TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybininkai atakuoja primityvią konkurenciją

2014 05 07 6:00
V.Martinaitis: „Užsakovo pasamdytas architektas turi būti komandos ansamblio dirigentas, o ne solistas.“ Asmeninio albumo nuotrauka

Lietuvos statybos sektorius, pradedantis diegti skaitmeninės statybos metodologiją, atsilieka nuo Vakarų pasaulio, tačiau dar gali pataikyti į taktą. Didžiausi iššūkiai – vienodų standartų sistemos nebuvimas, įprotis veikti kas sau ir finansinės paramos stoka.

Balandžio pabaigoje statybos projektuose dalyvaujančių ūkio sričių specialistai savo santykius aiškinosi, veiklos gaires brėžė ir bendrus planus aptarė tarptautinėje konferencijoje.

BIM tik skamba nerimtai

Statybos ir nekilnojamojo turto plėtros specialistai, diskutuodami apie skaitmeninę statybą, dažnai apsiriboja viena sąvoka – BIM. Jos reikšmę būtų galima prilyginti logistikos terminui transporto srityje, bet šiuo atveju tai – pastato informacinis modeliavimas (angl. Modeling Building Information). Kalbėdami apie BIM, šios metodologijos propaguotojai pirmiausia pabrėžia statybos projektų dalyvių bendruomeniškumą, t. y. gebėjimą dirbti komandoje, o ne kiekvienas sau.

Lietuvos statybininkų asociacijos, kuri užsibrėžė bendram tikslui sutelkti 27 su statybomis ir nekilnojamuoju turtu susijusias organizacijas, prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžia, kad statybos yra itin plati verslo sritis, apimanti įvairią veiklą – nuo sklypo parinkimo, įvertinimo, projekto koncepcijos rengimo iki statybos užbaigimo ir pastato ar viso kvartalo eksploatavimo. „Kad projektas būtų sėkmingas, visų sričių atstovai privalo glaudžiai bendradarbiauti, derinti savo veiksmus, vadovautis vienodais standartais. Pirmiausia į tai nukreipta skaitmeninės statybos metodologija“, – sakė asociacijos vadovas.

Yra apskaičiuota, kad įdiegus skaitmeninės statybos modelį nekilnojamojo turto projektai atpinga maždaug trečdaliu. To galima pasiekti išvengus projekto sprendimų dubliavimo, kuris leidžia keleriopai sumažti laiko ir lėšų sąnaudas, bei visiškai sumažintos klaidų rizikos. Mat ir Lietuvoje, nors čia statybos yra beveik tautinis verslas, įgyvendinami projektai dažnai tikslinami, tobulinami ir pildomi jau vykstant darbams.

H.Bellas: "Neieškokite uždarų sprendinių. Juos naudodami užsirakinsite ir nepasieksite projekto kokybės, tik be reikalo švaistysite laiką ir pinigus klaidoms taisyti.“ /Catenda.no nuotrauka

Svarbiausia – kokybė

Konferencijos dalyviai apie projektų kainos sumažinimą užsimindavo retokai, nes svarbiausia - kokybė. O ji, kaip teigė Norvegijos skaitmeninės statybos ekspertas, kompanijos „CEO Catenda AS“ atstovas Haevaras Bellas, neįmanoma nesinaudojant tarptautiniais statybų standartais. „Jei nesinaudojama tarptautiniais standartais, nepavyks įdiegti ir BIM metodologijos", – pabrėžė prelegentas. Jis patarė užmiršti laukinei konkurencijai būdingas pastangas jokiais būdais neskleisti informacijos apie kuriamus projektus. "Neieškokite uždarų sprendinių. Juos naudodami užsirakinsite, nepasieksite projekto kokybės, tik be reikalo švaistysite laiką ir pinigus klaidoms taisyti“, - kalbėjo H.Bellas.

