TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Spraudžiasi į Lietuvos statybų sektorių

2015 04 25 6:00
D. Gedvilas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Nors Lietuvos statybų sektorius dar nėra išbridęs iš krizės, rytinių šalių kaimynių statybininkai į Lietuvos rinką spraudžiasi kaip skęstantieji į gelbėjimo laivą. Europos Sąjungai ir Šengeno erdvei priklausančios mūsų šalies rinka juos masina tvirtu pagrindu po kojomis.

Balandžio 22-25 dienomis Vilniuje vykstanti tarptautinė statybų ir remonto paroda RESTA sutraukė 545 įmones iš 13 užsienio šalių. Iš jų bene aktyviausiai partnerystę su Lietuva bando užmegzti į nepavydėtiną padėtį patekę Ukrainos ir Baltarusijos verslininkai. Lietuvos statybų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas LŽ teigė, kad Lietuvai partnerystė su artimomis šalimis esą taip pat naudinga, nes gali padėti spręsti statybos specialistų stygių.

- Parodos metu susitikote su Baltarusijos ir Ukrainos delegacijomis. Kokius interesus Lietuvos atžvilgiu rodo šių šalių verslas?

- Rytinių šalių statybininkai šiandien karštligiškai ieško rinkų Šengeno erdvėje. Dalis jų dėl nuvertėjusios valiutos, geopolitinių įvykių neteko užsakymų Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, todėl su didele energija bando ateiti į Lietuvos rinką. Anądien sėdėdami prie vieno stalo su Latvijos statybų asociacija ir diskutuodami apie ateities galimybes džiaugėmės, kad mūsų statybų sektorius gali išgyventi ir tikėtis augimo. Moki, stabili ES rinka šiandien lietuviams yra geras pagrindas po kojomis. Šią vertybę suprato ir kolegos iš Baltarusijos, Rusijos ir ypač Ukrainos, kur situacija priešinga. NVS erdvėje dirbančios šalys susiduria su labai dideliais sunkumais. Todėl valstybių, dirbančių nepatikimoje NVS rinkoje, partnerių paieška tarp Lietuvos statybininkų yra gerokai suaktyvėjusi.

- Kaip jūs įvertintumėte šių šalių statybų verslo galimybes Lietuvoje?

- Baltarusijos statybininkai turi realiausių šansų bendradarbiauti, nes šalis arti mūsų, o vykdantiems renovaciją lietuviams trūksta specialistų. Manau, Lietuvos statybų projektuose dirbs ir latvių bendrovės, kurios jau dalyvauja mūsų kelių, dujotiekio statybos ir kituose projektuose. Tikėtina, kad latviai čia lengviau adaptuojasi nei NVS šalių įmonės. Galimybių rasti partnerių turi ir statybinių medžiagų gamintojai, tačiau tik tie, kurie turi Šengeno erdvei skirtus sertifikatus, gaminių pasus. Parodoje RESTA dalyvauja ir tokių reikiamų dokumentų neturinčios įmonės, kurios puoselėja lūkesčius, kad lietuviai padės sertifikuoti jų produktus, konsultuos šiuose procesuose ir bus tramplinas einant į Vakarų bei Skandinavijos rinkas.

- Mezgant partnerystę NVS šalims reikia įveikti daugiau formalių kliūčių nei ES šalims narėms, tad kodėl reikėtų tikėtis, jog Lietuvos statybininkai pasirinks ne Vakarų pasaulį?

- Lietuvos statybininkai pastaruoju metu demonstruoja gerus eksporto rezultatus – praėjusiais metais užsienyje jų apyvarta siekė 580 mln. litų (beveik 168 mln. eurų). Daugumą šių pajamų jie generavo Šengeno erdvei priklausančiose šalyse. Be to, eksporto apimtis kiekvienais metais auga apie 12 proc., taigi Lietuvos statybininkai įgauna vis didesnį susidomėjimą tarp Vakarų užsakovų. Tačiau Vakarų kompanijos kontakto su Lietuvos statybininkų asociacija parodoje nemezgė. Vakarų užsakovai ir statybininkai į parodą RESTA neatvyko – parodoje dalyvauja tik statybinių medžiagų gamintojai ir pardavėjai iš Skandinavijos šalių, Vokietijos ir Čekijos.

Šiemet tarptautinė statybų ir remonto paroda RESTA sutraukė 545 įmones iš 13 užsienio šalių.

- Statybų sektoriuje jaučiamas darbuotojų, ypač kvalifikuotų, trūkumas. Užsiminėte, kad ir užsienio specialistams pas mus atsirastų statybos darbų. Ar galima tikėtis, kad darbuotojų trūkumas bus sprendžiamas pasitelkiant užsieniečius?

