TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Staigūs mokesčiai naudos neduos

Ekonomistė Margarita Starkevičiūtė įsitikinusi, kad politikų užsidegimas staiga įvesti naujus mokesčius laukiamų rezultatų neduos. Esą derėtų prisiminti vadinamosios naktinės mokesčių reformos pamokas ir į tą pačią upę antrą kartą nebristi.

Finansų ekspertė ir buvusi europarlamentarė siūlo atkreipti dėmesį į Europos Komisijos (EK) atliktą tyrimą, kuris patvirtina svarstymus, kad prieš trejus metus Lietuvos mokesčių sistemą sudrebinusi "naktinė" mokesčių reforma atnešė mažiau pajamų nei Latvijos ir Estijos vykdytos nuoseklios mokesčių reformos. "Bendra taisyklė - ekonomikos augimui didesnį poveikį turi fizinių asmenų ir pelno mokesčiai, o turto ir pridėtinės vertės mokesčiai - mažesnį. Turto mokesčiai gali atnešti apie 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pajamų, dar reikėtų papildomai surinkti apie 2 proc. BVP", - teigė ji.

Apie netikėtą Finansų ministerijos kitų metų ekonomikos augimo prognozės pokytį ir jo padarinius, gresiančią mokesčių reformą, krašto galimybes skolintis ir turėti subalansuotą biudžetą - "Lietuvos žinių" interviu su MARGARITA STARKEVIČIŪTE.

Sukūrė popierinę skylę

- 2012 metų valstybės biudžeto projektas sukėlė diskusijų audrą dėl Finansų ministerijos netikėtai pakoreguotos kitų metų ekonomikos augimo prognozės. Ar reikėtų baimintis, kad kitąmet ši prognozė dar labiau pakryps į neigiamą pusę?

- Sunku suprasti, kodėl nutarta taip drastiškai keisti ekonomikos augimo prognozę. Tai sukūrė popierinę skylę biudžete bei nereikalingą sumaištį, o žmonėms ir verslui svarbu stabilumas ir aiškios perspektyvos. Lietuvos banko augimo prognozė buvo gana konservatyvi, ji atitinka EK, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko Lietuvos ekonomikos augimo prognozes 2012 metais - ekonomika augs apie 3 procentus. Panašią prognozę teikia ir Estija. Ji galėjo būti biudžeto pajamų skaičiavimo pagrindu. Matematiniai modeliai ne visada atspindi realią ekonomikos būklę, per griežta pozicija užsmaugia ekonomikos augimą ir stumia verslą į šešėlį, o darbingo amžiaus žmones - iš šalies. Lietuva, skirtingai negu kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, jau išgyveno didžiulį nuosmukį ir atskaitos kartelė augti yra neaukšta. Jei ekonominė aplinka labai blogėtų, būtų galima patikslinti ekonomikos augimo prognozę antrąjį metų pusmetį.

- Pasigirdo įvairiausių svarstymų dėl naujų mokesčių įvedimo. Kokie siūlymai padidinti įplaukas į valstybės biudžetą, Jūsų nuomone, buvo racionaliausi?

- Bet kokie staigūs mokesčių sistemos pakeitimai laukiamo rezultato nesuteikia, reikia įvertinti ir jų administravimo galimybes. EK atliko tyrimus ir matyti, kad Latvijos ir Estijos nuoseklios mokesčių reformos atnešė daugiau pajamų į biudžetą negu Lietuvos "naktinis" sprendimas. Bendra taisyklė - ekonomikos augimui didesnį poveikį turi fizinių asmenų ir pelno mokesčiai, o PVM ir turto mokesčiai mažesnį. Turto mokesčiai gali duoti apie 0,5 proc. BVP pajamų, dar reikėtų papildomai surinkti apie 2 proc. BVP. 

Mokesčių sistema dažnai keičiama, todėl išbalansuota ir nėra orientuota į augimą. Reikėtų leisti ją specialistams sutvarkyti kaip augimui palankų paketą, atsižvelgiant į naujus sutartus ES sprendimus ir pateikti Seimui. Palyginti su kitomis šalimis, kad ir su artimiausia kaimyne Lenkija, krašto verslas tiesioginių mokesčių požiūriu atsiduria nepalankioje padėtyje, nes, kartu su "Sodra", moka vidutiniškai apie 3 proc. didesnius mokesčius. Verslui turi būti suteikta pusė metų arba bent trys mėnesiai pasiruošti šiam mokesčių paketui įgyvendinti. Lietuvos mokesčių sistema yra sukurta su užsienio ekspertų pagalba, reikėtų ką nors iš tų ekspertų vėl pakviesti, kad jie kartu su Finansų ministerijos darbuotojais suderintų mokesčių sistemą.

Suklestėtų biurokratai

- Ar sprendimas mažinti viešojo sektoriaus išlaidas 4 proc. duotų laukiamų finansinių rezultatų? Prognozuojama, kad kitąmet mažės darbo užmokesčio, užimtumo augimas. Kaip tai palies krašto ekonomiką?

