TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sparti parduotuvių plėtra stos

2015 10 28 6:00
Tikėtina, jog prekybos ploto augimas ateityje sulėtės ir dėl to, kad vartotojai turės daugiau galimybių ir noro pirkti internetu. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis prekybos plotas viršija Europos vidurkį, nors vartotojų perkamoji galia kur kas menkesnė ir vienas šio ploto kvadratinis metras „uždirba“ gerokai mažiau. Vis dėlto pastaraisiais metais suaktyvėjusi prekybos ploto plėtra Lietuvoje turėtų stabtelėti. Tai ekspertai prognozuoja atsižvelgdami tiek į prisotintą rinką, tiek į demografinius veiksnius ir besikeičiančius pirkėjų įpročius.

Tyrimų bendrovė GfK, įvertinusi 32 Europos šalis, apskaičiavo, kad prekybos plotas vienam gyventojui pernai vidutiniškai siekė 1,02 kv. metro, ir tai buvo 0,5 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Šalyse, kur prekybos plotas palyginti mažesnis, augimo mastai buvo didesni. Tai pasakytina apie Rytų Europos šalis: Bulgariją, Rumuniją, Estiją, Latviją, taip pat Lietuvą.

GfK atlikta studija rodo, kad pernai Lietuvoje vienam gyventojui teko 1,04 kv. m prekybos ploto, ir tai yra daugiau nei Europos vidurkis. Estijoje šis rodiklis buvo dar didesnis ir siekė 1,08 kv. m, Latvijoje – 1,02 kvadratinio metro.

Pagal šį rodiklį Lietuva palyginti nedaug atitrūkusi nuo ekonomiškai tvaresnės Jungtinės Karalystės (1,10 kv. m), taip pat Ispanijos (1,11 kv. m), Slovėnijos (1,12 kv. m) ir Airijos (1,17 kv. m). Daugiausia prekybos ploto vienam gyventojui tenka Austrijoje (1,74 kv. m), Olandijoje (1,67 kv. m), Šveicarijoje (1,5 kv. m), Vokietijoje (1,46 kv. m) ir Suomijoje (1,43 kv. m).

Tolesnės investicijos – pavojingos

Nerijus Mačiulis, ekonomistas, atkreipė dėmesį, kad pagal pardavimą, tenkantį vienam kvadratiniam metrui, Lietuvos prekybos tinklai yra labai neefektyvūs. Todėl kai kurių prekių kainos jau artimos Europos Sąjungos (ES) vidurkiui, nors atlyginimai tiek nesiekia.

„Lietuvos gyventojų perkamoji galia vis dar labai maža, o atlyginimų artėjimas prie ES vidurkio lems ir spartesnį mažmeninės prekybos augimą. Tačiau įžvelgiu bent tris priežastis, dėl ko tolesnės investicijos į prekybos plotą gali būti rizikingos“, – sakė jis. Ekonomisto teigimu, Lietuvoje gyventojų skaičius sparčiai mažėja ir mažės, o šio mažėjimo neatsvers ir galbūt didesni turistų srautai. Antra, turtingesni gyventojai daugiau laiko leis ne vaikščiodami po prekybos tinklus, o tenkindami aukštesnius poreikius lankysis teatre, sportuos. „Trečia, svarbiausia, atsiranda vis daugiau galimybių prekes pirkti nesilankant prekybos centruose ir sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko, – vardijo N. Mačiulis. – Nors lietuviai dar labai mažai perka internetu, tačiau tai keisis.“

GfK studijos duomenimis, prekybos ploto našumas 28-iose Europos Sąjungos šalyse ūgtelėjo 0,6 proc., iki 4,1 tūkst. eurų vienam kvadratiniam metrui. Didžiausi rodikliai pernai fiksuoti Liuksemburge, Šveicarijoje ir Skandinavijos šalyse. Mažiausias prekybos ploto našumas – Rytų ir Pietryčių Europoje.

Pagal pardavimą, tenkantį vienam kvadratiniam metrui ploto, Lietuvos prekybos tinklai yra labai neefektyvūs, todėl kai kurių prekių kainos jau artimos ES vidurkiui. /LŽ archyvo nuotrauka

Skubėjo plėstis

Prekybos tinklų parduotuvių plėtra, kaip teigė Arnoldas Antanavičius, bendrovės „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas, Lietuvoje aktyviai vyko kelerius metus. Sparčiausiai plėstasi pasibaigus krizei – tuo metu prekybos tinklai matė galimybių plėstis į naujas teritorijas.

Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad pastaraisiais metais didžiųjų prekybos tinklų valdomų parduotuvių plotas didėjo. Bendrovių „Palink“, „Maksima LT“, „Norfos mažmena“, „Rimi Lietuva“ valdomų parduotuvių plotas 2014 metais siekė 686,6 tūkst. kv. m, tai 2,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais ir 5,4 proc. daugiau nei 2013 metais.

Nors prieš porą metų „Inreal“ prognozavo, jog plėtros tempas turėtų mažėti, bet situaciją koregavo rimto žaidėjo „Lidl“ planai žengti į Lietuvos rinką. Vietiniai mažmeninės prekybos tinklai nusprendė neužleisti pozicijų. Plėtra vyko dviem frontais: tinklai didino prekybos plotą, taip pat intensyviai investavo į parduotuvių atnaujinimą.

