TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sostinės politikų kova dėl biokuro - su dujų kvapu

2010 05 24 0:00
Biokuro naudojimą planuojama padidinti iki 70 procentų.
LŽ archyvo nuotrauka

Šiuo metu Vilnius yra tapęs lemiamo energetinio mūšio arena, nes per artimiausius septynerius metus miestas ketina "nušokti nuo dujininkų adatos" ir 70 proc. šilumos gaminti naudodamas biokurą. Tai sukėlė žaibišką vietinių dujų pardavėjų tarpininkų reakciją, tad jau artimiausiomis dienomis "frontininkai" grasina rengti protesto akcijas.

Jau nuo 2015 metų Vilniui siūloma atsisakyti brangių dujų ir pradėti naudoti bent 30 proc. pigesnį Lietuvoje gaunamą kurą - biokurą. Vadinasi, iš dujų tarpininkų, vietinių monopolininkų, Lietuva pirks 250 mln. kubinių metrų dujų per metus mažiau. Pavertus pinigais tai reiškia, kad daugiau kaip 300 mln. litų, kuriuos kasmet vartotojai turi sumokėti dujų tarpininkams, liks mūsų krašte.

Spaudžia griežtėjantys ES reikalavimai.

Pasak sostinės vicemero Romo Adomavičiaus, kitos išeities Vilnius tiesiog neturi. Prieš tapdama ES nare Lietuva įsipareigojo kelis kartus sumažinti šiluminių elektrinių teršalų normas. Jei nieko būtų nedaroma, dėl didelės taršos sostinėje elektrą ir šilumą gaminančios stotys nuo 2016-ųjų nebegalėtų veikti. Jas reikėtų arba uždaryti, arba modernizuoti.

R.Adomavičius teigimu, 2008 metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė nutarimą pertvarkyti sostinės šilumos ūkį ir naudoti vietinį atsinaujinantį kurą. Buvo nuspręsta per artimiausius kelerius metus atlikti visus būtiniausius veiksmus, kad miesto šilumos ūkis iki 70 proc. degintų atsinaujinantį kurą.

"Šis savivaldybės nutarimas atsirado pasitelkus mokslininkus, ištyrus, kokios yra energetikos perspektyvos, kokia praktika susiklosčiusi Europos ir pasaulio valstybėse. Sprendimas atitinka Lietuvos energetikos strategiją ir šalies energetinio saugumo pagrindinius principus. Kiekvienais metais pirkdami dujas šilumai gaminti išleidžiame po 320 mln. litų. Jeigu pereitume prie biokuro, šie pinigai liktų Lietuvoje ir neatitektų užsienio tiekėjams. Be to, 150 km spinduliu aplink sostinę esančios įmonės galėtų užsidirbti - pagaminti apie milijoną tonų biokuro per metus", - kalbėjo vienas Vilniaus vadovų.

Biokuras leistų atpiginti šilumą

Vicemeras tikino, jog miesto valdžia pirmiausia siekia užtikrinti stabilų šilumos tiekimą gyventojams ir tai, kad ji būtų gaminama kuo pigiau. Investicijų dydis sudaro apie 670 mln. litų, dar 180 mln. litų - ekologinėms priemonėms, kurias reglamentuoja ES direktyva. Ši dalis skiriama dujų kuro išmetamiems teršalams valyti.

Nuo 2016 metų teršalų išmetimas į atmosferą bus dar labiau sugriežtintas, kai kuriais atvejais - net iki 8 kartų. Už kiekvieną toną išmetamų teršalų reikės mokėti realius pinigus. Ir tie pinigai, jei nepavyks rasti sprendimo, bus paimti iš miestiečių kišenės.

"Galėjome pasirinkti du variantus: arba montuoti termofikacinėse elektrinėse specialius kaminų filtrus, o tai kainuotų - 1,2 mlrd. litų, arba pereiti prie ekologinio kuro. Pirmu atveju tai - neatsiperkanti investicija. Dėl tokio sprendimo šilumos kaina padidėtų 36 proc. ir nežinia ar grįžtų investuotos lėšos. Antru atveju, atsipirkus investicijai, šiluma atpigtų apie 30 procentų. Net pirmuoju etapu, pradėjus deginti biokurą, šilumos kaina vartotojams sumažėtų 2-3 procentais. Be to, kalbant apie energetinį saugumą, niekada negalime būti garantuoti, kad nesutriks dujų tiekimas iš Rytų. Kaip jau sakiau, visi šie faktoriai verčia mus kuo greičiau priimti sprendimus", - dėstė R.Adomavičius.

