TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Stabdo naujų vėjo jėgainių sparnus

2012 09 20 7:42
Manoma, kad Lietuvoje žemyninėje dalyje ir jūroje būtų galima sėkmingai pastatyti iki 2,5 tūkst. megavatų instaliuotos galios vėjo jėgainių./AFP/Scanpix nuotrauka

Vėjo energetikos projektų plėtotojai negali jų įgyvendinti, nes Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šiol neparengė tam reikalingų teisės aktų. Naujų vėjo jėgainių parkų plėtotojai dėl fiksuotos supirkimo kainos ir kvotos turės varžytis aukcionuose.

Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymas numato iki 2020 metų vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 megavatų (MW).

Iki įstatymo priėmimo įrengtų arba pradėtų statyti vėjo jėgainių įrengtoji galia sudarys 240 MW. Jų pagaminta elektros energija 12 metų bus superkama po 30 centų už kilovatvalandę.

Tačiau naujų vėjo jėgainių parkų plėtotojai dėl fiksuotos supirkimo kainos ir likusios 260 MW skatinimo kvotos turės varžytis aukcionuose, kuriuos pavesta rengti Kainų komisijai.

Pradinė aukciono kaina sieks 28 centus už kilovatvalandę. Aukciono laimėtoju bus pripažįstamas dalyvis, užklijuotame voke nurodęs mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą.

Procesui įsukti reikalingi teisės aktai dar derinami, tačiau pirmąjį skatinimo kvotų paskirstymo ir fiksuotų tarifų nustatymo aukcioną Kainų komisija planuoja surengti dar šį rudenį. Tai LŽ patvirtino Kainų komisijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Loreta Kimutytė.

Investuotojai į vėjo energetikos projektus turi įtarimų, kad visa 260 MW skatinimo kvota bus išdalyta būtent per pirmąjį aukcioną. Verslininkų teigimu, tokiu būdu nustatyti tarifus ir skirstyti kvotas atsisakė daugelis Europos valstybių, nes aukcionus laimėdavo ne rimti investuotojai, o spekuliantai, ketinantys projektus pelningai parduoti.

Kuo sudėtingiau, tuo geriau

Bendrovė "Vėjo gūsis" jau yra parengusi naujo vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose projektą ir rugsėjo 5 dieną įteikė prašymą Kainų komisijai organizuoti fiksuoto elektros energijos tarifo ir skatinimo kvotos aukcioną. Pagal galiojančius teisės aktus toks aukcionas turėtų būti surengtas per 180 dienų.

Tačiau tokio aukciono rengimo taisyklės šiuo metu dar nėra parengtos ir patvirtintos.

"Vėjo gūsis" šiuo metu turi tris vėjo jėgainių parkus - Tauragės rajono Lauksargių seniūnijoje ir Kretingos rajono Liepynės kaime. bendra jų instaliuotoji galia siekia 34 MW. Šiuose parkuose sukasi 18 vėjo malūnų. Naujas vėjo jėgainių parkas būtų didžiausias iš įmonės turimų, jo instaliuotoji galia siektų 81 MW, jame iškiltų 30 bokštų.

Nors "Vėjo gūsis" nežino, ar laimės būsimą aukcioną, į parengiamuosius darbus jau investavo maždaug 6 mln. litų. Mat pagal AIE įstatymą iki aukciono pradžios besikreipianti bendrovė turi atlikti nemažai darbų. Pirmiausia investuotojas turi supirkti ar išsinuomoti žemės sklypus, kuriuose bus statomos jėgainės. "Mūsų politika tokia, kad statome tik ant nuosavos žemės, todėl žemę pirkome. Be to, reikėjo parengti detaliuosius planus, poveikio aplinkai vertinimą. Šiandien tai vienintelis Lietuvoje parkas, perėjęs visas įmanomas procedūras: jau parengtas specialusis planas su strateginiu poveikio aplinkai vertinimu, detalusis planas su visu poveikio aplinkai vertinimu. Detalusis planas savivaldybės taryboje patvirtintas. Dabar laukiame, kas bus", - LŽ pasakojo "Vėjo gūsio" grupės vadovas Egidijus Simutis.

