TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šokame į kosminių technologijų traukinį

2010 10 12 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Pasirašius sutartį su Europos kosmoso agentūra, Lietuvos mokslas ir verslas per ateinančius dvejus metus turėtų apsispręsti, kokiose kosmoso technologijų srityse jie sieks įsitvirtinti.

Lietuva priėmė, specialistų vertinimu, istorinį sprendimą - paskutinė iš ES šalių pasirašė susitarimą su Europos kosmoso agentūra (EKA) dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje.

"Lietuviai paskutiniai Europoje priėmė krikščionybę ir paskutiniai susidomėjo kosmosu. Bet pagaliau valdžia suprato, kad kosmoso versle glūdi didžiulės perspektyvos. Džiugu, jog spėjome įšokti bent į paskutinį nuvažiuojančio traukinio vagoną", - LŽ sakė Kosmoso technologijų studijų centro tarybos (KTSCT) pirmininkas Donaldas Zanevičius.

Sutartį su EKA pasirašęs ūkio ministras Dainius Kreivys viliasi, kad bendradarbiavimas su agentūra ir narystė joje suteiks Lietuvos mokslui bei verslui galimybę dalyvauti kuriant aukštąsias technologijas ir jas taikant, o tai užtikrins geresnę Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės plėtrą, didins šalies konkurencingumą. Pasirašytas susitarimas garantuoja, kad Lietuva be jokių finansinių įsipareigojimų gaus mokslinę, techninę, organizacinę EKA ekspertų pagalbą ir galės naudotis agentūros duomenimis.

Šis bendradarbiavimas Lietuvos mokslininkams ir verslininkams leis susipažinti su EKA keliamais kosminių technologijų, produktų bei paslaugų standartizavimo ir sertifikavimo reikalavimais, gauti reikalingos informacijos ir patarimų.

Ne tik kosmonautai

D.Zanevičiaus teigimu, klaidinga manyti, kad kosminė veikla nukreipta į tik tolimąjį kosmosą, kosminius skrydžius ar praktinės naudos mažai duodančius fundamentalius dangaus kūnų tyrimus. "Kai pradedama kalbėti apie kosmoso industriją, dauguma lietuvių kažin kodėl pagalvoja apie kosmonautą Jurijų Gagariną ar Mėnulyje išsilaipinusius JAV astronautus ir sako: "Tokie projektai - ne mūsų kišenei." Tačiau šis supratimas dvidešimčia metų pasenęs. Kosmoso technologijos jau seniai yra greta kiekvieno iš mūsų - jos naudojamos perduodant per palydovus įvairiausius duomenis, kuriant navigacijos sistemas, atliekant žemės matavimus ir daugelyje kitų praktinių sričių. Verslui ir mokslui čia veriasi didžiulės galimybės", - pabrėžė jis.

Pasak D.Zanevičiaus, pavyzdys, kaip naudingai panaudoti kosmoso technologijas, Lietuvai galėtų būti Liuksemburgas. "Nedidelėje šalyje įsikūrusi viena didžiausių pasaulyje dirbtinius Žemės palydovus valdančių kompanijų SES S.A., kuriai šiuo metu priklauso apie 40 palydovų. Jų signalų perdavimo įrenginiai pasiekia kone 99 proc. pasaulio gyventojų. Tai ne tik technologijų plėtra, bet ir pelnas", - nurodė KTSCT pirmininkas.

Gairės, kokiose srityse Lietuva galėtų įsitvirtinti kosmoso sektoriuje, kol kas tik dėliojamos. "Žinoma, kosminių laivų nepastatysime, tačiau turime nemažai patirties, kuri gali būti naudinga", - LŽ tvirtino Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) vadovas Vidmantas Tomkus. Jo manymu, Lietuvos verslui perspektyviausia kryptis yra informacinių paslaugų kūrimas. "Mūsų IT sektorius gerai išplėtotas, turime nemažai stiprių įmonių. Neabejoju, kad esame pajėgūs kurti informacines sistemas iš palydovų gaunamiems duomenims sisteminti, analizuoti", - pažymėjo V.Tomkus.

Kita darbų kryptis galėtų būtų kosmoso industrijai tinkamų technologijų kūrimas, tam panaudojant sovietinės kosmoso industrijos, kuriai dirbo kai kurios Lietuvos įmonės ir mokslo institutai, patirtį bei dabartinius mokslininkų darbus. "Tarkime, vis daugiau problemų kyla dėl vadinamųjų kosmoso šiukšlių. Jų tvarkymas, monitoringas ir utilizavimas yra dar viena perspektyvi kryptis, kurią lietuviai galėtų plėtoti", - kalbėjo V.Tomkus.

Ilgo kelio pradžia

Tapti tikrąją EKA nare Lietuva galės anksčiausiai po 6-7 metų. "Esame pačioje ilgo kelio pradžioje. Per porą metų turėtume parengti programą, kuriose srityse ir kokias technologijas Lietuva norėtų plėtoti. Tada prasidės bandomasis laikotarpis, kuris gali trukti apie penkerius metus. Per šį laiką būtų tikrinamos mūsų galimybės. Todėl tikrąją narystę galime planuoti ne anksčiau kaip 2016-2017 metais", - skaičiavo V.Tomkus. Prasidėjus bendradarbiavimui su EKA Lietuvos mokslininkai ir verslininkai susipažintų su agentūros "kosminių" technologijų, produktų ir paslaugų standartizavimo bei sertifikavimo reikalavimais, būtų konsultuojami. Vėlesniu bandomuoju laikotarpiu būtų įgyvendinami realūs bendri projektai.

Tikroji narystė EKA suteiks Lietuvos verslui ir mokslui galimybių ne tik naudotis naujausių tyrimų duomenimis, bet ir dalyvauti agentūros skelbiamuose konkursuose. Tačiau, pasak pašnekovo, tam Lietuvos verslas ir mokslas dar turi pasirengti. "Kol kas neturėtume ko pasiūlyti ir jokių konkursų nelaimėtume", - sakė V.Tomkus.

Anot jo, pirmieji žingsniai tikrosios narystės EKA link bus mokslo tyrimų institutų, universitetų, verslo pastangų konsolidavimas siekiant tam tikrų konkrečių tikslų. "Tarkime, norint sukurti technologiją, kaip utilizuoti kosmoso šiukšles, turi būtų sutelktos dešimčių įvairių krypčių mokslininkų grupių pastangos. Tai neabejotinai užtruks", - pažymėjo LKA vadovas.

1975 metais įkurta EKA šiuo metu vienija 18 valstybių narių. Jos tikslas - sujungti narių finansinius ir intelektinius išteklius bei koordinuoti pastangas kosmoso srityje įgyvendinant tam skirtas programas. Latvija bendradarbiavimo su EKA susitarimą pasirašė 2009-aisiais, o Estija šiemet jau perėjo į glaudesnio bendradarbiavimo su EKA etapą - bandomąjį laikotarpį, kuriuo pradeda vykdyti EKA užsakymus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"