"Dalkia" pateikė savo siūlymą

Dar viena realybė, pasak vicemero, yra savivaldybės ir "Vilniaus energijos" sutartis, pasirašyta 2002 metais ir galiojanti iki 2017-ųjų. Buvo išnagrinėti patys įvairiausi pasiūlymai, ką daryti toliau. Investicijos - būtinos, pinigų privaloma rasti greitai. "Teoriškai galėtų investuoti savivaldybė ar patys šilumos tinklai. Pinigų būtų galima ieškoti valstybės biudžete ir ES. Tačiau tiesa yra ta, kad šiandien savivaldybė neturi lėšų investicijoms, o Vilniaus šilumos tinklai, išnuomoję savo turtą iki 2017 metų, negali prašyti iš banko jokios paskolos. Įmonės turtas šiandien vertinamas 330 mln. litų, tuo metu investicijos kartu su gamtosaugos priemonėmis sudaro apie 850 mln. litų. Valstybės biudžete irgi būtų sunku rasti tokią didelę sumą. Nutraukti sutartį su "Dalkia" dėl šilumos tinklų nuomos taip pat kol kas neturime jokio pagrindo. Tai brangiai atsieitų. Į papildomus filtrus šiluminėse elektrinėse ir katilinėse niekas nesiruošia investuoti, nes tai irgi daug kainuotų", - kalbėjo R.Adomavičius.

Vilniaus šilumos tinklus nuomojanti "Dalkia" pateikė savo ekonominius skaičiavimus ir galutinį pasiūlymą: kad įmonė sutiktų investuoti, sutartis su ja turi būti pratęsta 20 metų. "Galime leisti privačiam kapitalui dalyvauti šiose investicijose, tačiau turime labai griežtai kontroliuoti sąlygas ir apibrėžti bei nukreipti jo veiksmus taip, kaip reikia Lietuvos visuomenei", - įsitikinęs vicemeras.

Savivaldybėje - dvi stovyklos

Vilniaus miesto savivaldybėje šiuo klausimu susiformavo dvi stovyklos. Viena, palaikoma valdančiosios daugumos, mano, kad sutartį su "Dalkia" reikia pratęsti dar 20 metų. Oponentų teigimu, to daryti nevalia. Pastarųjų stovykloje - Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Vidmantas Martikonis, "frontininkas" Algirdas Paleckis ir europarlamentaras Juozas Imbrasas. Jeigu jie pasiektų savo tikslą, akivaizdžiai laimėtų dujų tarpininkai monopolininkai.

"Manome, kad sutartį išvis reikėtų nutraukti, nes dabartinės jos sąlygos visiškai nenaudingos Vilniaus miesto gyventojams, - tvirtino Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausantis miesto tarybos narys V.Martikonis. - Mes, vilniečiai, jau esame patekę į "Rubicon" (dabar ICOR - aut.) rankas net keliose gyvenimo srityse. Tai neleidžia žmonėms lengviau gyventi, tik sukelia daug papildomų problemų. Ši įmonė rūpinasi vien savo pelnu ir negalvoja, kaip sumažinti mokesčius gyventojams. Nepasisakau prieš biokurą, net priešingai, esu įsitikinęs, kad jį reikia naudoti. Tačiau pradėjus šios rūšies kurą masiškai deginti katilinėse, jo kaina šoktelės visiems vartotojams. Gali būti ir taip, kad ji susilygins su mazuto ir dujų kainomis pagal kalorijų ekvivalentą. Jei biokuras pabrangs iki dujų ir mazuto lygio, kentės ne tik Vilnius, bet ir visa Lietuva. Tačiau šį kurą geriau naudoti dėl to, kad investuotos lėšos liks Lietuvoje."

Su opozicija nesutinkantys miesto tarybos nariai teigia, jog ši nepateikia jokių rimtų argumentų ir vėl gąsdina visuomenę "Rubicon" vardu.

Ar egzistuoja ES direktyva?

