TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sprogs elektros kainos burbulas

2009 09 10 0:00
Skaičiuojant elektros transportavimo tarifus ir nustatant elektros kainas vartotojams nebebus atsižvelgiama į perkainotą ir keliskart išpūstą energetikų turto "burbulą".
LŽ archyvo nuotraukos

Politinis sprendimas likviduoti nacionalinę energetikos bendrovę "Leo LT" jau priimtas. Tačiau dar nežinia, kaip po "skyrybų" privatiems investuotojams bus kompensuotas išpūstas jų turto įnašas, jeigu Vyriausybei nepavyks bandymas susprogdinti šį burbulą. Neaišku ir kita - kas atlygins maždaug 3 mlrd. litų nuostolių 6 metus plėštiems elektros vartotojams?

Likviduojamos "Leo LT" antrinių įmonių "Lietuvos energijos", "VST" bei Rytų skirstomųjų tinklų (RST) turto vertė turės sumažėti - Vyriausybė vakar skubiai palaimino naują tvarką, pagal kurią bus nustatyti šių įmonių paslaugų tarifai.

Remiantis ja, elektros perdavimo ir skirstymo įmonės nuo kitų metų nebegalės kelti savo tarifų, kaip nesulaikomos darė iki šiol, ir turės juos susimažinti.

Pagal naująją tvarką, skaičiuojant viršutinius elektros transportavimo tarifus, nebebus atsižvelgiama į perkainotą po 2004 metų ir keliskart išpūstą turtą. Skaičiuojant bus imama neperkainota turto vertė, galiojusi 2003 metais. Prie jos bus pridėtos įmonių faktiškai padarytos investicijos. Į jų turtą taip pat nebus įskaičiuojamas tas turtas, kuris nėra naudojamas elektrai gaminti, pavyzdžiui, energetikos įmonėms priklausančios poilsiavietės.

Tikimasi taip susprogdinti energetikų turto burbulą ir sumažinti jų paslaugų kainas. Be to, jeigu Vyriausybė neprašovė, ji taip pat sumažins privataus investuotojo reikalaujamą kompensaciją už turto įnašą į likviduojamą "Leo LT".

Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, šis sprendimas suduos stiprų smūgį monopolijoms ir sumažins elektros energijos kainas vartotojams.

Naujoji tvarka įsigalios, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) perkels ją į kainų skaičiavimo metodiką ir pagal ją nustatys elektros tarifus kitiems metams. Vartotojams elektros kainos perdavimo ir skirstymo dalis, įtraukta į bendrą tarifą, turėtų mažėti 2-3 centais už kWh. Kitąmet dėl šio sprendimo elektra gali brangti 13-15 centų už kWh, o ne, kaip anksčiau planuota, 18-20 centų už kWh.

Komisijos preliminariais skaičiavimais, "VST" įkainiai bus mažesni nei RST. Pranešama, kad skirstymo tarifai įmonei "VST" turėtų mažėti nuo 8,14 ct už kWh iki 5,81 ct už kWh vidutinės įtampos tinkle ir nuo 10,23 ct už kWh iki 7,43 ct už kWh - žemos įtampos tinkle. RST tarifai vidutinės įtampos tinkle turėtų sumažėti nuo 7,29 ct už kWh iki 5,99 ct už kWh, o žemos įtampos tinkle - nuo 11,09 ct už kWh iki 9,17 ct už kWh.

Tautą apiplėšęs įstatymas

Šalies politikams pagaliau iškilo tie patys "VST" privatizavimo bei nacionalizavimo klausimai, kurie jau šešerius metus piktina šalies energetikus, verslininkus, viešąjį interesą ginančius teisininkus ir visus elektros vartotojus, slegiamus nuolatinio elektros kainų didėjimo.

Energetikos ekspertams nekyla abejonių, kad milžiniškai išaugusių elektros skirstymo įmonių turto, kylančių elektros kainų ir kitų bėdų priežastys atsirado dar 2004 metais priėmus Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą.

