TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Stabdo mažųjų saulės jėgainių plėtrą

2012 11 24 9:16
Energetikos ministerija užversta prašymais plėtoti naujas saulės elektrines. /LŽ archyvo nuotrauka  

Siekdama suvaldyti mažųjų saulės jėgainių plėtros bumą Energetikos ministerija parengė ir Seimui teikia Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas.

Energetikos ministerija (EM) šiuo metu yra išdavusi daugiau nei 2800 leidimų plėtoti saulės elektrines. Suminė šių elektrinių galia siektų apie 120 megavatų.

Didžioji dalis šių leidimų - 2700 - išduota kurti mažosioms saulės elektrinėms, kurių galia ne didesnė nei 30 kilovatų. Pagal jau išduotus leidimus gali būti pastatyta saulės elektrinių, kurių bendroji galia siektų daugiau kaip 70 megavatų.

Tuo metu pagal įstatymą iki 2020 metų Lietuvoje saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtoji suminė galia turėtų siekti 10 megavatų.

Ministerija užversta ir naujais prašymais leisti plėtoti saulės elektrines. "Šiuo metu yra pateikti keli tūkstančiai tokių prašymų", - LŽ sakė EM Atsinaujinančių išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus vadovė Viktorija Sankauskaitė.

Išskirtinės sąlygos

EM specialistų nuomone, mažųjų saulės elektrinių plėtros bumą lėmė sukurtos išskirtinės sąlygos.

Gamintojams, norintiems įsirengti jėgaines, kurių įrengtoji galia yra iki 30 kilovatų, nereikia dalyvauti aukcione dėl skatinimo kvotos paskirstymo, užtenka atitikti numatytas sąlygas ir gauti ministerijos leidimą.

Įrengus tokią jėgainę, elektra iš jos didesne nei rinkos kaina superkama 12 metų.

"Susidomėjimas saulės energetika gerokai padidėjo 2012 metų sausio 1 dieną, kai įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas ir Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisija patvirtino šių elektrinių elektros energijos tarifus. Pateikiamų prašymų išduoti leidimus plėtoti saulės elektrines skaičius sparčiai ėmė augti antrojoje metų pusėje", - LŽ  teigė V.Sankauskaitė.

Šią savaitę EM viešai pateiktose Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisose siūloma nesudaryti išskirtinių sąlygų mažesnės nei 30 kilovatų galios elektrinėms. Be to, visi elektros energijos gamintojai dėl tarifo turėtų dalyvauti aukcione. "Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2013 metų kovo 1 dienos ir galiotų tik naujiems elektrinių projektams, tai yra inicijuotiems po pakeitimų patvirtinimo", - LŽ tvirtino EM atstovė.

Pasiųstas netinkamas signalas

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius pritaria, kad nekontroliuojamą mažųjų saulės elektrinių plėtrą reikia stabdyti. "Mažos saulės jėgainės nėra pakankamai konkurencingos ir efektyvios. Artimiausiu metu jų įtaka gerokai padidins viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžeto išlaidas, o tai reiškia, kad galutiniam elektros vartotojui išaugs elektros energijos kaina", - teigė jis.

V.Lukoševičiaus nuomone, Lietuvoje reikėtų remti tokią gamybą, kurios teikiama elektros energija jau dabar artima rinkos kainai. "Ateityje mažųjų elektros jėgainių gaminama elektra gal ir atpigs, bet šiandien jų rėmimas yra beprasmis, nes jų tiekiamos elektros energijos savikaina gerokai didesnė už litą, tai yra gerokai daugiau negu rinkos elektros energijos kaina", - svarstė specialistas.

Vis dėlto LEKA prezidentas pripažįsta, kad mažųjų saulės jėgainių bumą išprovokavo Energetikos ministerija, teikusi siūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektui. Tokių įstatymo "liapsusų", anot jo, yra gerokai daugiau, jie esą anksčiau ar vėliau išlįs į dienos šviesą. Tačiau įvardyti spragas V.Lukoševičius atsisakė motyvuodamas tuo, kad trūkumus paaiškins naujai valdžiai.

