TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Spirito upė šakojasi

2012 06 22 7:21

Lietuvoje vėl mezgasi etilo alkoholio, liaudyje vadinamo spiritu, rinka. Beveik prieš dešimtmetį uždarius krašte veikiančias senąsias spirito gamyklas, stipriojo alkoholio gamintojai šią žaliavą importavo iš visur, kur tik ji kuo pigesnės.

Dabar Lietuvoje veikianti vienintelė AB "Obelių spirito varykla", priklausanti bendrovei "Vilniaus degtinė", jau liepą turės konkurentą. Bendrovėje "Biofuture" jau baigiama derinti gamybos įranga ir ji kitą mėnesį atnaujins maistinio spirito gamybą. Šią įmonę, kaip ir "Vilniaus degtinės" konkurentę AB "Stumbras", valdo koncernas "MG Baltic". Bendrovės pardavimo ir finansų direktorius Gediminas Kvaraciejus dar vasario pradžioje žiniasklaidai teigė, jog nuo šių metų vidurio AB "Biofuture" planuoja gaminti daugiau kaip po 120 tūkst. litrų maistinio spirito per parą, taigi per metus - apie 3 mln. dekalitrų. Tuo tarpu Obeliuose pernai buvo pagaminta 2,8 mln. dekalitrų etilo alkoholio. Taigi Lietuvoje vėl išsilies "tautinio" spirito upė.

Dabar A.Kvaraciejus sako dar nežinąs, ar Šilutėje pradėjus varyti spiritą bus gaminamas ir bioetanolis. Nes tai esą priklausys nuo valstybės politikos ir situacijos biodegalų rinkoje. Mat pastaraisiais metais bioetanolio rinka traukiasi, gaminti šį produktą tampa nuostolinga.

Nuo bulvių - prie rugių

"Vilniaus degtinės" gamybos direktorė Aistė Bartusevičiūtė LŽ pasakojo, kad maistinio spirito ir bioetanolio gamybos procesas panašus, bet kartu ir skiriasi, todėl spirito varyklos retai gamina abu produktus. "Maistinio spirito alkoholio koncentracija paprastai pasiekia 96-97 proc., o gaminant bioetanolį vanduo išgarinamas iki 99,9 proc., tačiau jo skiesti ir bandyti ragauti nerekomenduočiau, nes, skirtingai nei maistinis spiritas, bioetanolis gali būti gaminamas ir iš nemaistinių krakmolingų kultūrų, ir turėti daugiau aukštesniųjų alkoholių", - LŽ chemijos žinių lygį tikrino gamybos direktorė. Pasak jos, bioetanolio gamybai reikia ir daugiau investicijų.

A.Bartusevičiūtė komentavo, kad Obeliuose spiritas gaminamas daugiausia iš rugių ir rečiau - iš kviečių arba kvietrugių. Jau seniai atsisakyta spiritą gaminti iš bulvių, nes "su jomis daug terlionės ir išeiga daug prastesnė".

Jos žiniomis, Lenkijoje yra likusi viena gamykla, kuri tęsia spirito gamybą iš bulvių. Be to, Lenkijoje ir Ukrainoje spiritas taip pat gaminamas ir iš kukurūzų, bet kukurūzinio spirito, "Vilniaus degtinės" vadovo Daliaus Rutkausko žiniomis, neimportuoja nė vienas Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojas. Geriausia pasaulyje etilo alkoholio gamybos žaliava laikomi rugiai.

Lietuviška žaliava - iš užsienio?

Stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai skelbiasi, kad jų naudojamas spiritas yra pagamintas iš Lietuvoje užaugintų grūdų, nors naudojamas importinis spiritas.

Antai "Stumbras", savą maistinio spirito gamybą nutraukęs seniai, tikina, kad pats superka lietuviškus grūdus ir gabena į užsienį - spirito gamintojams. "Lietuvoje grūdus perkame todėl, kad laikomės Europos Sąjungos (ES) nustatytų reikalavimų. Originali lietuviška degtinė yra vienintelė, kuri reglamentuojama ne tik Lietuvos, bet ir ES teisės aktų. Juose aiškiai nurodoma, kaip ta degtinė turi būti gaminama. Vienas iš reikalavimų - grūdų kilmė", - teigė "Stumbro" rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys.

