TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Spąstais tapo patrauklūs banko produktai

2011 11 23 8:56

Lietuvos verslą į prieštaringai vertintą banką "Snoras" sunkmečiu vertė kreiptis sugriežtėjusi krašte dominuojančių skandinaviškų bankų skolinimo politika. Dabar įmonės tapo įkaitėmis.

Kuo ilgiau nebus "atšildytos" įmonių sąskaitos nacionalizuotame "Snoro" banke, kurio veiklą prieš savaitę sustabdžiusi valdžia vis žada ją atnaujinti, tuo daugiau kils grėsmės, kad Lietuvoje bankrutuos dešimtys stambių ir žinomų bendrovių, o bedarbių armiją papildys tūkstančiai gerai apmokamų darbuotojų. Paskui šias įmones bus uždaryta nemaža dalis smulkiojo verslo, gyvenančio iš paslaugų pardavimo didesnėms bendrovėms.

Tokį blogiausią scenarijų regi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. "Lietuvos žinių" pokalbis su juo apie tai, kaip dalis verslo pakliuvo į "Snoro" krizės spąstus.

Įmonių veikla paralyžiuota

- Kokių didžiausių sunkumų banko "Snoras" veiklos sustabdymas sukelia įmonėms, turinčioms jame sąskaitas, kredito linijas ar per šį banką įgyvendinančioms Europos Sąjungos (ES) paramos projektus?

- Yra daug įdomios informacijos, kurios negalime viešinti. Tačiau neslėpsiu: kai kurios įmonės turi tokių problemų, kad jų veikla iš esmės sustabdyta ir paralyžiuota. Deja, nepasitvirtino mūsų spėjimas, kad banke "Snoras" pinigus laikė tik mažos įmonės. Pasirodo, ir stambios bendrovės savo pagrindines lėšas laikė šiame banke. Kalbama apie dešimt labai didelių Lietuvos įmonių. Jeigu tokia padėtis truks dar porą savaičių, šios stambios įmonės, turinčios ne vieną šimtą darbuotojų, dėl sąskaitų įšaldymo banke gali bankrutuoti. Laimė, jų nėra labai daug. Tačiau turinčiosioms sąskaitas šiame banke tikrai labai sunku.

- Ar bendrovės negali atidaryti sąskaitų kituose bankuose?

- Realiai įmonės turi sąskaitas keliuose bankuose. Problema ta, kad kai kurių iš jų didžioji dalis lėšų arba beveik visos lėšos buvo laikomos "Snore". Dabar tos įmonės negali disponuoti savo pinigais. Per šį banką buvo įgyvendinami ir ES struktūrinių fondų projektai, bendrovės gaudavo tam tikrus avansinius mokėjimus.

Arba, pavyzdžiui, įmonės eksportuoja tam tikras prekes, bet pinigai įšaldyti, jos negali vykdyti savo įsipareigojimų, gresia netesybos. Įmonės rizikuoja prarasti rinkas, nes tiesiog fiziškai negali sumokėti - pirkti žaliavų ar pasisamdyti transporto.

Ir tiekėjai, žinodami, kad jų partnerių lėšos įšaldytos "Snore", ne visada nori ir sutinka atidėti atsiskaitymus. Situacija negera. Vienintelė paguoda, kad mastas nedidelis. Bet, kaip minėjau, po kelių savaičių ne vienas žinomas Lietuvoje vardas gali išnykti.

- Valdžia ramina, kad tik šiek daugiau kaip 200 verslo įmonių (tai esą apie 20 proc. "Snoro" verslo klientų) turi didesnes sąskaitas, nei apdraudžiama 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) suma. Šiuo metu jau kalbama, esą bendrovėms teks stoti į kreditorių eilę vadinamajame "blogajame" banke, kuris atsirastų atskyrus jo "gerąjį" turtą. Tad jos savo lėšų išvis gali nebeatgauti?

- Manau, įmonės stos į kreditorinių įsipareigojimų vykdymo eilę ir tie pinigai niekur nedings, tik klausimas, kada jos atgaus savo lėšas.

