TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Stabilesnės elektros kainos – jau po metų

2014 09 26 6:00
Elektros pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos svyruoja nuo 400 MW vasarą iki 1000 MW žiemą. Tačiau jo neužtenka, kai Latvijoje ir Lietuvoje susidaro didelis pigesnės elektros iš Šiaurės šalių poreikis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Latvijos ir Estijos valstybės valdomų elektros tiekimo įmonių vadovai teigia, kad vienintelė veiksminga finansinė priemonė, galinti padėti valdyti kainų svyravimo riziką Lietuvoje, yra ribotų fizinių perdavimo teisių (PTR-limited) aukcionai Latvijos ir Estijos pasienyje.

Šiuose aukcionuose elektros tiekėjai gali bent iš dalies apsidrausti nuo galimo kainų skirtumo tarp „Nord Pool Spot“ elektros biržos Estijos ir Suomijos bei Latvijos ir Lietuvos kainų zonų. Elektros rinkos kaina šiose zonose dažnai skiriasi iki 30 proc. ir daugiau.

Baltijos šalių rinkos dalyviai pageidauja išplėsti šių aukcionų galimybes 2015 metais, tačiau energetikos sektoriaus analitikų vertinimu, kainų skirtumus tarp Šiaurės šalių rinkų ir jungtinės Lietuvos ir Latvijos rinkos realiai galėtų sumažinti tik kitų metų pabaigoje pradėsianti veikti elektros perdavimo jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos.

Padeda apsidrausti nuo rizikos

Ribotų fizinių perdavimo teisių, arba PTR-limited (angl. Physical Transmission Rights), aukcionai – tai išskirtinė teisė į perkrovų pajamas tam tikrai pralaidumo apimčiai tarp skirtingų elektros perdavimo sistemų. Šis instrumentas leidžia užfiksuoti kainų skirtumą tarp Šiaurės rinkų ir jungtinės Lietuvos ir Latvijos rinkos.

Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriai organizuoja ribotų fizinių perdavimo teisių aukcioną, kuriame rinkos dalyviams parduoda teises į savo „perkrovų pajamas“ už tam tikrą laikotarpį – metų ar mėnesio. Šias pajamas perdavimo sistemų operatoriai gauna tada, kai tarp dviejų „Nord Pool Spot“ elektros biržos zonų susidaro kainų skirtumas, kurį šie operatoriai dalijasi per pusę.

„Kainos tarp Latvijos ir Estijos skiriasi beveik visą laiką dėl vadinamojo „butelio kakliuko“ efekto. Latvijos ir Lietuvos rinkoje visada egzistuoja pigesnės Šiaurės šalių elektros energijos poreikis, bet jį visiškai patenkinti trukdo ribotas perdavimo pralaidumas tarp Estijos ir Lietuvos“, - LŽ aiškino Robertas Staniulis, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas.

Tarp dviejų sistemų prekiaujantys rinkos dalyviai patiria riziką, kai vienoje sistemoje pigiai parduoda elektrą, o kitoje jau turi pirkti ją, pavyzdžiui, trečdaliu brangiau.

„Elektros tiekėjams sunku nuspėti, ar kainų skirtumas tarp dviejų zonų bus 2,3 ar 5 eurai už megavatvalandę (EUR/MWh). Todėl šiuose PTR aukcionuose jie gali nuo būsimos rizikos apsidrausti, iš anksto įsigydami fizines perdavimo teises į galimas operatorių perkrovų pajamas už tam tikrą elektros kiekį, perduodamą per Estijos ir Latvijos jungtį. Aišku, jie kartais laimi, kartais pralaimi“, - pažymėjo R. Staniulis.

Jis pateikė pavyzdį, kad, tarkime, aukcione parduodamas 150 MW PTR kiekis spalio mėnesiui, o aukciono dalyvis nusipirko 10 MW po 6 EUR/MWh. Tačiau spalio mėnesį kainų skirtumas kiekvieną valandą sudarys 7 eurus už megavatą. Jeigu aukciono nebūtų, šiuos 7 eurus operatoriai pasidalytų tarpusavyje, bet šiuo atveju 7 eurus operatoriai atiduos rinkos dalyviui.

„Jeigu rinkos dalyvis už megavatvalandę mokėjo 6 eurus, jis uždirbs 1 eurą. Jeigu kainų skirtumas bus 5 eurai, jis kiekvieną valandą „praloš“ po 1 eurą, nes mokėjo 6 eurus. Tačiau iš anksto sumokėdamas 6 EUR/MWh, rinkos dalyvis užsitikrina, kad nepatirs didesnių nuostolių. Mat jeigu kainų skirtumas bus didesnis nei 6 EUR/MWh, jis visada išloš. Bent jau iki šiol rinkos dalyviai dažniausiai sumokėdavo mažiau, negu gaudavo iš aukcionus organizuojančių operatorių. Aišku, konkurencinėje kovoje laimi tas, kuris sugeba geriau prognozuoti“, - svarstė R. Staniulis.

Siūlo didinti perdavimo apimtį

Baltijos perdavimo sistemų operatoriai pradėjo vykdyti PTR aukcionus Estijos ir Latvijos pasienyje nuo 2014 metų sausio 1 dienos. Tikėtina, kad šie aukcionai bus rengiami ir kitąmet. Tačiau PTR kiekiai ir laikotarpiai, kurie siūlomi rinkoje, netenkina rinkos dalyvių poreikių.