Kitas diskusijų klausimas - ES aplinkosaugos reikalavimai. "Ar matėte juos? Stengiausi juos rasti. Tai, kad 2016 metais griežtėja išmetamų teršalų normos - grynas melas. Jei ir būtų išleista panaši ES direktyva, ji turėtų būti perkelta į Lietuvos teisės aktus. O tai nėra padaryta. Žinoma, ES numatytas vadinamasis palapininis išmetamų teršalų mažinimas, tačiau jis taikytinas elektrinėms, o ne šilumos gamybos įmonėms. Šiluma yra elektros gamybos atlieka. Ir kaip atlieka, mažinanti elektros energijos savikainą, ji parduodama šilumos tinklams", - aiškino V.Martikonis.

Buvęs sostinės meras, dabar Europos Parlamento (EP) narys J.Imbrasas taip pat sakė, kad nėra tokios ES direktyvos, kuria remiasi Vilniaus vadovai siekdami pertvarkyti šilumos ūkį. Jis pareiškė konsultavęsis su energetikos specialistais, daug metų dirbančiais šioje srityje ir gerai išmanančiais elektrinių darbo specifiką bei Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, ir išsiaiškinęs, kad 2007 metais EP ir Tarybos direktyva išmetamų teršalų (azoto, sieros, kietųjų dalelių) normas nuo 2016 metų sugriežtina tik deginamam mazutui.

Ir Liberalų sąjūdžio atstovas, ir EP narys, tikinantys, jog nesama jokio ES dokumento, yra neteisūs. Europos Komisija 2007 metų gruodžio 21-ąją patvirtino pasiūlymą Nr. 2007/0286 (COD). Perkėlus šį pasiūlymą į Lietuvos nacionalinę teisę, visi pagrindiniai Vilniaus miesto šilumos šaltiniai, kurą deginantys įrenginiai, kurių galia didesnė nei 50 MW, nebeatitiks aplinkosaugos reikalavimų tiek deginant gamtines dujas, tiek mazutą. Jie negalės būti eksploatuojami. Remiantis Kauno technologijos universiteto atlikta galimybių studija, ES reikalavimams įgyvendinti Vilniaus mieste reikės investicijų, siekiančių iki 1,2 mlrd. litų, o darbai gali užtrukti iki 12 metų.

Ar yra kita išeitis?

Liberalų sąjūdis, pasak V.Martikonio, siūlo alternatyvų variantą - Vilniaus elektrinę perduoti "Lietuvos energijai". Už tai miestas esą gautų įmonės akcijų. Vadinasi, neprarastų turto ir miestiečiams būtų užtikrintas pagrindinis dalykas - teikiama garantuota paslauga. "Variantas, kurį rekomenduoja valdančioji dauguma, yra ne tik netinkamas, bet ir nusikalstamas. Šiuo metu mes siūlome geriausią išeitį iš visų. Esu įsitikinęs, kad tokį monopolinį ūkį kaip šilumos tinklai turėtų valdyti valstybė. Šį ūkį valdanti įmonė neturėtų siekti pelno. Čia panašiai kaip dėl kariuomenės. Juk ji nebūna privati, visada yra valstybinė", - kalbėjo Liberalų sąjūdžio atstovas.

Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas mano priešingai. Jo galva, "Dalkios" pasiūlymas - vienintelė reali išeitis. "Jei nieko nekeistume, iki 2016 metų sostinės katilinių kaminuose turėtume įrengti dūmų valymo įrenginius. Preliminariai tam reikėtų 1,2 mlrd. litų. Tačiau blogiausia, kad investicijos į filtrus iš esmės neišspręstų problemos. Todėl toks variantas mūsų netenkino. Svarstėme devynis alternatyvinius siūlymus. Juos išnagrinėję pasirinkome dvi alternatyvas. Viena jų - nutraukti sutartį su "Dalkia" ir skelbti naują konkursą. Tačiau norint ją nutraukti turi būti nustatytas esminis sutarties pažeidimas. Jokio pažeidimo oficialiai nėra registruota. Tokiu atveju mes turėtume jį "rasti", per metus nuomininkas privalėtų pasitaisyti, o jeigu to nepadarytų, vėl galėtume jam reikšti pretenzijas. Ir tik arbitražo tvarka sutartį nutrauktume. Tačiau eidami tokiu keliu prarastume daug laiko ir pinigų. Problemos neišspręstume, tik turėtume dar didesnį neapibrėžtumą", - įsitikinęs A.Keserauskas.

