TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Spartų ekonomikos augimą kitąmet lemtų privačios investicijos

2015 12 09 13:08
Kitų metų pradžioje namų ūkių vartojimo statistiką pagražins „euro efektas“, nes pirmaisiais mėnesiais po euro įvedimo 2015 metų sausį vartojimas buvo pastebimai sumenkęs. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Šonas šyla, šonas šąla“ – tai, ko gero, taikliausias Lietuvos ekonomikos apibūdinimas šiuo metu. Tačiau priešingai nei pokriziniu laikotarpiu, šiuo metu šąla ne vidaus vartojimas, o eksportas.

Kaip pranešė bankas „Nordea“, namų ūkių išlaidų augimas šių metų trečiąjį ketvirtį paspartėjo iki 6,4 proc., o tai yra sparčiausias augimas nuo 2008 metų. „Prognozuojame, kad 2016 metais namų ūkių išlaidų augimas išliks spartus, jį skatins augantis darbo užmokestis (+6 proc.), mažėjantis nedarbas (8,5 proc.), santykinai žema infliacija (1,8 proc.), stiprus vartotojų pasitikėjimas bei didelis aktyvumas gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje“, – sakoma banko pranešime spaudai.

Be to, pasak banko, kitų metų pradžioje namų ūkių vartojimo statistiką pagražins „euro efektas“, nes pirmaisiais mėnesiais po euro įvedimo 2015 metų sausį vartojimas buvo pastebimai sumenkęs, o 2016-ųjų pradžioje šio neigiamo efekto nebeliks. Valdžios sektoriaus išlaidų augimas taip pat bus spartus dėl planuojamų biudžeto išlaidų didinimo.

„Nordea“ ekonomistų požiūriu, dėl prasto 2015 metų BVP augimo skaičiaus reikia „dėkoti“ Rusijai. „Lietuvos eksportas į Rusiją per pirmus devynis šių metų mėnesius sumažėjo 41 proc. (nominaliąja verte) dėl Rusijos ekonominės recesijos, susilpnėjusio rublio bei maisto produktų eksporto embargo. Tai ženkliai sumažino bendrą Lietuvos eksporto bei BVP augimą“, – teigia bankas. Visgi, neigiamas Rusijos poveikis 2016 metais esą bus gerokai mažesnis. Pirma, eksporto į Rusiją dalis sumažėjo nuo 23 proc. 2014 metais iki vos 11 proc. šių metų rugsėjį, tad Rusijos poveikis bendriems Lietuvos eksporto rodikliams taps mažiau reikšmingas. Antra, Lietuvos eksportuotojai didina eksporto apimtį kitose rinkose, tad bendras eksporto augimas 2016 metais vėl grįš į augimo kelią.

Realus BVP ne visada būna realistiškas

„Lietuvos BVP augimą 2015 m. taip pat (nepelnytai) sumažino BVP skaičiavimo metodika“, – teigia „Nordea“ pranešime. Per pirmus devynis šių metų mėnesius importo kainos mažėjo (-8 proc.) gerokai sparčiau nei eksporto (-5 proc. – pirmiausia dėl sparčiai atpigusios naftos. Pingantis importas yra gera naujiena ekonomikai, tačiau skaičiuojant šalies BVP augimą, atsižvelgiama tik į kiekio, o ne kainų pokyčius (t.y. yra skaičiuojamas realus BVP pokytis), tad sparčiai pingantis importas Lietuvos BVP augimo nepagerino (kaip ir kitų naftą importuojančių valstybių). Šį paradoksą, pasak pranešimo, geriausiai iliustruoja naftą eksportuojančios Saudo Arabijos BVP pokyčiai: realus BVP šiuo metu auga apie 4 proc. (dėl didesnio išgaunamos naftos kiekio), tačiau nominalus BVP krenta apie 12 proc. (nes išgaunama nafta yra pigesnė), nors akivaizdu, kad Saudo Arabijos ekonomika kenčia nuo kritusių naftos kainų.

Banko ekonomistai pabrėžia, kad po laikino sulėtėjimo 2014 metais materialių investicijų (BPKF) augimas šiemet trečiąjį ketvirtį paspartėjo iki 12,4 proc., augimą daugiausia lėmė augančios investicijos į mašinas ir įrenginius. Atitinkamai, investicijų ir BVP santykis Lietuvoje pirmą kartą po krizės tapo didesnis nei ES vidurkis.

Be to, įdomu tai, kad investicijos į gyvenamojo būsto statybą jau pasiekė prieš krizę buvusį lygį, o Latvijoje ir Estijoje jos vis dar atitinkamai 30 proc. ir 60 proc. mažesnės. Tai gera žinia, nes didesnė būsto pasiūla riboja būsto kainų augimą bei didina būsto prieinamumą, kas gali sumažinti emigraciją iš Lietuvos bei padidinti vidaus migraciją į Vilnių bei kitus Lietuvos didmiesčius.

Ko laukti 2016 metais?

„Namų ūkių ir valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos išliks pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu ir 2016 metais, tačiau dėl menkstančio neigiamo Rusijos poveikio eksportas nebebus ekonomikos stabdys, tad bendras šalies ekonomikos augimas ženkliai paspartės jau 2016 metų pradžioje“, – sakoma „Nordea“ pranešime spaudai. Visgi, ar Lietuvai pavyks pasiekti 4 proc. augimą 2016 metais didele dalimi priklausys nuo investicijų augimo privačiame sektoriuje rezultatų.

Ilgesniu laikotarpiu prognozuojame kiek lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau laiku padarius struktūrines ekonomikos reformas (pvz. socialinis modelis) ir paskatinus investicijų augimą, Lietuvos BVP turi potencialą augti 4 proc. ir ateityje. Pavyzdžiui, Airijoje, kuri taip pat smarkiai nukentėjo nuo pasaulinės ekonomikos krizės, atsigavus privataus sektoriaus investicijoms šalies BVP augimas šiais metais paspartėjo net iki 7 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"