Pokyčiai Lietuvos energetinėje sistemoje prasidėjo privatizavus "VST". Kai elektros energijos skirstytoja bendrovė "VST" atiteko bendrovei "NDX energija", per beveik šešerius metus elektros kaina šalies vartotojams padidėjo 7 centais už kiekvieną sunaudotą kilovatvalandę (kWh).

Vidutiniškai šalies buitiniai, pramonės, prekybos, žemės ūkio ir kiti vartotojai per metus sunaudoja apie 10 mlrd. kWh elektros energijos, tad nesunku apskaičiuoti, kad per šį laiką tauta už elektrą permokėjo daugiau kaip 3 mlrd. litų.

Beje, pasak realaus ar išgalvoto "konsultanto iš Londono", kaip tik tiek kompensacijos Lietuva neva turėtų sumokėti "NDX energijai", neteksiančiai nacionalinio investuotojo akcijų.

O kas turėtų kompensuoti milijardus litų, kuriuos prarado už elektrą permokėję vartotojai?

Po 2003 metų pabaigoje įvykusios "VST" privatizacijos ne vieną valstybinį auditą atlikusi Valstybės kontrolė 2006 metais parodė, kad "VST" nebuvo tinkamai parengta privatizuoti.

O 2008 metų valstybinio audito ataskaitoje dėl elektros energijos kainų didėjimo pagrįstumo daromos aiškios išvados - dėl tautos apiplėšimo kalti politikai, sudarę tam visas sąlygas: 2004 metais priimtos Elektros energetikos įstatymo pakeitimo nuostatos turėjo esminės įtakos elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinių kainų ribų augimui.

Burbulo pūtimo mechanizmas

Kai 2004 metais šalies politikai pritarė Elektros energetikos įstatymo pataisai, kuri buvo naudinga naujiems "VST" šeimininkams, skirstomųjų tinklų įmonės perkainojo turtą, ir šio vertė padidėjo apie 4 kartus.

Tada nuo išpūsto turto skaičiuojant elektros energijos kainos viršutinę ribą normatyvinio pelno dydis tarife išaugo apie 5 kartus.

Taip rašoma valstybės auditorių ataskaitoje, kuri viešai prieinama internete ir, be abejonių, dūla politikų stalčiuose.

Pasak energetikos ekspertų, 2004 metais liepos 1 dieną priimto Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo 43 straipsnio nuostatos apvertė aukštyn kojom visą kainų sistemos modelį.

Kaip savo ataskaitoje rašo Valstybės kontrolė, šioje įstatymo redakcijoje nurodyta, kad normatyvinis pelnas skaičiuojamas nuo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės. Dėl to perdavimo ir skirstomųjų tinklų įmonėms atsirado galimybė didinti elektros energijos kainą - mat jų pelno norma tapo susijusi su turto verte: kuo didesnis turtas, tuo didesnis garantuojamas pelnas.

"Vadovaujantis verslo apskaitos standartais, turtas turi būti perkainojamas ne rečiau kaip kas 5 metai. Didėjant turto vertei įmonės suinteresuotos perkainoti turtą kuo dažniau, nes jis tiesiogiai turi įtakos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinių kainų ribų ir atitinkamai konkrečių elektros energijos kainų didėjimui. 2003-2007 metais AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB "VST" turtą perkainojo du kartus, o AB "Lietuvos energija" - vieną kartą", - rašoma valstybinio audito ataskaitoje.

Išvadose pažymima, kad įmonėms turtą perkainojus kelis kartus dirbtinai išaugo perdavimo ir skirstymo paslaugų kaina. 2003 metais įstatinis "VST" kapitalas buvo 380 mln. litų, RST - 580 mln. litų. Privatizavus "VST" po indeksavimo ilgalaikis jos turtas padidėjo iki 2,079 mlrd. litų, RST - iki 2,406 mlrd. litų.

2007 metais dar kartą indeksavus turtą, "VST" jo vertė tapo 2,765 mlrd. litų, RST - 2,489 mlrd. litų.

