės ūkio paskirties žemės pardavimo saugiklių įstatymas ūkininkams, valdų savininkams bei žemės pirkėjams jau kelia daug papildomų rūpesčių, dėl kurių šiuo metu žemės rinka praktiškai įstrigo.

Į "Lietuvos žinių" redakciją kreipėsi skaitytojas S.P. (pavardė redakcijai žinoma - aut.), kuris, kaip pats sakė, atsidūrė aklavietėje po to, kai gegužės 1-ąją įsigaliojo vadinamasis žemės pardavimo saugiklių įstatymas, turėjęs užkirsti kelią spekuliacijai žemės ūkio paskirties žeme. „Saugiklių įstatymas didžiausia jėga smogė ne užsieniečiams ar spekuliantams, bet smulkiems ūkiams bei sodybų šeimininkams, kurie susidūrė su didelėmis problemomis“, - kalbėjo žmogus.

Negali parduoti sodybos

"Lietuvos žinių" skaitytojas Anykščių rajone turi sodybą su 2 hektarų žemės ūkio paskirties žeme. Ketino ją parduoti, jau rado tinkamą pirkėją, kuris pasiūlė tinkamą kainą. Tačiau dabar notarai sako, jog sandoris greičiausiai neįvyks - mat pagal naują tvarką norint parduoti žemės ūkio paskirties žemę, savininkui būtina gauti kaimynų sutikimą. Taip pat, anot pašnekovo, pirkėjas pasirodė nesąs jaunasis ūkininkas, todėl leidžiamų įsigyti pirmųjų 10 hektarų riba, kurią numatė įstatymas, jam greičiausiai nebuvo pritaikyta.

„Notarai atsisakė tvirtinti mūsų sandorį, nes mano žemės pirkėjas, matote, neturi žemės ūkio srities išsilavinimo ir negali įrodyti ūkininkavimo patirties. Bet mano kaimynas, kuris įgyja pirmumo teisę pirkti mano žemę, taip pat negali įrodyti, kad jis turi žemdirbio išsilavinimą“, - skundėsi sodybos savininkas.

Pasak šio žmogaus, jis girdėjęs, kad su panašia problema susiduria beveik visi, kas nori pirkti ar parduoti sodybą kartu su šalia jos esančia žemės ūkio paskirties žeme. Jo žodžiais, galutinė žemės kaina nustatoma su sodyba, tačiau pirkti negalima, nes atskirti žemę nuo sodybos nėra galimybių. „Nesuprantu, koks čia pasityčiojimas - negi pievai prie sodybos nušienauti ar pasodinti lysvei svogūnų reikalingas žemės ūkio srities išsilavinimas“, - piktinosi pašnekovas, kuris panorėjo likti nežinomu.

Žemės rinka apmirė

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis sakė, kad tokie faktai per pastarąsias savaites jau nebestebina. Žemės rinka visiškai sužlugdyta - visi sandoriai arba įstrigę, arba žmonės vengia ką nors daryti su savo turimais hektarais. „Kiekvieną dieną fiksuojame kelias dešimtis signalų iš rajonų, jog nebeįmanoma nei pirkti, nei parduoti žemės - sandoriai sustojo, kainos krito. Tie, kas tikėjosi, jog po gegužės pirmosios sėkmingai parduos žemę, dabar yra nevilty“, - kalbėjo V.Juodsnukis

Jo žodžiais, į žemės pardavimo saugiklių įstatymą buvo sudėti griežčiausi keturių Europos Sąjungos valstybių reikalavimai, bet smulkūs Lietuvos ūkininkai ir nedidelių sklypų savininkai tiesiog nepajėgūs visus šios reikalavimus įvykdyti. „Reikėtų nepamiršti, jog Lietuvoje žemės reforma faktiškai dar nėra pasibaigusi, rinka nesusiformavusi, optimalūs valdų dydžiai taip pat dar tik formuojasi. Šiuo metu Lietuvoje valdos yra pačios mažiausios Europos Sąjungoje, žemės konsolidacijos procesai vyksta labai lėtai, o įvesti drastiški apribojimai šiuos procesus galutinai sustabdė“, - tikino V.Juodsnukis

Šeimos ūkininkų sąjungos vadovo nuomone, žemės pardavimo saugiklių užteko ir anksčiau. Kaimynai estai esą nepriėmė jokių saugiklių ir jokie užsieniečiai ten žemės neišpirko. „Man atrodo, kad buvo labai negražiai sužaista žmonių emocijomis, tai lėmė skubotą įstatymo parengimą, kuris ne apriboja, o atveria kelią spekuliacijoms“, - teigė pašnekovas.

Neapdairumas reformos metu

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, buvusios parlamento darbo grupės, rengusios saugiklių įstatymą, vadovas Kazys Grybauskas tikina, jog tobulinant įstatymą savo darbą turėtų atlikti Žemės ūkio ministerija. „Daugiausia diskusijų kyla dėl to, kad bankai dabar nepriima žemės, kaip užstato už kreditą, tačiau ši problema iš dalies jau išspręsta. Man atrodo, kad nėra kliūčių įkeisti žemę, tačiau bankai įstatymo nuostatas traktuoja kitaip. Kiek žinau, šiuo metu yra dvi kryptys, kaip tobulinti įstatymą. Pirmoji susijusi su bankais, o antroji - dėl tų 10 pirmųjų hektarų ribos. Dar kalbama apie kitokias pirmųjų hektarų ribas jauniems ūkininkams, kai neturėtų būti taikomi saugiklių apribojimai“, - kalbėjo Seimo narys. Neoficialiai kalbama, jog yra siūlymų mažinti ribą iki 5 ha, kaip siūlė pirminiame projekte Žemės ūkio ministerija, tuo tarpu kai kurie Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai mano, jog pirmųjų hektarų riba turėtų būti didesnė nei 10 ha.

K.Grybausko teigimu, šiuo metu perkant sklypus iki 10 ha iš viso neturi būti reikalaujama žemės ūkio išsilavinimo. „Tačiau yra kita bėda, apie kurią buvo per mažai kalbėta. Jeigu žemės ūkio paskirties žemėje yra sodyba, tai namo privati valda nėra atskirta. Todėl žemė ar gabalėlis miško, kartu su sodyba, pakliuvo į žemės ūkio paskirties žemės kategoriją. Todėl čia ir atsiranda problemų sudaryti sandorius. Iš tikrųjų namų valdas reikėtų atskirti nuo žemės ūkio paskirties žemės ir tada pardavimo atvejais viskas stotų į savo vietas“, - tikino įstatymą rengusios darbo grupės vadovas.

Jo nuomone, kaip visa tai pataisyti, iš esmės turėtų spręsti žemėtvarkos institucijos. Jos esą turėtų prie sodybų suformuoti privačias valdas. Jeigu ši bėda nebus išspręsta, sodybų pardavimai esą tikrai strigs. „Tai yra ne saugiklių įstatymo reikalas, o Nacionalinės žemės tarnybos ne visiškai protingo požiūrio žemės reformos metu rezultatas. Tuos klausimus jau dabar galima spręsti Teritorijų planavimo įstatymo rėmuose, - įsitikinęs K.Grybauskas. - Reikia pripažinti, jog žemės reformos metu padaryta nemažai klaidų dėl žemės ūkio paskirties žemės. Mano nuomone, tokios žemės kategorijos galėtų iš viso nebūti, nes žemė visur yra žemė. O kai žemė suskirstoma į pogrupius, atsiranda daug problemų, kurias reikia nedelsiant spręsti“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"