Išsilaikytų vos dvi savaites

- Kokius neatidėliotinus sprendimus, Jūsų nuomone, turėtų priimti Lietuvos bankas, kad įmonės išvengtų bankroto?

- Procesai vyksta gana sparčiai, todėl kol kas nesinorėtų kritikuoti valdžios. Svarbu, jog įmonės po kelių savaičių jau galėtų disponuoti visomis lėšomis, o šiandien - bent dalimi pinigų, kad nesustotų veikla. Žinoma, suprantu ir valstybės taktiką. Jeigu ji šiandien leistų disponuoti visomis lėšomis, banką labai greitai tektų uždaryti, nes pasitikėjimas "Snoru" dabar lygus beveik nuliui. Ir didžioji dalis indėlininkų - tiek verslo, tiek privačių - matyt, pasiimtų iš ten pinigus. Taigi banke liktų mažai lėšų ir daug įsipareigojimų. Regis, valstybė nori, kad jis toliau gyvuotų, uždirbtų pinigų ir patenkintų visų kreditorių, ne tik dalies pirmųjų eilėje, reikalavimus.

- Kodėl įvardijate maksimalų dviejų savaičių, o ne, pavyzdžiui, mėnesio terminą?

- Terminą nurodo įmonės, ne aš. Kalbama apie 7 mln. ar 15 mln. litų sąskaitose. Vidutinei įmonei tai gana didelė įšaldyta suma. Šie pinigai skirti atsiskaityti, pavyzdžiui, už žemės ūkio produkciją, už dalis, iš kurių komplektuojama įranga, ir kita. O sustojus struktūrinių fondų finansuojamiems projektams, "įsijungia" netesybų skaičiavimo mechanizmai.

- Kiek žmonių netektų darbo, jei minimos stambios įmonės bankrutuotų?

- Jeigu pieštume patį baisiausią scenarijų, manau, - keli tūkstančiai darbuotojų, gaunančių vidutinę ir didesnę negu vidutinę algą.

- Koks galimas poveikis ekonomikai?

- "Snoras" buvo ne verslo, o labiau į gyventojus orientuotas bankas. Tačiau ekonomikai jame "įšalusių" įmonių žlugimas būtų nemažas smūgis. Stambi bendrovė paprastai aprūpina darbu daug mažų įmonių. Jeigu didelės bendrovės bus uždarytos, žlugs ir daug mažų įmonių, kurios nėra "Snoro" klientės ir kurių šiandien, piešdami liūdną perspektyvą, nematome. Juk apie kiekvieną stambesnę įmonę sukasi smulkesnės - transporto, reklamos, etikečių spausdintojų, žaliavų tiekėjų, dar ko nors. Jos gyvena, nes turi didesnių verslo partnerių. Jei nebebus paslaugų pirkėjų, mažoms įmonėms irgi gali tekti nutraukti savo veiklą. Bet kol kas, tikiuosi, panikuoti per anksti.

Žaidimas didesnės rizikos zonoje

- "Snoras" niekada neturėjo didelio autoriteto ir patikimo banko reputacijos. Tarp jo indėlininkų daugiausia - vyresnio amžiaus gyventojai. O kas verslą skatino tapti "rusiško" banko klientais?

- Padėtis tokia, kad pigiausi pinigai yra trijuose didžiausiuose Lietuvos bankuose: SEB, "Swedbank" ir DNB. Bet tie, kurie negauna paskolų šiuose bankuose, paprastai kreipiasi į mažesnius ir rizikingesnius bankus, nors ten kreditai šiek tiek brangesni.

Mažesnį banką renkasi verslas, kuris priklauso didesnės rizikos zonai ir kuris, didžiojo banko akimis, nėra 100 proc. teigiamas klientas. Įmonė gali būti puiki, bet bankai vadovaujasi savais kriterijais. Todėl kai kurie verslo klientai ėjo į rizikingesnius bankus, nors ir puikiai suvokė riziką.

- Dalį bendrovių turbūt sunkmetis paskatino kreiptis į, kaip sakote, mažesnius bankus, nes didesniuose paskolų kranelis buvo užsuktas? Reikėjo kaip nors suktis ir įmonės ieškojo išeities?