Taip nieko realiai nenuveikus, tik klapsint kalkuliatorių klavišais, "VST" turtas padidėjo 4 kartus nuo 539,8 mln. litų - tos kainos, už kurią "NDX energija" ją nusipirko iš valstybės.

Jeigu Seimo priimtas įstatymas nebūtų leidęs įmonėms pūsti turto vertės burbulo, normatyvinis pelnas būtų skaičiuojamas nuo neperkainotos turto vertės pridėjus investicijas, o ne nuo išpūstos vertės. Tada vartotojai už elektros energiją būtų mokėję mažiau.

Investicijos - kišenėse

Pagal Seimo narių priimtą įstatymo pakeitimą skirstymo bendrovės dirbtinai pervertinusios turtą galėjo ne tik didinti elektros kainą vartotojams. Dalyvaudami steigiant "Leo LT" privatūs "VST" savininkai įnešė į nacionalinį investuotoją nerealiai pabrangusią savo dalį ir už tai gavo 38,3 proc. nacionalinio investuotojo akcijų.

Valstybės kontrolės audito ataskaitoje atsakyta ir į kitą klausimą - kokią įtaką nusidėvėjimo sąnaudų augimas dėl turto vertės padidėjimo turėjo perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinėms kainų riboms ir ar buvo naudojamos turtui atkurti įmonių amortizacinės lėšos.

Auditoriai teigia, kad padidinus įmonių turto vertę per audituojamą laikotarpį labiausiai didėjo jų nusidėvėjimo sąnaudos, o tai turi tiesioginę įtaką nustatant paslaugų kainas. 2002 metais šios sąnaudos AB "VST" sudarė 20 proc., AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose - 24 procentus. Įmonėms perkainojus turtą, 2005 metais abiejose įmonėse jos jau sudarė 32 proc. visos skirstymo paslaugos viršutinės kainos ribos.

Nusidėvėjimo sąnaudų paskirtis - atkurti prarastą turo vertę jam nusidėvėjus. Kaip pastebi valstybės auditoriai, elektros perdavimo ir skirstymo įmonės 2003-2007 metų laikotarpiu turtui atkurti skirtas lėšas naudojo gana nevienodai.

Per penkerių metų laikotarpį, VKEKK duomenimis, "VST" nusidėvėjimo sąnaudos sudarė 933 mln. litų, atliktos investicijos - 542 mln. litų. Tai reiškia, kad bendrovė investicijoms panaudojo tik 58 proc. amortizacijai reikalingų lėšų.

Tuo metu RST nusidėvėjimo sąnaudos siekė 664 mln. litų, investicijos - 876 mln. litų (investicijoms panaudota 32 proc. daugiau lėšų), AB "Lietuvos energijos" atitinkamai - 480 ir 731 mln. litų (investuota 52 proc. daugiau lėšų).

Energetikos specialistai teigia, jog laiku neatnaujinus fiziškai ir moraliai nusidėvėjusio turto ateityje tam gali prireikti dar didesnių investicijų, kurioms skirtos lėšos, be abejonės, guls ant galutinių elektros vartotojų pečių - gyventojų ir verslo.

Valstybės auditoriai savo ataskaitoje taip pat daro išvadą, kad yra rizikos, jog ilgainiui neatnaujintas ir nusidėvėjęs turtas gali pareikalauti daugiau investicijų. Jie pažymi ir tai, kad VKEKK, vertindama įmonių investicijas, nors ir matydama, kaip skirtingai perdavimo ir skirstomųjų tinklų įmonės jas vykdo, visas įmonių investicijas pripažino pagrįstomis.

Pagrindinė likviduojamos "Leo LT" akcininkė Vyriausybė ieško atsakymų į klausimus, ar skirstomųjų tinklų įmonės "VST" privatizavimas vyko skaidriai, kodėl netrukus po to jos turto vertė staiga padidėjo keletą kartų. Nuo atsakymo taiklumo priklausys, kokią kompensaciją gaus pasitraukiantis privatus akcininkas - realią ar išpūstą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"