TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Stabdys atliekų projektus Vilniuje

2013 12 11 6:00
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė ieškinį teismui dėl bendrovės „Bionovus“ baigtos statyti biokuro katilinės Vilniuje statybos leidimo panaikinimo. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Valdantieji norėtų sustabdyti tris Vilniuje plėtojamus projektus, susijusius su atliekomis. Politikų akiratyje atsidūrė konkuruojantys lietuvių ir suomių kapitalo bendrovių atliekų deginimo jėgainių projektai bei lietuvių ir italų bendrovės „Energesman“ atliekų rūšiavimo gamykla.

Šiandien Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas siūlys jo vadovaujamam komitetui kreiptis į premjerą Algirdą Butkevičių, kad su atliekomis susiję rezonansiniai projektai Vilniaus regione būtų laikinai įšaldyti. Tuo metu aplinkos ministras "tvarkietis" Valentinas Mazuronis tikina parengęs svertus, kuriais naudodamasi Vyriausybė galėtų riboti atliekų deginimo gamyklų plėtrą šalyje.

„Gulti ant dugno ir laukti“

„Siūlysiu stabdyti visus tris projektus ir laukti, kol Energetikos ministerija parengs šilumos ūkio strategiją. Liaudiškai šnekant, gulame ant dugno, laukiame strategijos, diskutuojame, o tada darome“, - LŽ dėstė A.Salamakinas. Jis priminė, kad šiuo metu rengiama šilumos ūkio strategija turėtų nubrėžti šilumos ūkio plėtros gaires šalyje. „Kai bus ta strategija, kai ją aptarsime ir priimsime, tada ir spręskime. O dabar chaosas yra peržengęs bet kokias padorumo ribas“, - sakė A.Salamakinas.

Parlamentaras mano, kad reikėtų įšaldyti lietuvių kapitalo bendrovės „Reenergy“ šalia Gariūnų turgavietės pradėtas, tačiau teismo sprendimu laikinai sustabdytas atliekų deginimo jėgainės statybas ir suomių bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ planus įgyvendinti atliekų deginimo elektrinės, kuri geriausiu atveju atsirastų tik po 5-6 metų, projektą. A.Salamakinas įsitikinęs, jog turėtų būti sustabdytas ir lietuvių bei italų bendrovės „Energesman“ atliekų rūšiavimo gamyklos šalia Gariūnų turgavietės projektas. „Pagal jį sąvartynas planuojamas šalia Gariūnų, o tai nesuprantama. Siūlysiu stabdyti ir šitą projektą, nes jeigu tas, vadinkime Artūro Zuoko, projektas - deginimo gamykla - nebus įgyvendinamas, kuriems galams daryti atliekų rūšiavimą vidury miesto?“ – piktinosi parlamentaras.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) rugsėjo 10 dieną, panaikinus teismui draudimą, kurio buvo pasiekusi statybų bendrovė „LitCon", pasirašė 120 mln. litų vertės sutartį su atliekų rūšiavimo gamyklos konkursą laimėjusia „Energesman“. Gamykla, kurios statybą iš dalies finansuos Europos Sąjunga, iki 2015 metų pabaigos turėtų iškilti šalia Gariūnų turgavietės.

Į LŽ klausimą, kokiu teisiniu pagrindu Vyriausybė galėtų stabdyti verslo įgyvendinamus projektus, A.Salamakinas atsakė, kad teisinių galimybių visada įmanoma rasti, nes „verslas negali savavaliauti“. „Nusipirkau žemės plotą ir statau ką noriu... Vyriausybė tam ir yra, kad rastų svertus. Jeigu neužteks Vyriausybės, paimsime Seimą“, - neslėpė ryžto A.Salamakinas.

A.Salamakinas: „Kai bus šilumos ūkio strategija, kai ją aptarsime ir priimsime, tada ir spręskime. O dabar chaosas yra peržengęs bet kokias padorumo ribas.“/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Parengė svertus Vyriausybei

Aplinkos ministras V.Mazuronis mano, kad Vilniuje užtektų vienos atliekų deginimo jėgainės. Jos galingumas turėtų atitikti šiukšlių, kurios Vilniaus regione lieka po rūšiavimo, kiekį. „Šiuo atveju iš dviejų siūlomų projektų „Icor“ atitinka mūsų planus, kiek atliekų turėtų susidaryti po rūšiavimo. O „Fortum“, mūsų manymu, nori statyti dvigubai galingesnę jėgainę“, - svarstė ministras.

„Reenergy“ statoma maždaug 240 mln. litų vertės jėgainė, pritaikyta sudeginti 170 tūkst. tonų atliekų per metus, turėjo pradėti veikti 2015-aisiais. „Fortum Heat Lietuva“ tik šiemet pradėjo rengti būtinus dokumentus savai jėgainei statyti. Kiek ji kainuos ir kiek degins atliekų, bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ atstovas spaudai Andrius Kasparavičius atsisakė įvardyti. „Klausimas per daug ankstyvas“, - LŽ teigė jis. A.Kasparavičius siūlė kaip pavyzdį pasitelkti Klaipėdos jėgainę: į ją investuota 130 mln. eurų privataus kapitalo, per metus yra pajėgi sudeginti 235 tūkst. tonų atliekų. „Tačiau realiai per metus galėtume deginti 115 tūkst. tonų, kita dalis - biokuras“, - pridūrė jis.

