TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statyba - deguto šaukštas BVP katile

2013 03 07 6:00
A.Šeštakauskas neabejoja, kad statybų sektoriaus veikla pajudėtų ir užsakymų padaugėtų, jei investicijas skatintų valstybė. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Statistikai nurodo neprastus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklius praėjusiais metais, tačiau gerą įspūdį gadina du svarbūs parametrai - statybos ir investicijų smukimas. Analitikų nuomone, būtent tai Lietuvos ekonomikos augimo rodiklį blogins ir šiemet, ir veikiausiai 2014-aisiais.

Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2011-ųjų laikotarpiu, Lietuvos BVP didėjo 4,1 proc., tačiau jei lygintume su ankstesniu ketvirčiu, jis tiek pat smuko. Tai rodo patikslinti Statistikos departamento duomenys.

Statistikai teigia, jog BVP lėtėjimą lėmė minimu laikotarpiu net 12,2 proc. susitraukęs statybos sektorius ir 7,7 proc. sumažėjusios įmonių investicijos. Statistikos departamento vyriausioji specialistė Nomeda Bratčikovienė LŽ paaiškino, kad nustatant šį rodiklį yra skaičiuojamos lėšos, investuotos į nekilnojamąjį turtą, gamybos priemones, atsargas, ir atimamos investicijos į vertybes (bendrovių akcijas, brangiuosius metalus ar panašų trumpalaikį turtą).

Nepalankus metas

Statybų, kurios 2011-aisiais jau rodė atsigavimo ženklų, nuosmukis verčia nerimauti. Kaip tvirtina Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, šis sektorius - valstybės ekonomikos veidrodis, nes visada duoda darbo kitiems: statybos medžiagų, tekstilės pramonei, vežėjams, prekybininkams ir kitų paslaugų verslui. "Yra teorija, kad viena statybininko darbo vieta sukuria 3-4 papildomas darbo vietas kitose ūkio šakose", - sako jis.

Anot asociacijos vadovo, pernai statybos rodikliai prastėjo pirmiausia dėl to, jog akivaizdžiai mažėjo valstybės ir privataus sektoriaus investicijos. A.Šeštakauskas prognozuoja, kad panaši padėtis truks bent iki 2014-ųjų vidurio. Mat Valstybės investicijų programoje daugiau lėšų nenumatyta, o Europos Sąjungos fonduose liko tik trupinėliai pinigų, skirtų 2007-2013 metų laikotarpiui.

Pasak A.Šeštakausko, ES parama sudaro vidutiniškai 70 proc. projektų finansavimo. Kitas ES paramos laikotarpis prasidės tik 2014-aisiais, tačiau dėl jos apimties Europos Parlamentas dar diskutuoja. Be to, net ir gavus lėšų ne mažiau kaip pusmetį truks biurokratiniai darbai. "Todėl mūsų asociacija ragina nelaukti paskutinės akimirkos ir projektus, kurie turi didelę galimybę būti finansuojami, rengti jau dabar, kad šis laikotarpis nebūtų tuščias", - aiškina A.Šeštakauskas.

Trūksta specialistų

Pačios statybos bendrovės nurodo ir investicijų neskatinančią padėtį darbo rinkoje. "Statybų nuosmukis, kaip visada, susijęs ir su didėjančiais darbo įkainiais. Jie kyla dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, nes specialistai, kurių netenkina darbo pasiūlymai, emigruoja arba ieškosi pelningesnių individualių užsakymų", - uždaro rato filosofiją dėsto į rinkos lyderius nepretenduojančios UAB "Dangesta" vadovas Renaldas Petrulionis.

Jo nuomone, praėjusiais metais ypač pasunkėjo smulkių statybos įmonių gyvenimas. Mat kai stokojama užsakymų, didelės bendrovės gali lengviau valdyti finansų srautus. Jei vėluoja atsiskaityti užsakovai ir rangovai, stambioms įmonėms palankesnėmis sąlygomis skolina ir bankai.

Svarbiausia - investicijos

A.Šeštakauskas neabejoja, kad statybų sektoriaus veikla pajudėtų ir užsakymų pagausėtų, jei investicijas skatintų valstybė. Pavyzdžiui, iki 2002-ųjų investuojamas pelnas buvo neapmokestinamas. "Didelių pretenzijų niekas nereiškė ir įvedus investuojamo pelno mokestį, nes iki 2008-ųjų investicijų buvo pakankamai, tačiau dabar vėl keliame šį klausimą, - kalba asociacijos vadovas. - Patinka tai kam nors ar ne, bet jei nebus investicijų, nebus ir statybų, o kartu kentės ir jas aplipę kiti verslo subjektai." Jis primena, kad 2008 metais statybos sukūrė apie 10 proc. viso Lietuvos BVP. "Tai galima vadinti burbulu, bet galima vadinti ir ekonomikos pakilimu", - sako pašnekovas.

A.Šeštakauskas pripažįsta, kad statybininkai daug tikisi iš gyvenamųjų namų renovacijos programos, bet vien į ją visų vilčių nededa, nes "jau gal dešimtmetis, kai esame maitinami pažadais, jog renovacija viską išgelbės, o gyventi reikia dabar".

Kad renovacija atgaivins statybos sektorių, abejoja ir "Dangestos" vadovas. "Nebent tai būtų iš tiesų masinis reiškinys. Bet tada labai pakiltų statybos darbų įkainiai - vėl dėl tos pačios kvalifikuotų specialistų stokos", - prognozuoja R.Petrulionis.

Ne pasaulio pabaiga

Ekonomikos analitikai statybos darbų ir investicijų nuosmukį laiko rimtu signalu, tačiau padėties nedramatizuoja. "Lietuvoje jau pusmetį nekilnojamojo turto kainos nei nekyla, nei krenta, ir tai bent šioks toks ženklas, teikiantis nuosaikaus optimizmo", - LŽ dėsto banko DNB vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka.

Jos duomenimis, Lietuvos įmonės kol kas nėra linkusios rizikuoti ir agresyviau investuoti savo kapitalą, nes vėl girdėti prastesnių naujienų tiek iš Europos, tiek iš JAV. "Įmonių vadovai norėtų investicijas padidinti apie 20 proc., bet šiemet planuoja tik 5-7 proc. augimą", - pažymi analitikė. Tačiau, anot jos, tai nerodo ir visiškos stagnacijos, juolab kad net į besitraukiančias rinkas Lietuvos eksportuotojai eina ganėtinai sėkmingai.

"Materialinės investicijos, kilusios nuo 2010-ųjų trečiojo ketvirčio iki 2012 metų pirmojo ketvirčio, dabar duoda grąžą", - sako J.Rojaka ir pabrėžia, kad dabar, jei kas ir investuoja, tai daugiausia tik savas lėšas, o skolinasi labai mažai. Tačiau plėstis vien savomis jėgomis gana sudėtinga, juolab jog investicijos į statybos tikrai nėra pigios.

Vis dėlto analitikė teigia nematanti didelės bėdos dėl prastesnių investavimo rodiklių, nors neįžvelgianti ir kokio nors proveržio artimoje ateityje. "Daug lems tai, kaip šią vasarą bus sprendžiamos euro zonos problemos, koka bus JAV pinigų politika. Rudeniop jau turėtų būti aiškiau, kokia bus 2014 metų perspektyva", - svarsto J.Rojaka. Jos nuomone, jei plačiais žingsniais euro link žengs latviai, o investuotojai ims ieškoti "užkampių su didele ir stabilia grąža", galbūt taps aktyvesnės ir mūsų įmonės. Bet kol kas, matyt, Lietuvos ekonomikai investicijos nediktuos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"