TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Spaudos pramonė stabdo mašinas

2009 04 06 0:00
Panaikinus 5 proc. PVM lengvatą spaustuvės prarado galimybę konkuruoti mažomis gamybos sąnaudomis su ES ir kitomis valstybėmis.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos spaudos pramonės strategijos rengėjų nuomone, šalies spaustuvėms atlaikyti sunkius laikus padėtų investicijos į naujas technologijas, specialistus ir eksportą. Tačiau spaustuvių atstovai tikina, kad dėl daugiau nei perpus kritusios gamybos apimties jos nepajėgia laiku atsiskaityti su bankais, tad apie naujas investicijas nemąsto.

Pastaraisiais metais kaip ant mielių kilusi spaudos pramonė šiandien priversta lėtinti tempą ir net sustoti. Manoma, didelę įtaką šios pramonės plėtrai turėjo bendras ekonomikos augimas ir atsiradusios galimybės įsilieti į ES šalių rinkas, iki šiol buvusios gerokai mažesnės produkcijos gamybos išlaidos, aukštas technologinis įmonių lygis ir gaminių kokybė.

Tačiau nuo sausio 1 dienos panaikinus 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, Lietuvos spaustuvės prarado galimybę ne tik konkuruoti mažomis gamybos sąnaudomis su ES ir kitomis valstybėmis, bet ir išgyventi krašto viduje. Mat lengvatos panaikinimas smogė pagrindinei jų duonai - periodinei spaudai ir reklaminei produkcijai. Anot spaustuvių atstovų, sunkiausiai laikosi mažos, specializuotos ir bankams prasiskolinusios spaustuvės, tos, kurios investavo į naujas technologijas.

Prarado konkurencingumą.

Praėjusią savaitę Lietuvos spaustuvių asociacija surengė konferenciją. Per ją buvo apžvelgta šios šakos padėtis ir pristatyta Lietuvos spaudos strategija. Jos bendraautorė Monika Kriaučionienė pabrėžė, kad lėtėjanti ekonomika skaudžiai atsiliepia Lietuvos ir kitų valstybių įmonių spaudos gaminių eksportui. Jos tvirtinimu, per šiuos ir ateinančius metus konkurencingos įmonės bus "atsijotos" nuo tų, kurios nepajėgios varžytis, todėl išliks stipriausios ir konkurencingiausios.

"Tokie produktai kaip knygos, žurnalai, kalendoriai paprastai leidžiami ten, kur mažiausios jų gamybos sąnaudos. Mažos apimties leidiniai spausdinami ten, kur patogiausia. Akivaizdu, jog Lietuvos geografinė padėtis ir mūsų ekonomikos lygis lemia, kad tradicinė spaustuvių produkcija užleidžiama trečiųjų šalių gamintojams", - kalbėjo M.Kriaučionienė.

Ji sakė, kad keleri pastarieji metai, nors dabar ekonomikos augimas ir sulėtėjo, Lietuvos spaudos pramonei buvo itin sėkmingi. "Produkcijos vertė pakilo apie 60 proc., iki maždaug 240 mln. litų. Manoma, tam daug įtakos turėjo eksporto didėjimas. Taip pat sparčiai gausėjo naujų šios šakos įmonių. Per 2002-2006 metų laikotarpį šakos darbuotojų skaičius padidėjo 34 proc., sukuriama pridėtinė vertė - 29 procentais. Tačiau spaudos pramonė vis dar tebėra orientuota į vidaus rinką, mat net 84 proc. Lietuvos spaudos produkcijos parduodama valstybės viduje", - dėstė strategijos bendraautorė.

M.Kriaučionienė pažymėjo, kad produkcijos vertė pastaraisiais metais kilo, tačiau ji vis tiek beveik 4 kartus mažesnė nei ES šalių.

Kaimynams gerokai sunkiau

Nuo 2009 metų panaikinus 5 proc. PVM lengvatą Lietuva jau nebepriskirtina prie valstybių, kurios spaudos produktus gamina mažomis sąnaudomis, o tai turės neigiamą įtaką įmonių konkurencingumui ir tarptautiniu lygiu. Manoma, jog norinčioms išsilaikyti spaustuvėms reikėtų investuoti į technologijas, mažinančias gamybos išlaidas, ir kurti didelės pridėtinės vertės produktus.

