TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statistika neigia verslo atsigavimą

2012 09 17 9:26
Statistikos departamento duomenimis, pastarąjį dešimtmetį kasmet buvo įregistruojama vis daugiau UAB ir vis mažiau individualiųjų įmonių. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Politikų kalbų apie neva sparčiai atsigaunantį verslą nepatvirtina visų trijų valstybinių institucijų pateikiama statistika apie Lietuvoje įregistruotas ir veikiančias privačias įmones. Analitikai tarp pateikiamų skaičių randa stulbinančių dalykų: apie pusę įregistruotų įmonių neveikia arba yra fiktyvios.

Įvairių šaltinių duomenimis, 2012 metų pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota 88 tūkst. - 122 tūkst. individualiųjų įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių (UAB). Iš jų, įvairiais vertinimais, realiai veikė vos 40-45 procentai.

Lietuvoje veikiančių įmonių statistiką pateikia trys valstybinės institucijos: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ("Sodra"), Centrinis juridinių asmenų ir nekilnojamojo turto registras ir Statistikos departamentas. Visų jų pateikiami duomenys skiriasi, bet išvada ta pati: 2010 ir 2011 metais įregistruota maždaug po 9000 naujų įmonių, tačiau iš jų tik mažiau kaip pusė rodė bent kokius gyvybės ženklus. Panaši tendencija ir šiemet.

Skaičių raistas

Statistikos departamento duomenimis, pastarąjį dešimtmetį kasmet buvo įregistruojama vis daugiau UAB ir vis mažiau individualiųjų įmonių. Pavyzdžiui, šiemet sausį jų buvo apie 140 tūkst., Registrų centro duomenimis, apie 124 tūkst., įskaitant ir kitas teisines formas (komanditinės ir tikrosios bendrijos, žemės ūkio bendrovės ir pan.). Iš jų nebuvo išregistruotos, t. y. statistiškai veikė, daugiau kaip 83 tūkst. įmonių (šaltinis - Statistikos departamentas), arba, palyginti su 2011 metų pradžia, maždaug 3,3 tūkst. privačių įmonių mažiau.

"Tokia statistikų nurodyta tendencija mus nustebino, nes per metus buvo įregistruota 7000 privačių įmonių, o bankrutavo vos apie 800 įmonių  (neskaitant reorganizuotų arba dėl kitų priežasčių nutraukusių veiklą), todėl logiškai turėtų būti daugiau", - pateikiamą statistiką komentuoja UAB "Creditreform Lietuva" direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. Jis spėja, kad Statistikos departamentas galėjo šiek tiek pakeisti veikiančių įmonių skaičiavimo metodiką.

"Tai atrodo juokingai, bet liūdna, jei vadovaujantis tokiais skaičiais daromi garsūs politiniai pareiškimai ir priimami svarbūs sprendimai", - sako R.Trumpa.

Jis teigė gerbiąs visų trijų institucijų pateikiamus duomenis ir suprantąs, kad tie didžiuliai skirtumai gali būti dėl skirtingos skaičiavimo metodikos ir skirtingos visų institucijų paskirties, tačiau susigaudyti realioje situacijoje tokiomis aplinkybėmis esą ganėtinai sudėtinga.

Tam pritaria ir tų institucijų atstovai. Pavyzdžiui, Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus teigimu, šioje institucijoje užfiksuojami tik jau įvykę faktai: įmonės įregistravimas ir išregistravimas.

Paprastai įmonė įregistruojama vos įsteigta, o išregistruota gali būti tik ją visai likvidavus, galbūt po užtrukusios bankroto procedūros.

Statistikos departamentas vadovaujasi Registrų centro duomenimis. Tačiau šioms institucijoms kebliau skaičiuoti veikiančias ir neveikiančias įmones. Pavyzdžiui, Statistikos departamentui, matyt, svarbus faktas yra tas, ar įmonė teikia apie savo veiklą statistines ataskaitas. Neteikiančias tokių duomenų departamentas galėtų bausti, tačiau, LŽ duomenimis, ši įstatymo reglamentuota drausminimo priemonė yra formali ir iš esmės nenaudojama.

Anksčiau ir Registrų centras registruotas galbūt neveikiančias įmones pažymėdavo, tačiau stokodamas finansavimo šios praktikos atsisakė. "Iš valstybės biudžeto lėšų tam negauname", - tvirtina A.Petrošius.

"Statistikos departamento duomenys apie darbuotojų skaičių fragmentiški. Pavyzdžiui, nepavyks sužinoti ūkio šakos darbduotojų skaičiaus statistikos konkretų mėnesį -  tik ketvirčio vidurkį, ir tik be individualių įmonių - pastebi R.Trumpa.

Vadovaujasi "Sodros" informacija

"Creditreform Lietuva" veikla - skolų rizikos valdymas, todėl įmonė vadovaujasi operatyviai pateikiamais "Sodros" duomenimis. "Visos veikiančios įmonės privalo laiku mokėti socialinio draudimo mokesčius. "Sodros" bazėje nurodoma, kiek yra darbdavių, kiek jie skolingi "Sodrai". Bet ir šiuos duomenis tenka naudoti rezervuotai, - sako R.Trumpa. - Iš tikrųjų ne visi darbdaviai yra veikiančios įmonės, nes tarp jų yra ir bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių, kurios dar vykdo formalią veiklą. Pavyzdžiui, "Ekranas" jau seniai bankrutavo, bet ten dar dirba 4 žmonės ir kažką dirba, jiems mokami atlyginimai."

