TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Startuoliai nežengia į žemės ūkio lauką

2016 05 19 6:00
Lietuvoje gana stipri startuolių kultūra dar laikosi atokiai nuo inovacijų žemės ūkyje. LŽ archyvo nuotrauka

Pasaulinė investicijų į žemės ūkio technologijas tendencija aiški: investicijos auga. Jau 2014 metais bendra rizikos kapitalo fondų investicijų suma siekė beveik 1 mlrd. JAV dolerių. Startuoliai taip pat siekia atsiriekti gabalą šio saldaus pyrago. Tačiau Lietuvoje jie nėra aktyvūs – startuolių, kuriančių naujoves žemės ūkio srityje, tėra vienas kitas.

Kaip teigė rizikos kapitalo įmonės „Practica Capital“ partneris Petras Mičiūnas, pasaulio mastu žemės ūkio verslo startuolių ekosistema (AgTech) dabar yra labai dinamiška ir kupina ambicijų – rizikos kapitalo fondai vis daugiau investuoja, taip tik skatindami aktyvumą. Tačiau Lietuvoje žengiami tik pirmieji žingsniai.

„Kadangi ši sritis reikalauja didelių investicijų, bet pasižymi maža pelno marža, inovacijos yra ilgalaikės verslo sėkmės raktas. Kaip optimizuoti vandens ir trąšų sunaudojimą? Kokiose vietose tam yra didžiausias poreikis? Kada efektyviausia nuimti derlių? Tokie iškylantys klausimai tik spartina technologijų proveržį į žemės ūkio verslą: nuo įvairių oro daviklių iki palydovų ir skraidančių robotų ar valdymo sistemų“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, šiuo metu pagrindinis kaimo verslo iššūkis – didinti derlių. Dėl vis didėjančios žmonių populiacijos novatoriškumas šioje srityje esą neišvengiamas.

Laukia daug kantraus darbo

Lietuvoje startuolių ekosistema, P. Mičiūno vertinimu, dar tik formuojasi. Todėl šalis negali lygintis su lyderiaujančiomis JAV ar kitomis ekosistemomis, kur investicijos pasiekusios kitą lygmenį ir kur net įvykusi kartų kaita.

„Turime remtis geriausiais pavyzdžiais ir kantriai dirbti. Taip, žinome keletą lietuviškų AgTech produktų – „Farmis“, „AgroCount“, tačiau mūsų investiciniame portfelyje tokių startuolių kol kas nėra“, – sakė jis.

„Practica Capital“ atstovas informavo, kad pirmoji šios rizikos kapitalo įmonės investicija žemės ūkio verslo srityje yra į žemės ūkio technikos prekybos ir priežiūros bendrovę „East West Agro“. Fondas „Practica Venture Capital“ pernai į šią bendrovę investavo 1,5 mln. eurų.

„Žemės ūkio verslo ir technologijų svarba bei nauda yra nenuginčijama. Labai svarbu sujungti šiuos taškus: technologijas, žemės ūkį ir investicijas. Todėl didesnės tokio verslo įmonės turėtų didinti investicijas į inovacijas. Girdėjome apie tokius „Agrowill“ planus. „Practica Capital“ savo ruožtu neatmeta galimybės bendradarbiauti su didesnėmis įmonėmis šioms investuojant“, – sakė P. Mičiūnas.

Inertiškas sektorius

Rizikos kapitalo fondo „Verslo angelų fondas I“ partneris Arvydas Strumskis taip pat tvirtino, kad inovacijų žemės ūkyje potencialas yra didžiulis. Fondas, anot pašnekovo, jau yra investavęs į grūdų prekybos sistemą „AgroBirža“, į informacines technologijas žemės ūkio bendrovėms valdyti, taip pat buvo keletas bandymų investuoti į technologinius sprendimus grūdų ligoms nustatyti.

„Investicijų buvo, bet jų nėra labai daug, nes pats sektorius yra labai inertiškas, susiformavę tam tikri įpročiai, jis labai priklausomas nuo įvairiausio lygio paramų. Puikus to pavyzdys – Lietuvos pieno pramonė. Tačiau apskritai investicijos žemės ūkyje yra tikrai svarbios, ypač produktyvumo atžvilgiu. Tuo labiau kad Lietuvoje apskritai yra žemas produktyvumo lygis“, – sakė A. Strumskis.

Nors žemės ūkio inovacijų Lietuvoje nėra daug, bet technologijos esą skverbiasi. Be to, rinkos yra atviros, ir startuoliai turėtų neapsiriboti vien Lietuva. Tiesa, pasaulis išskėstomis rankomis nelaukia – tenka konkuruoti. „Reikia nepamiršti, kad pasaulyje nesame vieni. Jokia Šveicarija ar Vokietija mūsų nelaukia. Taip pat turime suvokti, kad žemės ūkis yra inertiškas ne tik Lietuvoje – visoje Europoje žemės ūkis yra privilegijuotas. Tačiau Skandinavijos šalyse, kitaip nei Lietuvoje, veikia stambūs ir stiprūs korporatyvai, pusiau monopolinės organizacijos, kurios prižiūri daugelį sričių ir leidžia sau eksperimentuoti net ir inertiškuose versluose“, – aiškino A. Strumskis.