UAB "Petro ofsetas" vadovas Petras Kalibatas LŽ pabrėžė, kad eksportas yra gerai tuomet, kai ekonomika veikia visu pajėgumu. Antai didžioji dalis Latvijos spaustuvių, kurios eksportavo labai daug produkcijos į kitas šalis, šiandien arba bankrutuoja, arba parduodamos. "Latvių spaustuvės, eksportavusios daug produktų į kitas Baltijos valstybes ir Islandiją, jau praėjusių metų rudenį pradėjo sparčiai žlugti, nes prarado pagrindinius užsakovus. Jos atsidūrė dar blogesnėje padėtyje nei Lietuvos spaustuvininkai. Mūsų bendrovė mažai eksportuoja produkcijos, tačiau labai jaučiame, kai didžiosios šalies spaustuvės "sušlubuoja". Bijau, kad dėl energijos kainų bus sunku konkuruoti su rumunais, slovėnais ar kitų valstybių įmonėmis", - nuogąstavo jis.

P.Kalibato teigimu, jų bendrovės gamybos apimtis smuko apie 50 proc., todėl teko mažinti etatus ir atlyginimus. Pasak pašnekovo, itin sumažėjo periodinių leidinių užsakymų. "Apie 60-70 proc. mažiau gauname ir reklaminių leidinių, lankstinukų, skrajučių užsakymų. Ypač sudėtingoje padėtyje atsidūrė mažos spaustuvės, kurios specializavosi gaminti būtent minėtus produktus", - aiškino jis.

Smaugia skolos bankams

Vakarų Lietuvos nedidelių tiražų laikraščius spausdinančios UAB "Vakarų spaustuvė" direktoriaus pavaduotojas Jonas Kairys LŽ patikino, kad įmonės gamybos apimtis krito apie 60 procentų. Pasak jo, spaustuvė yra pasirašiusi metines sutartis su tiekėjais, tad investuoti į naujas technologijas negalėtų, nes keistųsi pats produktas. "Turime tik vieną išeitį - tartis su tiekėjais dėl kainų. Kitu atveju nei jie galės parduoti laikraščių, nei mes vykdyti jų užsakymų", - kalbėjo J.Kairys.

Spaustuvės "Aušra" vadovas Eugenijus Marciukas LŽ teigė, jog būtent dėl investicijų į naujas technologijas ši įmonė turi problemų su bankais. Anot jo, dėl sumažėjusios apyvartos nesubalansuojami pinigų srautai, o bankai reikalauja atsiskaityti laiku. "Apyvarta jau dabar kritusi apie 40 procentų. Dėl to sunku laiku atsiskaityti už kreditus, kuriuos skolinomės investicijoms į naujas technologijas. Teko gerokai pasispausti, mažinti etatus, darbo užmokesčio sąnaudas. Jau pereiname prie vienetinio ir valandinio atlygio sistemos. Mažiname sąnaudas įvairiais būdais", - pasakojo E.Marciukas.

Faktai

EUROSTAT duomenimis, 2002-2006 metais įmonių, užsiimančių spausdinimu ir su tuo susijusių paslaugų veikla, padaugėjo kone trečdaliu. Tačiau pastebėta, kad mažėja įmonių, spausdinančių laikraščius, ir gausėja užsiimančių knygų įrišimo veikla.

Pagrindinės šalys, į kurias eksportuojama didžioji dalis produkcijos, yra Estija, Latvija, Rusija ir Švedija. Labiausiai eksportas didėjo į Rusiją ir Latviją, o daugiausia importuota iš Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Šveicarijos ir Vokietijos.

Lyginant trijų Baltijos valstybių situaciją matyti, kad per 2006 metus Lietuvoje investicijos į naujas technologijas padidėjo 0,5 karto. Tačiau šis rodiklis 3 kartus mažesnis už tų pačių metų investicijas Latvijoje. Tiesa, mažiausiai vis dėlto investuota Estijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"