TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Spurtuoja trečioji pensijų fondų pakopa

2016 03 15 6:00
Per trejus pastaruosius metus trečiosios pakopos pensijų fondų turtas padidėjo dvigubai, o kai kurių fondų ir gerokai labiau. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2015 metai Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje pasižymėjo neįprastai sparčiu fondų turto augimu, o ypač išsiskyrė ilgą laiką nuošalyje buvę trečiosios pakopos pensijų fondai.

Lietuvos banko duomenimis, trečiosios pakopos pensijų fondų valdomas turtas pernai padidėjo daugiau kaip 29 proc., iki 61,55 mln. eurų. Antrosios pakopos turtas paūgėjo 12,3 proc., iki 2,121 mlrd. eurų.

Trečiosios pakopos fonduose lėšas ateičiai pernai kaupė 47,3 tūkst. dalyvių, arba penktadaliu (20,3 proc.) daugiau negu 2014-aisais (39,9 tūkstančio). Antrosios pakopos pensijų fonduose pernai dalyvavo 1,214 mln. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, palyginti su 1,157 mln. 2014-aisiais.

Taigi, bendroje pensijų fondų turto struktūroje trečiosios pakopos turtas sudaro tik 2,8 proc., o juose dalyvavo 1,6 proc. visų pensijų kaupimo sistemos dalyvių.

Trečioji mielesnė turtingesniems

Per trejus pastaruosius metus trečiosios pakopos pensijų fondų turtas padidėjo dvigubai, o kai kurių fondų ir gerokai labiau.

„Lietuvos žmonės pagaliau suprato, kad sulaukus pensinio amžiaus vien „Sodros“ pensijos, matyt, bus per maža, o antroji pakopa šiek tiek prisidės, bet didesnes pajamas gaunantys asmenys tai mažai pajus, todėl savo ateitimi reikia labiau pasirūpinti iš anksto“, – stiprėjantį trečiosios pakopos fondų proveržį „Lietuvos žinioms“ aiškino Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pasak jo, antroji pakopa labiau tinka mažas ar vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, nes į tokio asmens sąskaitą pervedama ne tik po 2 proc. „Sodros“ įmokų, jo paties uždirbtų pajamų, bet ir tokia pat dalis statistinio vidutinio darbo užmokesčio, kuris neretai būna didesnis negu fondų dalyvio gaunama alga. Didesnes pajamas gaunantys žmonės tokio kaupimo beveik nepajus.

Trečiosios pakopos fondai suteikia galimybių daugiau kaupti tiems, kurie nori senatvei sutaupyti solidesnes sumas, į savo sąskaitas fonduose jie gali pervesti didesnes sumas patys. Prieš įvedant eurą, buvo susiformavusi praktika į trečiosios pakopos fondus kas mėnesį pervesti ne mažiau kaip po 50 litų, tačiau dabar, anot Š. Ruzgio, orientuojamasi į ne mažesnes kaip 30–50 eurų mėnesines įmokas.

Kita vertus, anot LIPFA prezidento, jau daug trečiosios pakopos fondų dalyvių įmokas moka rečiau, bet didesnėmis sumomis, kurios sutartimis nevaržomos. „Būna, kad žmogus per metus sukaupia didesnes sumas, nesugalvoja, kur panaudoti, tai ir padeda ateičiai, – pasakojo Š. Ruzgys. – Jau pasitaiko, kad į fondus pervedama ir dešimtimis tūkstančių eurų.“

Jo nuomone, tai racionalus sprendimas, kuris pasirenkamas dažniausiai metų pabaigoje. Mat trečiosios pakopos pensijų fondų dalyviams yra taikoma 15 proc. pajamų mokesčio lengvata, kaip ir asmenims, dalyvaujantiems antrojoje pensijų kaupimo pakopoje arba sudariusiems gyvybės draudimo sutartis. Kitų metų pavasarį sulaukiama solidaus asmeninės sąskaitos papildymo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Š. Ruzgys primena, kad trečioji pensijų kaupimo pakopa patogi tuo, kad kaupėjas prireikus bet kada gali pasiimti bent dalį sukauptų lėšų su uždirbtomis palūkanomis. Tiesa, tokiu atveju nuo pasiimamos sumos iš karto atskaičiuojama mokesčių lengvata, jeigu ja buvo naudojamasi. To negali antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai, nes savo sukauptomis lėšomis jie gali naudotis tik sulaukę pensijos.

Investavimas buvo pelningas

Lietuvos banko duomenimis, 2015 metais pensijų fondų vienetų vertės didėjo vidutiniškai 3,6 procento. Labiausiai, vidutiniškai 4,8 proc., paaugo akcijų pensijų fondų vienetų vertė. Mišraus investavimo fondų vertė kilo mažiau – 3,3 proc., o mažiausiai rizikingų obligacijų fondų vertė pakilo 1,7 proc., bet ir tai keleriopai labiau, negu investavus į bankų indėlius ir juoba palyginus su pinigų vertės mažėjimu dėl infliacijos.

Lietuvos banko duomenimis, beveik pusę (47,22 proc.) trečiosios pakopos fondų investicijų pernai sudarė investicijos į akcijas ir akcijų investicinius fondus. Investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius sudarė 29,22 proc., o įmonių skolos vertybiniams popieriams ir skolos vertybinių popierių investiciniams fondams teko 10,79 procento.

2015 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 12 papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondų.

Pensijų fondų turtas

Metai II pakopa, mln. eurųPokytis per metus, proc.III pakopa, mln. eurųPokytis per metus, proc.
2010111718,228,724,8
201111825,827,2–5,2
2012139217,831,515,8
2013157713,337,820
2014188819,747,625,9
2015212112,361,529,2

Šaltinis: Lietuvos bankas, „Lietuvos žinios“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"