V.Mazuronio manymu, teisiniais būdais pašalinti vieną iš šių projektų dabar nėra galimybių. „Verslininkai parengia statybai reikalingus dokumentus ir stato gamyklą. Tokia padėtis, mano galva, yra bloga. Valstybei reikėtų turėti svertus riboti atliekų deginimo gamyklų galingumą, kad jis neviršytų atliekų kiekio. Priešingu atveju milijonus litų investavęs verslas tikrai suras būdų, kaip įsivežti atliekų. Lietuvai kiltų grėsmė tapti aplinkinių valstybių atliekų surinkėja“, - kalbėjo ministras.

V.Mazuronis įsitikinęs, kad tokių jėgainių statybų plėtrą reikėtų riboti, ir tam dabar ruošiamasi. „Visi šie dalykai bus nustatyti jau beveik baigtoje rengti atliekų tvarkymo strategijoje. Turime vieną variantą, siūlysime jį Vyriausybei, bet kol kas nenorėčiau apie tai kalbėti. Tačiau mūsų siūlymui pritarusi Vyriausybė turėtų galimybę riboti atliekų deginimo gamyklų plėtrą“, - prisipažino ministras. Lietuvoje, V.Mazuronio požiūriu, užtektų trijų jėgainių. „Klaipėdoje gamykla jau pastatyta, ji realiai yra dukart didesnė, nei reikia Klaipėdos regionui. Dar turėtų atsirasti jėgainės Vilniuje ir Kaune“, - sakė jis.

Suaktyvėjo inspekcija

Pastaruoju metu sujudo iki šiol atliekų projektus pasyviai stebėjusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Jos akiratyje atsidūrė dviejų su „Icor“ grupe siejamų bendrovių veikla.

Lapkričio 11 dieną inspekcija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl bendrovei „Reenergy“ išduoto leidimo statyti regioninę komunalinių atliekų deginimo gamyklą Vilniuje ir prašė sustabdyti jo galiojimą. Teismas šį prašymą patenkino - statybos leidimo galiojimas sustabdytas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Inspekcijos nuomone, gamykla suprojektuota neparengus teritorijų planavimo dokumento, kuriuo turi būti nustatyti privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai bei sanitarinės apsaugos zonos ribos. „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas privalėjo pateikti paraišką Valstybinei energetikos inspekcijai, kad ši pagal kompetenciją patikrintų projektą, tačiau to nebuvo padaryta. Ne visos institucijos, pagal kompetenciją privalėjusios tikrinti projektą, galėjo jam pritarti. Dėl to statybos leidimas neturėjo būti išduotas. Šie teisės aktų pažeidimai sudarė pagrindą statybos leidimo teisėtumą ginčyti teismine tvarka“, - LŽ aiškino inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė.

Į teismą inspekcija kreipėsi praėjus dviem savaitėms nuo statybų pradžios iškilmių, kuriose dalyvavo meras Artūras Zuokas ir kiti Vilniaus valdžios atstovai bei verslininkai. L.Nalivaikienė LŽ tvirtino, kad kreipimasis į teismą niekaip nesusijęs su deginimo gamyklos statybos pradžia: „Pareiškimas teismui parengtas ir pateiktas išsamiai išnagrinėjus visus gautus dokumentus, susijusius su minėto objekto statyba, aplinkybes ir nustačius konkrečius teisės aktų reikalavimų pažeidimus išduodant statybos leidimą."

Įtaria politinę korupciją

„Reenergy“ vadovo Raimondo Petreikio teigimu, bandymui be pagrindo stabdyti visus leidimus turinčios jėgainės statybas neteisėtai naudojami valstybiniai administraciniai ištekliai. „Vilniuje kuriama erdvė politikų proteguojamai Suomijos bendrovei „Fortum“, brutaliausiu būdu šalinama jos tiesioginė konkurentė – „Reenergy“ jėgainė. Tokie veiksmai būtų neįmanomi demokratinėje, teisinėje valstybėje. Statybų inspekcijos priekaištai tolygūs Rusijos tarnybų argumentams, kodėl šios šalies rinkai netinka Lietuvos pieno produktai“, - komentavo R.Petreikis.

Jis tikino, kad jėgainė statoma pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus, gavus būtinus leidimus ir atlikus visus tyrimus. Be to, įstatymais numatyti jėgainės statybų apskundimo teismui terminai yra baigęsi. „Įmonė nuo politinės korupcijos ginsis visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis, įskaitant ir tarptautinį arbitražą“, - pabrėžė R.Petreikis.

Gruodžio 4 dieną inspekcija pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl kitos „Icor“ įmonės „Bionovus“ baigtos statyti biokuro katilinės Vilniuje statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Pasak L.Nalivaikienės, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras, pagal kompetenciją patikrinę projektą ir jam pritarę, netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, todėl statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. „Pažeidimai analogiški kaip ir pirmuoju atveju“, - teigė ji.

Šiuo metu inspekcija nagrinėja ir „Icor“ konkurentės „Fortum Heat Lietuva“ atliekų deginimo jėgainės statybos Vilniuje planų įgyvendinimo teisėtumą, konkrečiai - planavimo sąlygų išdavimo teisėtumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"