Anot norvegų eksperto, įdiegus skaitmeninės statybos modelį, galima jau projektuojant pastatą išvengti mažiausių klaidelių. Jis iliustravo, kad Singapūre rengiant projektą buvo akivaizdžios net tokios smulkmenos kaip tai, į kurią pusę turi atsidaryti durys. Svečias iš Norvegijos patikino, jog svarbiausia yra pasiekti, kad visi projekto dalyviai bendradarbiautų tarpusavyje, kartu priimtų sprendimus ir nuolat dalytųsi patirtimi viešojoje erdvėje.

Nuo pirmo žingsnio

„Užsakovo pasamdytas architektas turi būti komandos ansamblio dirigentas, o ne solistas“, – H.Bellui pritarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius Vytautas Martinaitis. Jis pažymėjo, kad visa komanda turi dalyvauti nekilnojamojo turto projekte nuo pat jo kūrimo pradžios, o ne nuo tada, kai „ateina eilė“, nes projektavimo stadija lemia projekto vertę.

Profesoriaus teigimu, energetikai į projektą irgi turėtų įsitraukti ne pabaigoje, bet dar kuriant koncepciją. Tai, kad jiems patikima tik suprojektuoti elektros instaliaciją ir šildymo sistemą iš esmės jau baigtam projektui, mažina viso projekto vertę ir jo naudotojo komfortą.

Pasak V.Martinkaus, prieš rengiant projekto koncepciją visada naudinga įvertinti parinkto sklypo savybes energijos požiūriu ir pagal tai formuoti ketinamo statyti pastato optimalius apsirūpinimo šiluma bei elektra būdus, nes jų gali būti ir keletas.

Skaitmeninės statybos vaizdinis išskirtinumas – visa apimantys trimačiai brėžiniai. /Catenda.no nuotrauka

Vienoje bazėje

Išskirtinis vizualus skaitmeninės statybos bruožas – statinių brėžinių pateikimas 3D (erdviniu) formatu. Jau netrukus tokių brėžinių bus bendram projektui susivienijusių sąjungų aljanso interneto portale skaitmeninestatyba.lt.

Šių brėžinių išskirtinumas yra ne vien tai, kad užsakovui bus geriau matyti, ar projektas pateisins jo lūkesčius, bet ir tai, kad tą patį brėžinį savaip regės įvairių sričių specialistai. Todėl vidaus apdailos meistrai 3D formatu matys jiems patogų išorinį vaizdą, energetikai – šilumos vamzdyną ir elektros instaliaciją, santechnikai – vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemą. Turint tokį išbaigtą brėžinį, nereikės gaišti brangaus laiko projektui perdarinėti.

Kitas didelis iššūkis, anot D.Gedvilo, - viename centre sukaupti visus duomenų bankus. Registrų centre teks šiek tiek patobulinti programas, tačiau sunkiau bus visus duomenų bankus sutvarkyti pagal bendrą tvarką ir vienoje operacinėje sistemoje. Tokiems darbams reikės tikslinių lėšų. Tikimasi, kad prie jų finansavimo prisidės ES struktūriniai fondai.

„Iki šiol daug ES paramos lėšų buvo skirta įvairioms duomenų bazėms kurti, o mes turėtume daugybę bazių sujungti į vieną centrą, kad sukaupta informacija būtų patogu naudotis visiems suinteresuotiems nekilnojamojo turto projektų dalyviams“, – sakė D.Gedvilas. Jo nuomone, Lietuvoje įdiegti skaitmeninės statybos metodologiją, garantuojančią projektų kokybę, pirmiausia labai svarbu valstybei, nes ji yra didžiausia nekilnojamojo turto valdytoja. Be to, anot asociacijos vadovo, jau dabar potencialūs užsienio investuotojai į strateginius projektus visada pasidomi, ar Lietuvoje taikoma BIM metodologija.

Tikimasi, jog išsprendus projekto finansavimo klausimą ir atlikus būtinus parengiamuosius darbus, jau kitais metais skelbiant viešuosius svarbiausių nekilnojamojo turto objektų projektavimo ir rangos konkursus bus nurodoma taikyti BIM metodologiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"