TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šokiravo žinia apie nusavininamas pensijų kompensacijas

2014 12 02 16:45
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pensininko našlę iš Šilutės pribloškė žinia, kad valstybė atėmė galimybę paveldėti nepataikiusio "teisingu laiku" mirti jos vyro pensijos kompensaciją.

Buvusi pedagogė Remigija Kubaitienė, daugiau kaip prieš metus palaidojusi vyrą, itin jautriai sureagavo į „Lietuvos žinių“ antradienį paskelbtą informaciją, kad pensininkų, kurie nesulaukė 2014 metų gegužės 22 dienos, artimieji negali paveldėti pensijų kompensacijų.

Nesupranta valdiško teisingumo

Gegužės mėnesį moteris kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl vyro palikimo paveldėjimo ir gavo atsakymą, kad prašymas pagal kompetenciją perduotas spręsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai spręsti. "Dabar skaitau, kad Teisingumo ministerija vis dėlto išaiškino, kad vyro pensijos paveldėti negalėsiu“, - stebėjosi pašnekovė.

Nuo 2011 metų onkologine liga sirgęs jos vyras mirė 2013 metų liepos 25 dieną.

LŽ antradienį rašė, kad sunkmečiu iš pensininkų pasiskolintus pinigus valstybė grąžins ne visiems, o tik tiems, kurie sunkmetį išgyveno ir sulaukė 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas.

„Aš nesuprantu šitos tvarkos? Kuo mano vyras nusikaltęs, kad mirė anksčiau. Juk neišėjo savo noru iš gyvenimo, datos nepasirinko. Jis dirbo iki pat praėjusių metų birželio mėnesio. Baigiau dvi aukštąsias mokyklas, bet nesuvokiu mūsų valstybės sprendimų?“ - stebėjosi moteris.

Pensininkė prisipažino, jog dabar ir pati serga onkologine liga. Sausio mėnesį jos laukia penki chemoterapijos kursai, už kuriuos teks susimokėti.

Visas santaupas išleido gydymui

„Visas šeimos santaupas atidavėme vyro gydymui. Turiu paėmusi dvi paskolas, vieną – paminklui, kitą – vartojimo kredito, nes neužtenka pinigų gydytis“, - verkdama pasakojo moteris.

Pensininkei kasdien iš Šilutės tenka važiuoti į Klaipėdos ligoninę medicinos procedūrų. „Vien šiai kelionei per savaitę išleidžiu 170 litų: po 33 litus kainuoja kelionė pirmyn ir atgal, dar 4,4 lito - už miesto transporto bilietus“, - išlaidas skaičiavo pensininkė.

Prieš operaciją spalio mėnesį, moterį 200 eurų parėmė dukra. „Dabar girdėti, kad ir tuos pinigus įskaičiuos kaip mano pajamas, nebegausiu ir socialinių nuolaidų“, - skundėsi moteris.

Valdantieji šiuo metu svarsto, kad iš užsienyje dirbančių giminaičių. pinigines perlaidas gaunančių asmenų kitais metais reikėtų atimti galimybes gauti socialines pašalpas ir kompensacijas už būsto šildymą ir vandenį.

LŽ skaitytoja teigė, kad jai, pensininkei ir ligonei, išgyventi darosi itin sunku. „Turėjome nedideles santaupas – 31 tūkstantį litų. Viską išleidome gydytojams ir vaistams. Vieša paslaptis, kiek Lietuvoje kainuoja nemokamas gydymas“, - kalbėjo buvusi pedagogė.

Moteris prisipažino, kad jos vyras gaudavo apie 900 litus senatvės pensijos, tačiau, kadangi iki gyvenimo pabaigos dirbo, jo pensija nuo 2010 metų buvo sumažinta iki 400 litų per mėnesį. Našlė pagal „Sodros“ išduotus dokumentus suskaičiavo, kad jos vyrui dabar priklausytų apie 7,6 tūkst. litų pensijos kompensacija.

Pokalbio pabaigoje pensininkė iš Šilutės visai suskydo. „Aš dabar duonos nebeturiu už ką nusipirkti... Dukra sako: „Mama, atsiųsiu pinigų.“ Atsakiau: „Nesiųsk, vaikeli, man bus tik blogiau, kad save skriausi“, - ašarų nesulaikė moteris.

Kompensacijas grąžins ne visiems

LŽ antradienį rašė, kad sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo Lietuvoje nesulaukė 167 tūkst. pensininkų, o valstybė dėl to sutaupė apie 135 mln. litų. Teisininkų išaiškinimu, kompensacija jiems nepriklauso.

„Vadovaujantis Konstitucinio teismo praktika, Civilinio kodekso nuostatomis dėl paveldėjimo, Teisingumo ministerijos paaiškinimu ir pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, manytina, kad jeigu asmuo mirė iki kompensavimo įstatymo įsigaliojimo 2014 metų gegužės 22 dienos, kompensuojama suma mirusio asmens turto paveldėtojams nemokama. Jei gyventojas mirė po įstatymo įsigaliojimo, jo paveldėtojams turėtų būti išmokama kompensuojama suma“, - teigė „Sodros“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Žilionis.

Tiesa, šių sumų paveldėjimo tvarka įstatyme, pagal kurį apskaičiuojamos ir išmokamos kompensuojamos sumos, nėra nustatyta.

Pensininkams praėjusią savaitę pradėtos kompensuoti 2010–2011 metais sumažintos senatvės, išankstinės senatvės ir netekto darbingumo pensijos.

2010-2011 metais dirbusieji senatvės pensijų gavėjai, kuriems pensija buvo mažinama papildomai, kompensacijos galėtų tikėtis nebent po 2017 metų, kai bus visiškai atsiskaityta su pirmąja pensininkų grupe, ir tik tuomet, jeigu tai leis šalies ekonominės ir finansinės galimybės. Tokių asmenų Lietuvoje yra 90 tūkstančių ir jiems priklausytų apie 360 mln. litų kompensacijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"