- Manau, Lietuvai reikėtų spręsti statybų darbo jėgos stygių pasitelkiant kaimynus. Tai panašaus mentaliteto bendruomenės, su jomis lengviau komunikuoti. Pasaulyje ir Europoje statybininkai dažnai subrangos pagrindu atlieka įvairius darbus, teikia paslaugas. Pavyzdžiui, kai Suomija statėsi atominę elektrinę, vietiniams statybininkams padėjo 7 tūkst. Lenkijos statybininkų. Manau, jei Lietuvoje bus vykdomi dideli projektai, vieni jų neįveiksime. Be partnerystės negalėsime pasiekti gerų rezultatų, įdiegti šiuolaikinių technologijų, pažangių medžiagų. Sąvoka „moderni ir darni statyba“ neįmanoma nedirbant su Vakarų lyderiais, šalių kaimynių statybininkais. Todėl turėtume galvoti apie bendrą edukaciją: mokymus, seminarus.

Tam tikrus statybos darbus galėtume atlikti kartu su latviais ir lenkais, kurie dirba Šengeno erdvėje. O baltarusiai galėtų būti pagalbininkai renovacijos procesuose. Nors jiems taikomi vizų režimai, migracijos formalumai, taigi ir atestacija sudėtingesnė, tačiau įmanoma.

- O galbūt reikėtų galvoti, kaip susigrąžinti emigravusius mūsų specialistus?

- Mūsų statybininkai, ko gero, yra judriausia visuomenės dalis - būtent su statybomis susijusių profesijų atstovų daugiausia emigravo iš Lietuvos. Šiandien jie dirba Vakaruose, Skandinavijoje ir, esu įsitikinęs, gali būti diplomatai, kurie savo geru darbu reprezentuoja mūsų valstybę. Mat statybininkų įvaizdis Lietuvoje ir lietuvių statybininkų įvaizdis užsienyje kardinaliai skiriasi.

Tačiau esu įsitikinęs, kad pritraukti atgal emigravusius statybininkus bus nelengva, nes jie įgavo savo užsakovų pasitikėjimą Vakaruose ir yra labai gerai motyvuojami. Todėl šiandien reikia dėti didžiules pastangas, kad iš Lietuvos neišvyktų likę specialistai. Kiekvienas biudžeto mažinimas statybų sąskaita valstybei brangiai kainuoja – išvykę specialistai nebegrįžta, o tuomet reikia sukti galvą, investuoti, kad juos susigrąžintume. To nereikėtų daryti, jei nestabdytume investicijų, išlaikytume šių specialistų darbo vietas Lietuvoje.

- Ar Lietuvos statybų sektorius pajėgus konkuruoti su užsienio šalių statybų sektoriumi? Ar jam pavyko išlipti iš duobės po krizės?

- Manau, kad statybų sektorius dar neatsitiesė. Tarp bankrutuojančių įmonių statybos įmonės sudaro vieną didesnių dalių, o darbo užmokesčio vidurkis statybų sektoriuje yra mažesnis nei valstybės tarnybos ar kitų ūkio šakų sektoriuje. Šie indikatoriai rodo, kad sektorius dar neišėjo iš krizės. Manau, kad statybų sektorius sparčiau kapstytųsi iš krizės, reikia skaidrinti statybų rinką, nemažinti investicijų apimties ir keisti mokestinę sistemą – mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą.

- Galbūt didinti skaidrumą padėtų statybų skaitmenizacija, apie kurią pastaruoju metu Lietuvoje nemažai diskutuojama?

- Skaitmenizacija vienareikšmiškai pakeistų visą statybų eigą ir, be abejo, sektoriuje padidintų našumą bei darbo užmokestį. Tai yra vienas iš instrumentų siekiant pažangos statybų sektoriuje. Bet jam įgyvendinti prireiks laiko. Galiu pasakyti, kad britai diegti skaitmenizaciją pradėjo 1992 metais, o tik nuo kitų metų visa statyba pas juos bus vykdoma Statinio informacinio modeliavimo (BIM) pagrindu. Skandinavai skaitmenizaciją pradėjo 1996 metais, ir šiuo metu infrastruktūros objektai jau statomi pasitelkiant BIM. Vis dėlto manau, kad Lietuvoje skaitmenizacijos procesai vyks greičiau, nes jaunoji karta neleis taip ilgai tūpčioti diegiant pažangius sprendimus. Tikiu, kad studentai, kurie šiandien sėdi universitetų suoluose ir taps inžineriniais, pokyčius įgyvendins sparčiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"