Kaip teigė bendrovės Vilniaus šilumos tinklų direktorius, dabar "Dalkia" pasiūlė 670 mln. litų investiciją būtent į biokuro technologijas - rekonstruoti esamus įrenginius. Už tai ji paprašė pratęsti sutartį papildomai 20 metų, kad galėtų tas investicijas atsiimti. "Ilgai derėjomės. Jau esame parengę naują sutarties su "Dalkia" projektą. Jis, anot teisininkų, atitinka Lietuvos įstatymus. Dabar bandome visa tai paaiškinti savivaldybės tarybos komitetų nariams ir visuomenei", - sakė savivaldybės įmonės vadovas.

Šios sutarties esminiai principai - kainos nedidinimas ir biokuro panaudojimas. Tarifas vartotojams net mažėja 2 proc., atsisakoma 70 proc. dujų monopolininkų paslaugų. Be galo svarbu yra tai, kad pusę milijono gyventojų turintis miestas tampa nepriklausomas nuo naftos ir dujų kainų svyravimų. "Kalbame apie 70 proc. kuro - sutikite, tai nemažas kiekis. Kai šilumos tarifas yra 21 centas, iš jų 15 centų tenka kurui, ir ši dalis nepriklauso nuo to, kas valdys šilumos ūkį, - tikino A.Keserauskas. - Rašant sutartį buvo atsižvelgta ir į oponentų kritiką dėl skaidrumo bei viešumo. Pagal parengtą grafiką iki 2017 metų planuojama atlikti visų katilų rekonstrukciją. Dar reikia pabrėžti, kad katilai nebus atnaujinami vienu metu. Šilumos tiekimas gyventojams dėl to neturėtų sutrikti."

Vilniuje biokuras jau deginamas

Dar vienas oponentų kaltinimas susijęs su tarša - esą pjuvenos nėra jau toks ekologiškai nekaltas kuras. Šį argumentą atremia Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros mokslininkas doc. dr. Kęstutis Buinevičius. Anot jo, medienos degimo produktai turi mažiau kenksmingų medžiagų negu mazutas. "Kai kalbama apie didelius pramoninius įrenginius, medienos degimo produktams keliami labai griežti kietųjų dalelių valymo iš dūmų reikalavimai. Kad atitiktų šiuos reikalavimus, "Vilniaus energijos" antroje elektrinėje buvo sumontuotas moderniausias elektrostatinis filtras. Kietųjų dalelių koncentracija mažinama dar įrengiant kontaktinius ekonomaizerius, kuriuose dūmų srautas yra plaunamas vandeniu", - pasakojo mokslininkas.

Jo teigimu, biomasė yra atsinaujinantis energetinis išteklius. Jis atsinaujina per gana trumpą laiką, galima sakyti, akimirksniu, jeigu lygintume su dešimtimis ar net šimtais milijonais metų, reikalingų akmens angliai, naftai ir dujoms susidaryti.

"Vilniaus energijos" antroje stotyje biomasės kuras jau dabar naudojamas ne tik šilumai, bet ir elektros energijai gaminti. Tai didžiausias biokuro katilas Baltijos valstybėse. Anot mokslininko, Lietuvoje medienos ištekliai gana dideli. Nors šiandien jos sunaudojame daug, visos galimybės dar nėra išsemtos. Pavyzdžiui, 2009-aisiais Lietuvoje buvo gauta apie 3,5 mln. kubinių metrų medienos, iš jų apie 0,6 mln. kubinių metrų - malkinės, t. y. kuro medienos. Visa kita panaudota pramonės gamyboje. Čia nemaža dalis medienos virsta atliekomis. Medienos kaina, pasak mokslininko, neturėtų kilti iki dujų lygio, priešingu atveju biokuro nepasimokėtų gaminti.

Švedijoje 80 proc. šilumos gaminama naudojant medieną ir jos atliekas. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, mūsų krašte biomasės kuro dalį, tenkančią centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai, galima būtų padidinti nuo dabartinių 18 iki 60 proc. ar net daugiau. Pertvarkius visą šalies šilumos ūkį ir ėmus deginti biokurą, būtų galima atsisakyti didelio iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų ir mazuto kiekio. Net nekyla abejonių, kad dėl šios priežasties Lietuvos politinis gyvenimas taptų dar aštresne savos ar svetimos valstybės interesus ginančių politinių grupių kovos arena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"