TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Specialistai - deficitinis "patiekalas"

2013 06 08 6:00
Maisto pramonė pasigenda kompetentingų siauros specializacijos darbuotojų -produkcijos kokybės vadybininkų ir įvairių sričių technologų. Corbis nuotrauka

Nors maisto produkcijos gamintojai reikiamų specialistų teigia randantys, kai kurių profilių darbuotojus tenka medžioti dar šiems sėdint universiteto suole.

Dvi maisto pramonėje susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pastaruoju metu šioje pramonės šakoje pasigendama kompetentingų siauros specializacijos darbuotojų, tokių kaip produkcijos kokybės vadybininkai ar įvairių sričių technologai. Taip sakė bendrovės „Personalo valdymo inovacijos“ verslo plėtros direktorius Jonas Marcinkus.

Iki 2000 metų mokslus baigę maisto pramonės specialistai, kaip pasakojo jis, nemoka užsienio kalbų, nes tuo metu mokymo įstaigos dar neakcentavo kalbų kaip būtinos disciplinos. O gamybos įrengimai, kitos technologijos ir dokumentacija pramonės įmonėse paruošti anglų kalba.

Tuo tarpu vėliau mokslus baigę specialistai, kaip toliau aiškino J.Marcinkus, neturi reikiamos patirties, nors ir moka užsienio kalbas bei mąsto naujoviškai. Jiems koją pakišo sunkmetis, kai maisto pramonės įmonės ėmė veržtis diržus ir mažino darbuotojų skaičių. Pavyzdžiui, sujungdavo kokybės vadybos ir technologijos specialistų pareigybes į vieną, taip šias pareigas eiti palikdavo vos vieną darbuotoją.

„Didžiulė masė atleistų specialistų susirado kitokio pobūdžio darbą. O dabar, kai darbuotojų poreikis maisto pramonės įmonėse auga, šie specialistai eiti buvusių pareigų nebesamdomi, nes per 2-3 metus prarado kvalifikaciją. Juk rinkoje situacija keičiasi kas sezoną, kas pusę metų“, - aiškino verslo plėtros direktorius.

J.Marcinkaus teigimu, maisto pramonėje katastrofiškai trūksta specializuotų inžinierių bei mechanikų, ir tai yra valstybinio lygmens problema./LŽ archyvo nuotrauka

Katastrofiškas stygius

J.Marcinkus vardijo, kad nuo pat ikikrizinio laikotarpio iki dabar trūksta gerai savo darbą išmanančių specializuotų inžinierių, mechanikų. Specialistų stoką pašnekovas apibūdino kaip katastrofišką ir pabrėžė, kad tai yra valstybinio lygmens problema ir ją galima išspręsti tik planuojant stojančiųjų į techninių specialybių studijas skaičių.

Tuo tarpu maisto pramonės įrengimų priežiūros įmonės, kaip pabrėžė jis, ieškojo ir toliau ieškos tokių specialistų kaip inžinieriai mechanikai, inžinieriai automatikai, elektronikos sistemų specialistai ir pan.

Bendrovės „Krekenavos agrofirma“ personalo direktorė Virginija Ragauskienė sutiko, kad šiandien rasti tinkamų specialistų, turinčių reikiamą išsilavinimą ir darbo patirties, sudėtinga. Anot jos, ypač stinga maisto technologų. Siekdama išspręsti šią problemą, įmonė rengia studentams susipažinti ekskursijas, dalyvauja universitetų karjeros dienose ir priima praktikantus. Pašnekovės teigimu, didesnė dalis praktiką atlikusių studentų vėliau įmonę pasirenka kaip nuolatinę darbovietę.

„Darbuotojus atsirenkame per keletą atrankos etapų. Ne visuomet iš pirmo karto pavyksta pasirinkti tinkamą darbuotoją, kartais tenka bendradarbiauti su atrankų įmonėmis“, - pridūrė ji. Be to, kaip pabrėžė V.Ragauskienė, įmonė sunkiai randa kompetentingų pardavėjų, nors pardavimų vadybininkų pasiūla ir didelė.

Be darbo patirties

Dalius Trumpa, bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas, sakė negalįs teigti, jog specialistų rinkoje būtų labai įtempta padėtis, esą įmonė reikiamų žmonių randa. Tačiau neslėpė, kad ieškant kai kurių darbuotojų tenka ir pavargti. „Kalbant apie meistrų pasiūlą, situacija nėra ryškiai pablogėjusi, tačiau jiems reikia daug darbo praktikos, kad taptų pilnaverčiais specialistais. Prasčiau paruošti kvalifikuoti darbuotojai, maisto produktų technologai – galima sakyti, juos reikia mokyti patiems“, - sakė jis.

Pašnekovo teigimu, ypač jaučiamas elektrikų, santechnikų, šaldymo mašinų specialistų stygius. D.Trumpa pabrėžė, kad specialistų įvairovė maisto pramonėje yra didelė: šioje šakoje veikianti įmonė turi įdarbinti ne tik technologų, bet ir inžinierių.

Reikia kelti prestižą

Anot J.Marcinkaus, profesinę mokyklą baigę studentai gali pretenduoti į gamybos operatoriaus darbą, o kolegijų absolventai – į darbą pagal specialybę, tačiau ne vadovaujamas pareigas. Tuo tarpu universitetinį išsilavinimą įgiję specialistai vos įsidarbinę gali tapti meistro padėjėjais ar net užimti meistro pareigas, jei toje įmonėje atliko praktiką.

„Tačiau žmogus turi žinoti, kokioje srityje jis geriausiai save realizuos. O Lietuvoje profesinis orientavimas yra silpnoji grandis. Nors žmogus jau išeidamas iš mokyklos turi žinoti savo pašaukimą, būna, kad keletą metų dirbęs pagal universitete įgytą specialybę jis supranta einantis ne tuo gyvenimo keliu“, - kalbėjo pašnekovas.

D.Trumpa pastebėjo, kad daugiau problemų dėl patirties stokos kyla samdant universitetinio išsilavinimo žmones. Todėl, jo manymu, valstybė turėtų veikiau kelti kolegijų ir profesinių mokyklų prestižą, nei raginti jaunimą rinktis didžiausią paklausą turinčias specialybes.

„Didesnių problemų kelia kvalifikuoti darbininkai nei meistrai, kurių reikia mažiau ir kuriuos gali užsiauginti pati įmonė. Jei pradėsi augintis ir darbininkus, tam turėsi skirti daug įmonės resursų bei laiko. Vyriausybė galėtų labiau akcentuoti, kad profesinis išsilavinimas – geras išsilavinimas, ir kelti šių mokymo įstaigų prestižą“, - neabejojo pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"