Be to, gamintojas, planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, elektros tinklų operatoriui "Litgrid" turi pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas pagal numatomus įrengti elektrinės pajėgumus (50 litų už vieną kilovatvalandę elektros energijos). "Vėjo gūsis" prievolei užtikrinti atidėjo 4,5 mln. litų. "Šių pinigų neskaičiuoju kaip išleistų, nes jie padėti į depozitą banke, ir jeigu aukcioną pralaimėsime, pinigai sugrįš", - LŽ kalbėjo E.Simutis.

Naujojo vėjo jėgainių parko sąmatinė vertė turėtų siekti iki 450 mln. litų. Anot E.Simučio toks projektas gali atsipirkti per 12 metų, jeigu pagamintos elektros energijos kaina sieks 28 centus. "Tikrai nesutiksime mažinti kainos iki begalybės. Manau, galima kalbėti apie ribą nuo pusės iki pusantro cento, ne daugiau", - teigė jis.

Verslininkai nerimauja, kad aukcionuose bendrovės, siekdamos sužlugdyti konkurentus, galėtų siūlyti nerealiai mažas kainas. Esą aukcionų tvarkos atsisakė daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių, nes prasidėjo spekuliacijos, kai konkursus laimėjo bendrovės, siūlančios mažą kainą, bet siekiančios ne plėtoti projektą, o jį pelningai parduoti.

E.Simutis, mano, kad įstatyme sudėti saugikliai (juos esą pavyko didžiulėmis pastangomis prastumti), kad aukcione dalyvaujančios bendrovės pateiktų rimtas garantijas.

"Aišku, negaliu tvirtai pasakyti, kad tokių bandymų nebus", - nerimo neslėpė pašnekovas. E.Simutis raminasi tuo, kad tai gana brangus žaidimas ir konkurencija rinkoje nemaža. Verslininkas dalyvavo darbo grupėje, kuri kūrė AIE įstatymą, tačiau ir patį įstatymą, ir naują tvarką vertina itin neigiamai. "Deja, Lietuvai tai būdinga. Jeigu yra būdas daryti ką nors sudėtingiau, tai ir bus daroma kiek įmanoma sudėtingiau. Viską buvo galima daryti daug paprasčiau ir efektyviau, o kvotas skirstyti trumpesniais terminais ir gerokai aiškiau", - sakė E.Simutis.

Pasak vėjo energetikos plėtotojų, jeigu aukcione būtų nustatyta gerokai mažesnė nei 28 centų kaina, atsipirkimo laikotarpis pailgėtų arba projektus įgyvendinti taptų nebeįmanoma, jų galbūt nebefinansuotų bankai.

Tarifas - vienas mažiausių

Bendrovės "Vėjų spektras" direktorius Alvydas Naujėkas teigė apie plėtrą galvosiantis tik po to, kai pamatys, kokius teisės aktus dėl būsimų aukcionų ir skatinimo kvotų skirstymo priims Vyriausybė. "Dar nežinome galutinio varianto. Jeigu tvarka bus palanki, plėtrą planuotume", - LŽ sakė A.Naujėkas.

Pasak jo, aukcione nustatoma pradinė 28 centų už kilovatvalandę kaina neturėtų sukelti ažiotažo. "Esant dabartinei tvarkai, vėjo jėgaines gali plėtoti tik didelės rizikos kapitalas, tai yra lengvai uždirbti pinigai", - spėjo A.Naujėkas.

"Vėjų spektras" 2004 metais pastatė pirmąjį vėjo jėgainių parką Lietuvoje. Šį 30 MW instaliuotosios galios parką Kretingos rajono Vydmantų kaime pernai bendrovė pardavė, skelbiama sandorio vertė siekė 130 mln. litų. Dabar "Vėjų spektras" stato 21,6 MW galios vėjo parką Šilutės rajono Didšilių kaime, čia turėtų iškilti 10 bokštų. Šis projektas buvo pradėtas dar iki įstatymo įsigaliojimo, tad jėgainių pagamintos elektros energijos fiksuota kaina 12 metų sieks 30 centų už kilovatvalandę.