- Taip. Skandinavai labiau įvertino riziką, o "Snoras" už truputį didesnes palūkanas vis dar skolino. Įmonės ir perėjo į "Snorą" su visais savo produktais, nes jis kitaip nesutiko.

Be to, kai kurie bankai taikė išskirtines sąlygas. Pavyzdžiui, "Snoras" vienu metu siūlė gana nebrangius pervedimus į Rusiją. Kitas dalykas - labai viliojo "Snoro" obligacijų kaina. Šis bankas leido daugiau užsidirbti iš laisvų pinigų negu kiti.

- O suteikdamas paskolą ar kitas "privilegijas" įmonę "prisirišdavo"?

- Paprastai banko siūlymas būna toks: jeigu nori gauti kreditą, turi visas sąskaitas, darbo užmokestį, visus produktus perkelti į mūsų banką. Kituose bankuose lieka tik einamosios sąskaitos. Dažnai reikalaujama, kad ne mažiau kaip 60 proc. apyvartos būtų vykdoma kreditą išdavusiame banke.

Bankų priežiūros spragos

- Pirmadienį paskelbta, jog bendrovė "Lietuvos dujos" turi įsigijusi 20 mln. litų vertės "Snoro" indėlio sertifikatą - produktą, kuris neapdraustas indėlių draudimu. Kaip vertinate šį atvejį: tai gryna rizika, lošimas va bank ar kaip? Turbūt tokių įmonių buvo ir daugiau.

- Matyt, buvo daugiau, ir 20 mln. litų nėra labai didelė suma. "Lietuvos dujos" gal tik labiau matomos, nes susijusios su valstybe, turinčia bendrovės akcijų.

Jau seniai bankrutavo Lietuvos akcinis inovacinis ir "Litimpeks" bankai - praėjo daug metų. Vėliau ir iki šiol komerciniai bankai pasižymėjo gana dideliu stabilumu, griežta priežiūra, tad pagrindo labai nepasitikėti nebuvo. Tiesa, pavasarį pramonininkai neoficialiai kėlė klausimą, kodėl "Snoras" moka už pinigus beveik dvigubai daugiau negu kiti bankai. Tuomet buvo iškeltos dvi versijos. Pirma, galbūt "Snoras" nori pirkti kokią nors naują "nesąmonę" - kaip "Lietuvos rytą" ar ką nors panašaus - ir siekia sukaupti pinigų. "Nesąmonė" dėl to, kad tai neduoda finansinės grąžos. Kita versija - banko padėtis nėra geriausia, todėl jis priverstas pirkti pinigus dvigubai brangiau negu rinkoje.

Tarpusavyje apie tai pasišnekėdavome, bet viešai neskelbėme, nes būtume buvę apkaltinti šmeižtu - juk "užmušti" banką labai paprasta. Tačiau viena iš dviejų versijų pasitvirtino. Pasirodo, buvome teisūs.

- Ko verslas turėtų pasimokyti iš "Snoro" istorijos?

- Nuo sukčių neišsigelbėsi. Bet, man regis, "Snoro" problemos nesubrendo prie vieną dieną ar naktį. Anksčiau Lietuvos bankas (LB) laikėsi pasyvios pozicijos. Manau, buvę LB vadovai iš šalies turėtų prisiimti atsakomybę, kad situacija laiku nebuvo suvaldyta.

Verslas jau išėjo pamokas per Rusijos krizę: kaip galima daugiau diversifikuoti veiklą, dirbti ne su vienu banku, nors tai ne visada įmanoma. Kita vertus, verslas negali būti visų reikalų ekspertas, todėl kartais nukenčia nuo nesąžiningų verslo partnerių.

Štai vienas europarlamentaras niekaip neatsiskaito su konfederacija. Atrodo, garbingas žmogus, o jau metus "išmušinėjame" skolą. Beveik už dyką organizavome jam didelį renginį, per kurį jis labai sužibėjo. Europarlamentaras niekaip negrąžina LPK 7 tūkst. litų skolos. Visose srityse esama tokių žmonių ir tokių įmonių...

Tam ir yra priežiūros institucijos, išlaikomos iš verslo mokesčių, ir jos turi atlikti savo darbą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"