Jis atsisakė LŽ atskleisti, iš kokių šalių ir šaltinių į Lietuvą dabar teka spiritas, naudojamas gėrimų gamyboje - tai esanti komercinė paslaptis. "Turime partnerių įvairiose Vakarų Europos šalyse", - tepasakė.

"Vilniaus degtinė", jos vadovo D.Rutkausko teigimu, ne tik naudoja Obelių varykloje pagamintą spiritą, bet atsiveža jo ir iš Lenkijos bei Slovakijos. Tačiau, skirtingai nei "Stumbras", lietuviškų grūdų gamintojams neveža - perka iš tenykštės žaliavos pagamintą spiritą.

"Spirito žaliavų kilmės šalis kažin ar ką keičia. Obeliai gamina jį iš vietinės žaliavos todėl, kad tai pigiau. Iš tikrųjų svarbiausi yra žaliavos krakmolingumo rodikliai. Grūdo kokybė gali būti labai gera ne tik Lietuvoje. Tačiau gamindami maistinį spiritą iš vietinės žaliavos, remiame vietos ūkininkus", - aiškino A.Bartusevičiūtė, bet irgi nesileido į kalbas, iš kur įvežama kita gamybai reikalinga spirito dalis.

Obeliuose yra gaminamas spirito distiliatas. Pasak A.Bartusevičiūtės, šis produktas tinkamu naudoti tampa tik išvalytas alkoholinių gėrimų gamyklos rektifikavimo įrenginyje. Tokius įrenginius turi visos spiritą naudojančios gėrimų pramonės įmonės, todėl distiliatą iš Obelių noriai perka ir kitos spirituotų gėrimų gamintojos - AB "Alita" bei "Anykščių vynas".

Atskirti distiliatą nuo išvalyto spirito pagal kvapą, anot gamybos direktorės, nepatyrusiam nelengva. "Žinoma, nelygu kieno kokia nosis. Mes tai atskiriame", - pajuokavo.

"Jei spiritą perkame kitose šalyse, tik iš stambių gamintojų, rektifikuotą", - tvirtino D.Rutkauskas ir paaiškino, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje yra tūkstančiai distiliato gamintojų, tarp jų nemažai ūkininkų.

"Stumbras" nesidairo į "Obelių spirito varyklos" produkciją, nes ji, pasak A.Čiburio, priklauso jo atstovaujamos bendrovės konkurentei. "Turime patikimus tiekimo partnerius, su kuriais dirbame jau ne vienus metus. ES yra modernių spirito gamyklų, kuriose pasiekiami rezultatai yra gerokai aukštesni už tuos, kuriuos galėtume išgauti Lietuvoje", - teigė jis.

Pastaruosius keletą metų spirito kainos rinkoje juda viena kryptimi - aukštyn. "Nuolat brangsta ir visos žaliavos, ir visų rūšių energija, o energija sudaro didžiulę spirito gamybos sąnaudų dalį", - LŽ aiškino AB "Stumbras" rinkodaros vadovas A.Čiburys.

Faktai

Lietuvoje spiritą varyti pradėta XV a. pabaigoje kunigaikščių, kitų pasaulietinių ir dvasinių feodalų bei miestiečių spirito varyklose.

Iki bažnytinių žemių perėjimo į valstybės rankas (sekuliarizacijos XVIII a. pab. - XIX a. vid.) ypač daug spirito ir degtinės varyklų bei smuklių priklausė Katalikų bažnyčiai. Nuo XIX a. vidurio spirito varymas tapo pasauliečių dvarininkų privilegija, miestuose varyklos beveik išnyko.

1841 m. Lietuvoje buvo 1260 valstybės žinion perėjusių spirito ir degtinės varyklų. 1863 m. buvo išvaryta 558 tūkst. kibirų.

Iš pradžių spiritas buvo daromas iš grūdų ir nerektifikuojamas.

XX a. pradžioje spirito varymas tapo viena svarbiausių maisto pramonės šakų. 1923 m. spirito ir degtinės prekybą monopolizavo valstybė ir liko veikti 31 varykla.

Dar šio amžiaus pradžioje veikė trys stambios įmonės, gaminančios spiritą: "Vilniaus degtinė", Kauno "Stumbras" ir Panevėžio "Sema". Pastaroji bankrutavo, o "Stumbras" vienintelę iš trijų anksčiau veikusių spirito varyklų paliktą įmonę Šilutėje perorientavo į bioetanolio gamybą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"