A.Naujėkas teigia, kad ši kaina nėra iš piršto laužta. Pasak jo, vėjo jėgainių pagaminta elektros energija Didžiojoje Britanijoje šiuo metu superkama maždaug po 1 litą, Vokietijoje - po 42 centus. "Lietuviški 30 centų yra vienas mažiausių tarifų Europoje", - tikino A.Naujėkas.

Investuotojams reikia pastovumo

Akademikui Jurgiui Vilemui atrodo, kad būtų mažiau galimybių spekuliuoti, jeigu elektros energija ir iš naujų vėjo jėgainių būtų perkama po 30 centų už kilovatvalandę. "Koks nors konkurentas gali savais interesais vadovaudamasis pasiūlyti itin mažą, nerealią kainą, bankrutuoti, ir praktiškai tai nepadės sparčiai vėjo energetikos plėtrai", - teigė jis.

Anto J.Vilemo, daugumoje pasaulio valstybių nustatytas stabilus supirkimo tarifas tam tikrą laikotarpį - 15 ar 12 metų. "Pasirinkome 12 metų. Tačiau kodėl tvarka keičiama, nežinia. Tai tik kenks investuotojams. Jie turi nuveikti daug parengiamųjų darbų, įsigyti sklypus, tai kainuoja, o kuo viskas baigsis, nežinia", - svarstė akademikas. J.Vilemas teigia, kad mokant fiksuotą 30 centų tarifą investicijos į vėjo jėgaines atsiperka per 8 metus - vienur greičiau, kitur ilgiau, priklausomai nuo vietovės, vėjo srautų. "Per aštuonerius metus jėgainės atsipirks, per kitus trejus ketverius metus investuotojai dar uždirbs. Šis rezervas paliekamas, kad skatintų pačias investicijas. Tai patirtis, atėjusi iš Danijos, Vokietijos", - teigė jis.

J.Vilemas įsitikinęs, kad po pereinamojo laikotarpio, kai parduos energiją nebe fiksuotomis, o rinkos kainomis, vėjo jėgainių savininkai bus karaliai. "Po 12 metų vėjo jėgainių gamybos sąnaudos bus lygios nuliui, nes vėjas nieko nekainuoja. Liks tik remonto ir atlyginimų išlaidos. Taigi vėjo energija tikrai bus pigesnė nei pagaminta atominėje elektrinėje. Branduolinės jėgainės vien eksploatacijos išlaidos sieks 10 centų už kilovatvalandę, o vėjo, kaip ir hidroelektrinių, jos sieks tik 1-2 centus. Be to, AE atsipirkimo laikotarpis bus mažiausiai 30 metų, ir šį laiką tarifas bus gerokai didesnis nei 30 centų už kilovatvalandę", - tikino akademikas.

Dalis galėtų būti didesnė

Danijoje vėjo jėgainės pagamina apie 30 procentų šalies suvartojamos elektros energijos ir planuoja vėjo jėgainių parką plėsti. Lietuvoje, ekspertų vertinimu, ši dalis galėtų siekti 20 procentų.

"Pernai vėjo jėgainės pagamino 9 procentus suvartojamos elektros energijos. Turime Kruonio HAE, kuri išlygina trumpalaikius vėjo jėgainių gamybos nelygumus, o kai vėjas ilgam nurimsta, galima paleisti Lietuvos elektrinę arba importuoti pigią energiją iš kaimynų. Yra tokių puikių variantų apsirūpinti pigia elektros energija", - dėstė J.Vilemas. Pasak akademiko, vėjo jėgainių instaliuota galia Lietuvoje galėtų siekti 500-1000 megavatų.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys mano, kad žemyninėje dalyje ir jūroje būtų galima sėkmingai pastatyti iki 2,5 tūkst. megavatų instaliuotos galios vėjo jėgainių.

Skaičiai

Vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos kainos struktūra susideda iš dviejų dalių. Pirmoji - tai vidutinė rinkos kaina, ją kas mėnesį fiksuoja Kainų komisija (liepos mėnesį ji siekė 15,92 ct/kW, rugpjūtį - 18,46 ct/kWh be PVM). Antroji dalis - subsidija iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto (2012 metais atsinaujinančių energijos išteklių naudotojams skiriama 115,37 mln. litų). Tokia parama jėgainėms teikiama 12 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"