Nėra dialogo

VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento projektų vadovas Ugnius Zasimauskas patvirtino, kad inovacijas žemės ūkio srityje pristatančių startuolių gretos Lietuvoje yra retos.

Antai viename didžiausių startuolių renginyje „LOGIN Startup Fair“ iš šiemet dalyvavusių maždaug 36 Lietuvos startuolių tiesiogiai su žemės ūkio sritimi buvo susijęs tik vienas – startuolis „Farmis“. Dar vienas žemės ūkio srityje inovacijas siūlantis startuolis atvyko iš Estijos. Tai „VitalFields“, tituluojamas sėkmingiausiu startuoliu Baltijos šalyse. Kaip informavo U.Zasimauskas, iš viso startuolių iš užsienio šalių dalyvavo 19, o dar trys yra į Lietuvą persikėlę iš užsienio. Pernai renginyje „LOGIN Startup Fair“ dalyvavo 60 startuolių iš Lietuvos, tačiau nebuvo nė vieno, siūlančio inovacijas žemės ūkio srityje.

Startuolių kultūra Lietuvoje yra gana stipri ir užsienio susidomėjimo sulaukia, be to, didėjantis susidomėjimas technologijomis žemės ūkyje yra pasaulinė tendencija. Tad kodėl startuolių susidomėjimas šiomis technologijomis toks menkas?

„Sakyčiau, dėl to, kad nėra dialogo tarp ūkininkų ir startuolių bendruomenės. Be to, startuoliai daro tai, kas jiems įdomu, arba kur mato galimybių. Galbūt jie tiesiog nepribrendo šioms technologijoms ar jų akys kitur krypsta. Ir patys ūkininkai galėtų ieškoti dialogo. Tačiau jie galbūt netiki, kad startuoliai gali padėti. Ir verslas Lietuvoje nelabai pasitiki jaunu verslininku“, – pažymėjo U. Zasimauskas.

Vis dėlto jis prognozavo, kad startuolių žemės ūkyje turėtų daugėti. „Lietuvoje dabar tarp startuolių išpopuliarėjęs techninės įrangos, t. y. technologijų, kurias galima apčiuopti, kūrimas. Daiktų inovacijos ateityje gali ateiti į šią rinką“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, esantį šios srities startup'ų potencialą įrodo mobilioji programėlė ūkiui valdyti „Farmis“. Esą į ją panašūs produktai pasaulyje nėra naujiena, o keletas jų net labai sėkmingi. „Pavyzdžiui, didžiausia Amerikoje ūkio bendrovė „Monsanto“ yra nupirkusi panašią startuolių technologiją už 1 mlrd. JAV dolerių“, – pasakojo U. Zasimauskas.

SKAIČIAI

* Investicijos į žemės ūkio tiksliąsias technologijas auga – 2014 metais pasaulyje milijoninių rizikos kapitalo fondų investicijų sulaukė daugiau kaip 150 žemės ūkio technologijas kuriančių įmonių; bendra investicijų suma siekė beveik 1 mlrd. JAV dolerių.

* Kaip pažymi organizacija „Cleantech Group“, iki 2013 metų dauguma naujovių žemės ūkyje buvo sukoncentruotos į biotechnologijas ir sėklų genetiką. Paskui įvyko lūžis: investicijos į žemės ūkio technologijas išaugo 75 proc. ir pasiekė 860 mln. JAV dolerių, sudaryta 119 sandorių.

* 2014 metais investicijos augo 170 procentų. Manoma, kad tokį staigų augimą paskatino makroekonomikos tendencijos, kurios pakoregavo pasiūlos ir paklausos balansą žemės ūkyje, pasikeitę vartotojų poreikiai ir atsiradusios naujosios technologijos, leidžiančios automatiškai apdoroti daugiamačius duomenis.

Startuolių nesėkmės reitingas pagal veiklos sritis*

SritisStartup'ų, išsilaikiusių po 4 metų veiklos, dalis (proc.)
Finansų draudimas ir nekilnojamas turtas58
Švietimas ir sveikata56
Agrikultūra56
Paslaugos55
Didmeninė prekyba54
Gavyba51
Gamyba49
Statyba47
Mažmeninė prekyba47
Transportavimas, komunikacijos ir komunalinės paslaugos45
Informacija37

* 2016 sausio 24 d. duomenys

Šaltinis: www.statisticbrain.com

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"