Yra ir veikiančių įmonių, kuriose nėra nė vieno darbuotojo. Pavyzdžiui, yra koks investuotojas į nekilnojamąjį turtą, jis nusipirkęs kokių 20 namų, o kad būtų paprasčiau šį turtą valdyti, kiekvienam objektui yra įsteigęs po UAB - jose darbuotojų nėra, bet pajamos kapsi. Tokios įmonės iš tiesų gali kuo puikiausiai veikti ir be darbuotojų, o joms buhalterines paslaugas teikia pagrindinės įmonės finansininkas.

Pasak R.Trumpos, iš "Sodros" duomenų pridėti ir ir dalį individualiiųjų įmonių, kuriose nėra samdomų darbuotojų, nes įmonės savininkas darbuotoju nelaikomas.

Skaičiukų anekdotai

Visa tai, kas aprašyta, - plika statistika, bet mokantieji ją skaityti įžvelgia įdomių dalykų net atmesdami nedarbo, emigracijos, gimstamumo, mirtingumo ir panašius demografinius lygius.

Čia R.Trumpa, turintis reikalų pirmiausia su konkrečiomis įmonėmis, pastebėjo vieną atsitiktinumą: Registrų centre nurodoma, kad šiemet buvo įsteigta 9027 visų nuosavybės formų įmonės, o paskelbė bankrotą 844. Grynas atsitiktinumas, tačiau šiemet nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos buvo įregistruotos irgi 844 įmonės, kurioms vadovavo 7 daugiausia įmonių įsteigę vadovai.

"Creditreform" administracijos atstovo duomenimis, iš įsteigtųjų 28,6 proc. (maždaug 2500 įmonių) buvo įregistruotos 37 adresais. O dar kalbama, kad antgamtinių jėgų nėra.

"Matyt, tai daugiausia įmonės, skirtos parduoti", - spėja "Creditreform" analitikas.

Tačiau nusprendusios mažiau gilintis į skaičių sutapimus LŽ atkreipė dėmesį ir į dar kelis anekdoto vertus faktus, kurie galėtų paneigti legendas apie sparčiai augantį Lietuvos gyventojų verslumą. Mat, kaip paaiškėjo, daugelio tokių įmonių vadovais po kurio laiko tampa užsieniečiai.

"Tarp jų yra ir tokių, kurios pradėjo sėkmingą verslą, gal kai kurios turi rimtų verslo planų, tačiau tikrai didelė dalis buvo įsteigta vien siekiant gauti ilgalaikę vizą ir panašiais motyvais", - svarsto R.Trumpa.

"Apskritai skaičiuojant ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, nuo 2009 iki 2012 metų, galima sakyti, kad Lietuvoje veikia apie 70 tūkst. privačių įmonių, bet skaičiuojant pagal metus jų skaičius paprastai neviršija 50-60 tūkstančių", - dar vieną statistinę subtilybę aiškina R.Trumpa.

Tam bemaž pritaria ir A.Petrošius: "Mūsų nuomone, apie 60 proc. įregistruotų įmonių neveikia arba yra fiktyvios."

KOMENTARAS

LŽ klausimas: kurį informacijos šaltinį renkatės siekdami įvertinti Lietuvos gyventojų verslumą ir kodėl?

Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė: 

- Atsižvelgiame į visus, bet kaip makroekonomikos padalinys to nuolat nestebime. Mums verslumas, žinoma, irgi svarbu, bet yra svarbesnių dalykų, tokių kaip bendrojo vidaus produkto, užsienio prekybos, pramonės rodikliai. Visų juo vienu metu aprėpti neįmanoma. Iš tikrųjų mums tai nėra esminis rodiklis.

Rokas Bancevičius, DNB vyresnysis analitikas: 

- Įmonių skaičiaus rodiklių ieškome Registrų centre, o kitų - Statistikos departamente. "Sodros" duomenų baze naudojamės retai. Statistikos departamentas mums patrauklesnis tuo, kad skaičiuoja pagal bendrą Europos Sąjungos nustatytą metodiką ir teikia informaciją centriniam statistikos biurui Eurostat. Tai patogu Lietuvos rodiklius lyginant su kitomis šalimis.

Violeta Klyvienė, "Danskebank" vyriausioji analitikė Baltijos valstybėms:

- Pirmiausia vadovaujuosi Statistikos departamento informacija. Mat "Sodra" ir Registrų centras pateikia siauresnio pobūdžio informaciją: viena - apie mokesčius mokančias įmones, kitas - apie įmonių registraciją. Statistikos departamentas pateikia apibendrintą informaciją įvairiais pjūviais. Be to, Registrų centre už dalį informacijos reikia mokėti, o "Sodra" kai kurią informaciją irgi pateikia tik registruojamiems vartotojams. Statistikos departamentas dėl bendrų tendencijų dažnai aukoja tikslumą, nes išvadas daro dažniausiai vadovaudamasis apklausomis. Jis pateikia ganėtinai reprezentatyvią makroanalizę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"