„Manau, investicijos siekiant pagerinti kokybę nemažės, tačiau į naujų objektų plėtrą jos turėtų mažėti. Mat kelerius metus vyko aktyvi plėtra, o rinka turi ribas. Taigi, tolesnė plėtra būtų sunkiau finansiškai pagrįsta. Nors, kita vertus, mažmeninės prekybos tinklai geriau mato situaciją, todėl strategijų gali būti įvairių“, – svarstė A. Antanavičius.

Prekybos centrai nedygsta

Tuo metu prekybos centrų plėtros tempas, anot „Inreal“ eksperto, gerokai lėtesnis. Šio segmento plėtra vyksta labai atsargiai – per metus paskelbiamas tik vienas kitas toks projektas, mat jie rizikingiausi. Didžiuosiuose prekybos centruose prekiaujama ne būtiniausiomis prekėmis, todėl kilus ekonominiams neramumams jie nukenčia pirmiausia.

Prekybos centrais vadinami 5 tūkst. kv. m ir didesnio ploto prekybos objektai, kuriuose maisto prekių parduotuvės neužima didesnio nei 50–70 proc. viso pastato ploto. Nors ir mažmeninės prekybos tinklų parduotuves linkstama vadinti prekybos centrais, tačiau tai netikslu, ir jos nepatenka į prekybos centrų ploto statistiką.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių prekybos plotas 1000-iui gyventojų pastaruoju metu tik augo ir praėjusių metų pabaigoje siekė 1028 kvadratinius metrus.

„Nors pagal vidutinį prekybos plotą, tenkantį vienam gyventojui, iš tiesų lenkiame Europos vidurkį, tačiau tai pasakytina apie prekybos centrų segmentą. Vis dėlto tokia statistika nevisiškai tiksliai atspindi situaciją – ji neapima prekybos parkų ir išparduotuvių centrų, ypač populiarių Vakaruose“, – pažymėjo A. Antanavičius. Vakarų rinka ieško įvairių patogesnių būdų pasiekti vartotojus, pavyzdžiui, pasiūlyti specializuotų prekių po šalimais esančių skirtingų parduotuvių stogu.

Lietuvoje konkrečių deklaruotų planų įkurti tokio tipo prekybinius objektus nėra. A. Antanavičius neatmetė galimybės, kad per 3–5 metus, išliekant didelei konkurencijai standartinių prekybos tinklų segmente, Lietuva seks Vakarų pavyzdžiu ir ši niša, ypač didmiesčiuose, formuosis. Kol kas kaip vieną panašesnį prekybos modelį ekspertas nurodė šalia parduotuvės „Ikea“ besiformuojantį specializuotų prekybos objektų kompleksą.

Svarbiausia išsiskirti

Didelės investicijos prekybos vietoms atnaujinti ir plėtoti nebūtinai yra esminis ar vienintelis sėkmės garantas. Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT neseniai atliko tyrimą, kuris atskleidė prekybos vietų išskirtinumo svarbą. Įvertinus klientų nuomonę apie skirtingus šalies prekybos centrus nustatyta, kad artimiausioje ateityje pagrindinė Lietuvos prekybos centrų užduotis bus susikoncentruoti į savo išskirtinumą. „Kovoje dėl klientų išloš tos prekybos vietos, kurios paskatins žmones rinktis būtent jas. Norint tapti pagrindiniu prekybos centru pagal kliento krepšelio dalį, reikia stengtis tapti patraukliausiam ne pagal visus parametrus, kokie tik įmanomi, bet išryškinti keli svarbiausius“, – sakė TNS LT projektų vadovė Rūta Matulaitienė.

Pavyzdžiui, didžiausią įtaką Kauno „Akropolio“ ryšiui su klientais turi parduotuvės, kuriose šie „randa kažką sau“, taip pat logiškas parduotuvių išdėstymas ir tai, kiek klientai sieja šį prekybos centrą su dovanų pirkimu. Kauno „Akropolis“ klientų vertinamas kaip „geriausia vieta pirkti dovanas“, tačiau pagal kitus du minėtus kriterijus nusileidžia prekybos centrui „Mega“.

Kai kurie prekybos centrai, R. Matulaitienės požiūriu, rūpinasi ne tais dalykais, kurie svarbiausi jų klientams. Pavyzdžiui, dideles prekybos centro investicijas į apdailą klientai gali įvertinti puikiai, tačiau tai nebūtinai pakeis jų apsisprendimą rinktis būtent tą prekybos centrą.

Parduotuvių* skaičius ir prekybos plotas 2012–2014 m.

MetaiParduotuvių skaičiusBendras plotas, tūkst. kv. m
2012645650,2
2013648667,5
2014655686,7

* UAB „Palink“, UAB „Maksima LT“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Rimi Lietuva“

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Mažmeninė prekyba pagal apskritis*

Apskritis2012 m.2013 m.2014 m.
Lietuvos Respublika9499971028
Vilniaus136613981413
Kauno901938962
Klaipėdos890942984
Šiaulių779843894
Panevėžio766824850

*Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių prekybos plotas 1000-iui gyventojų metų pabaigoje, kv. m

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"