„Šiandien energijos pardavėjai ir tiekėjai tiksliai gali žinoti tik tai, kiek elektra kainuos rytojaus dieną, taip pat gali užfiksuoti kainą labai nedideliam kiekiui elektros vieną mėnesį į priekį ir dar mažesniam kiekiui – vieniems metams. Tai neatitinka galutinių vartotojų poreikių ir norų visiškai fiksuoti kainą 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui“, - LŽ sakė Janis Bethersas, „Enefit“ generalinis direktorius.

LŽ žiniomis, šį pavasarį ir vasarą Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorius vykdė apklausą. Jos rezultatai parodė, kad didžioji dalis rinkos dalyvių, kurie užsiima elektros prekyba tarp Baltijos valstybių, yra nepatenkinti dėl dabartinės PTR instrumento apimties Estijos ir Latvijos pasienyje (ji siekia 200 MW) ir mano, kad sistemų operatoriai turėtų aukcione pateikti bent minimalią 400 MW numatomą perdavimo apimtį.

Jie taip pat norėtų padidinti perdavimo pajėgumą. Dabar rinkos dalyviams leidžiama įsigyti 50 MW pajėgumą metams ir 150 MW pajėgumą mėnesiui. Tačiau rinkos dalyviai mano, kad prekybai tarp šalių svarbiausi yra metiniai ir ketvirtiniai produktai.

Pasak J. Betherso, rinkos dalyviai labiausiai tikisi, kad Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai padidins PTR bent iki 400 MW ir leis išsipirkti ilgesniam laikui. Tai esą leistų elektros tiekėjams užsitikrinti reikiamą saugumą nuo kainų svyravimo, kad galėtų sudaryti ilgalaikes sutartis su klientais.

„Pagrindinė nauda vartotojams būtų ta, kad rinkoje atsirastų daugiau fiksuotosios kainos pasiūlymų ir būtų užtikrintas didesnis skaidrumas. Dabar sudaromose sutartyse tiekėjai kartais gali nustatyti fiksuotąsias kainas ne tiek remdamiesi realiomis sąnaudomis, kiek darydami prielaidas. Tokiu atveju atsiveria reali galimybė, kad kaina užfiksuojama numatant didesnę maržą galimai rizikai padengti. Tuo tarpu jeigu didmeninė kaina yra skaidri ir prieinama visiems elektros tiekėjams, kainos galutiniams vartotojams taip pat priartėja prie didmeninės elektros vertės“, - sakė „Enefit“ vadovas.

Pasak jo, „Eesti Energia“ įmonių grupė nuolat dalyvauja PTR aukcionuose Estijos ir Latvijos pasienyje, tačiau nekomentuoja šio dalyvavimo rezultatų.

Gatis Junghansas, "Latvenergo" antrinės įmonės „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius, pažymėjo, kad rugsėjis–gruodis yra aktyviausias sutarčių pasirašymo laikotarpis ateinantiems metams mažmeninėje rinkoje, kai mažmeninėms kompanijoms reikės apsaugos instrumentų kainų rizikoms valdyti.

„Siekiant užtikrinti, kad fizinės perdavimo teisės būtų efektyvi apsauga mažmeninės prekybos kontraktams 2015 metams ir kad sumažintos kainų rizikos nauda pasiektų vartotojus, fizinius perdavimo teisių aukcionus reikėtų pratęsti iki 2015-ųjų pabaigos. Tačiau „Latvenergo“ siūlo išplėsti fizines perdavimo teises dvigubai – iki 400 MW“, - sakė jis.

Laukiama jungties su Švedija

R. Staniulio manymu, išplėtus PTR aukcionų pajėgumą, rinkos dalyviai turėtų daugiau galimybių apsidrausti nuo elektros kainų svyravimo Lietuvoje. „Jie prieš metus žinotų, už kokią minimalią kainą galėtų parduoti mažmeninę elektros energiją vartotojams. Tikėtina, kad ir kaina vartotojams būtų geresnė“, - svarstė jis.

Vis dėlto, pasak „Litgrid“ specialisto, net ir išplėtus minimo aukciono galimybes, elektros kainos Lietuvoje netaptų stabilesnės ir dar nesusilygintų su Šiaurės šalių rinkos pigesne elektra.

„Elektros pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos dabar svyruoja nuo 400 MW vasarą iki 1000 MW žiemą. Dabar jis yra 750 MW. Tačiau jo neužtenka, kai Latvijoje ir Lietuvoje susidaro didelis pigesnės elektros poreikis. Estų ir latvių operatoriai planuoja iki 2020 metų pastatyti dar vieną elektros perdavimo liniją, kuri šiuo poreikius jau visiškai patenkintų. Tačiau pigesnė Šiaurės šalių elektra Lietuvą pasieks greičiau, nei ši linija bus nutiesta. Mat nuo 2015 metų gruodžio mėnesio, kaip tikimasi, pradėsime eksploatuoti elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos. Tada, sumažėjus elektros poreikiui iš Suomijos, galbūt sumažėtų ir perkrovos Latvijos ir Estijos pasienyje“, - samprotavo R. Staniulis.

Rubrika rengiama bendradarbiaujant su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"