"Į įstatymą įrašytos nuostatos - tai vienas pavyzdžių, kaip siunčiamas netinkamas signalas rinkai nustatant akivaizdžiai per didelę supirkimo kainą, prievolę jėgaines nemokamai prijungti prie tinklų ir supirkti visą jų pagamintą energiją. O kadangi dar gerokai atpigo tokių jėgainių įranga, susidomėjimas tokiomis investicijomis tik auga", - sakė jis.

Reguliavimo klaidos

Bendrovės "Renerga" vadovas Linas Sabaliauskas mano, kad mažųjų saulės jėgainių neprognozuojamą plėtrą buvo galima suvaldyti, jeigu valstybės institucijos, kurioms įstatymas suteikia galias tai daryti, būtų iki galo atlikusios savo pareigas. 

"Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija gali tarifus nustatyti du kartus per metus, bet ji tuo nepasinaudojo. Dabar kaltė metama Energetikos ministerijai, kad ši išduoda plėtros leidimus. Bet jos tokia funkcija - išduoti leidimus arba ne. O Kainų komisijos priedermė - reguliuoti rinką, jos plėtrą. Jeigu Komisija, matydama mažųjų jėgainių plėtrą, kuri valstybei jau tampa nepakeliama, būtų anksčiau nustačiusi mažesnes jų elektros supirkimo kainas, ji būtų galėjusi jėgainių steigimo bumą sumažinti, ir tokio ažiotažo nebūtų buvę. Dabar Komisijai reikėtų prisiimti atsakomybę", - teigė L.Sabaliauskas.

Kainų komisija tik šių metų spalio mėnesį sumažino iš saulės jėgainių superkamus elektros energijos tarifus kitiems metams. Komisijos sprendimu 2013 metais iš saulės jėgainių, kurių įrengtoji galia mažesnė nei 30 kilovatų, elektros energijos supirkimo kaina mažėja nuo 1,80 iki 1,6 lito už kilovatvalandę, o jėgainių, kurios neintegruotos į pastatus, - nuo 1,44 iki 1,25 lito už kilovatvalandę. Tai yra atitinkamai 13,19 ir 11,11 proc. mažiau negu 2012 metais. Sprendimą mažinti tarifus Komisija motyvavo poreikiu švelninti rinkos plėtros netolygumus, susidarančius dėl itin spartaus mažųjų jėgainių steigimo, kai didesnių gamintojų steigimasis nėra aktyvus.

Sudarkyta gera idėja

Bendrovės "Renerga" vadovas L.Sabaliauskas, mano, jog Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo idėja buvusi gera - kad žmonės individualiai galėtų pasistatyti po vieną mažą saulės elektrinę, kurios energiją naudotų savo poreikiams ir parduotų į tinklus. "Viena didelė saulės elektrinė neduoda tiek naudos kaip daug mažučių. Tokia elektrinė po 12 metų atsipirktų ir žmogus jau turėtų elektrą parduoti pagal rinkos kainą, tada jam labiau apsimokėtų ją vartoti pačiam. Taip žmonės būtų apsirūpinę elektros energija, skirstomieji tinklai nebūtų apkrauti, nes gamybos įrenginys būtų šalia namų. O dabar plėtojami net tokie projektai, kai 60 fizinių asmenų stato vieną 30 kilovatų galios saulės šviesos jėgainę, tačiau realiai jų valdytojas bus vienas", - kalbėjo L.Sabaliauskas.

Jo nuomone, reikėjo įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais nustatyti tikslesnius kriterijus, apibrėžiančius 30 kilovatų saulės jėgaines ir jų galimus valdytojus, prisijungimo prie tinklų sąlygas, tuomet galimybių rinkos iškraipymams būtų buvę mažiau. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"