- Visas dėmesys skiriamas tam, kaip padalyti kelis skurdžius litus. Gyventojų grupės nuteikiamos viena prieš kitą. Reikia griežtai pakreipti ekonomikos diskusijas į naujų uždarbio šaltinių paieškas. Dabar perspektyviausia būtų pasinaudoti ES siūlomomis smulkiojo ir vidutinio verslo bei inovacijų rėmimo programomis - Europos inovacijų partneryste ir sumanių inovacijų skatinimu. Tada būtų lengviau jaunimui pradėti savo verslą. Ministrai turėtų aktyviau dirbti su kitomis valstybėmis, ypač Baltijos regione, kad būtų galima įgyvendinti bendras programas, ypač prekių gamyboje.

Mechaninio išlaidų mažinimo rezultatas, kaip jau įsitikinta, paprastai būna tik klestinti biurokratija. Ekonomikos politika turi remtis išlaidų mažinimu, bet tai turėtų būti pasiekiama efektyviau tvarkant ūkį, jį modernizuojant ir taikant naujas technologijas bei darbo metodus. Taupymas turi būti suprantamas kaip ekonomikos dieta, kurios reikia nuolat santūriai laikytis, kad ekonomika būtų geros formos ir konkurencinga. Reikėtų atsižvelgti į besikeičiančią demografinę padėtį ir, įvertinus emigracijos ir gyventojų amžiaus pokyčius, pertvarkyti valdymą bei socialines paslaugas. Galų gale reikia užbaigti visus elektroninės valdžios projektus. Į tai investuota daug pinigų, o rezultatai menki. Turi būti paskirtas atsakingas asmuo, jam suteikti dideli įgaliojimai, kad šiuos projektus suvestų į visumą.

Daug sumaišties

- Spėliojama, kokios įtakos kitų metų valstybės biudžetui gali turėti "Snoro" žlugimas. Ar šio banko griūtis rimtai atsilieps valstybės finansiniam sektoriui?

- Didžiausia problema, kad ten įšalo lėšos ir sumažėjo ekonomikos likvidumas - rinkoje trūksta apyvartinių lėšų, nors kitų bankų kapitalo pakankamumo bei likvidumo rodikliai yra geri.  Lietuvos bankas turėtų stengtis palaikyti ekonomikos likvidumą. Rimtai reikėtų svarstyti galimybę paimti iš TVF likvidumo palaikymo paskolą.

Svarbu ir tinkamai sutvarkyti "Snoro" bankroto procesą - sunku suprasti, kodėl indėlininkai verčiami stovėti eilėse tik tam, kad parašytų pareiškimus. Juk yra "Snoro" elektroninės duomenų bazės, jas reikia perkelti ir paskelbti, kada žmonės gali ateiti atsiimti pinigus arba padėti indėlį kitame banke.

Kelia abejonių ketinimas sutelkti visą finansų sektoriaus priežiūrą Lietuvos banko rankose. Vertybinių popierių rinka yra alternatyva bankiniam sektoriui. Atidavus jos priežiūrą į Lietuvos banko rankas ši alternatyva bus sumenkinta, finansų rinkoje bus mažiau konkurencijos, todėl paslaugų kokybė gali mažėti. Tokia tvarka nėra įprasta tarptautinėse rinkose.

- Kaip didėjančios skolos atsilieps galimybei skolintis tarptautinėse rinkose? Ar realu tikėtis, kad jau 2013 metais turėsime subalansuotą biudžetą?

- Valstybės skolinimosi kaina ir galimybės pasiskolinti priklauso nuo to, kiek investuotojai ja pasitiki. Tai pasiekiama, jei priimti valstybės sprendimai nuosekliai įgyvendinami, lengvai prognozuojami. Sumažinusi skolinimosi kainą bent vienu procentu, Vyriausybė gali gerokai sumažinti biudžeto deficitą, ir šis deficito mažinimo būdas turi būti pirmiausia ir rimtai svarstomas. O dabar ekonomikoje ir finansų rinkoje atsiranda daug nereikalingos sumaišties. Tai savo ruožtu atsiliepia biudžeto pajamoms, didėja skolinimosi poreikis.

- Prieš kelis mėnesius finansų ministrė Ingrida Šimonytė kalbėjo, esą euro zoną kamuojanti skolų krizė Lietuvą palies tik "antrinių ratilų" pavidalu. Kaip ji iš tiesų atsiliepė mūsų krašto ekonomikai?

- Lietuvos ekonomikos atvirumo rodiklis dabar yra labai aukštas - 150 proc. BVP, todėl ūkis jautriai reaguoja į pokyčius ES ir trečiosiose šalyse, su kuriomis prekiaujame. ES ekonomika sudaro apie ketvirtadalį pasaulio ekonomikos ir jos raidos įtaka pasaulio ekonomikai didžiulė. Mūsų pagrindinių prekybos partnerių BVP augimo prognozės 2012 metais santūrios: Latvija ir Lenkija - 2,5 proc., Vokietija - 0,8 proc., Rusija - 3,5 procento.

ES, spręsdama ekonomikos problemas, stengiasi paspartinti įvairių programų įgyvendinimą. Vyriausybė turi sugebėti sutelkti specialistus į vieną būrį, kad naujomis galimybėmis būtų pasinaudota ir surasta naujų rinkų Lietuvos produktams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"