TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybininkai išsigelbėjimo ieško už Lietuvos ribų

2014 02 10 6:00
V.Gedvilas: „Apie emigrantų susigrąžinimą daug kalbančiai valdžiai reikėtų pamąstyti, ką daryti, kad padidėtų statybų apimtys Lietuvoje.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vis daugiau Lietuvos statybos įmonių sėkmingai eksportuoja paslaugas į Skandinavijos šalis, Baltarusiją ir Rusiją. Lietuviai užsienyje stato prekybos centrus, sporto kompleksus, gyvenamuosius namus, vykdo specializuotus darbus, o įgiję pasitikėjimą, gauna naujų užsakymų. Mūsų šalyje jiems nepavyksta nei dirbti, nei užsidirbti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas prognozuoja, kad Vakaruose dirbančių įmonių ateityje sparčiau daugės, mat Lietuvoje statybos darbų nedaugėja, o valstybės užsakymų statybininkams mažėja.

Atsigavo gyvenamoji statyba

- Statistikos departamentas skelbia, kad pernai statybos įmonių atliktų darbų vertė buvo daugiau kaip 10 proc. didesnė nei 2012 metais ir siekė 7,2 mlrd. litų. Ar tai lėmė išaugusios statybos darbų kainos, ar atsirado daugiau darbo?

- Darbo nepadaugėjo. Tiesiog pabrangusios statybinės medžiagos ir padidėjęs darbo užmokestis pakėlė statybos darbų kainas. Šiek tiek išaugo gyvenamosios statybos darbų apimtis. Bankai pradėjo daugiau skolinti ir dalis kreditų teko nekilnojamojo turto vystytojams. Šis sektorius atsigavo ir todėl, kad bankų teikiamos palūkanos už indėlius sumažėjo iki nulio, todėl žmonės dalį santaupų, kad jos nenuvertėtų dėl infliacijos, investuoja į nekilnojamąjį turtą.

Šešėlyje sukasi milijonai

- Prieš krizę Lietuvoje nebaigtus statyti butus įrenginėjo tūkstančiai nelegalių, prabangiais BMW į darbo vietą atvykstančių statybininkų, kuriems aukso kasyklas atvėrė nekilnojamojo turto bumas. Ar šiuo metu statybose dar daug šešėlio?

- Atsiverskite bet kurio laikraščio skelbimų puslapį ir rasite reklamą apie parduodamus naujus butus su daline apdaila. Tokį butą perkantis asmuo mąsto, kaip daugiau sutaupys: įsirengdamas butą pats ar samdydamas nelegalų meistrą. 2012 metais į rinką pateko naujų neįrengtų butų, kurių bendras plotas siekė apie 1 mln. kv. metrų. Vieno kvadratinio metro buto kukli apdaila kainuoja 600-800 litų. Taigi tikėtina, kad vien šioje srityje per metus mažiausiai 600-800 mln. litų prasisuko šešėlyje.

Statybininkų asociacija vienija per 200 įmonių. Tos įmonės tikrai yra pajėgios atlikti pastatytų butų apdailą.

Siūlome valdžiai priimti Pelno mokesčio įstatymo pataisą, kuri leistų įmonei į sąnaudas, už kurias nereikėtų mokėti pelno mokesčio, įtraukti kai kuriuos darbus. Pavyzdžiui, įmonės darbuotojas įsigytų neįrengtą naują butą ir tos įmonės administracija sutiktų padengti šio buto įrengimo išlaidas, jeigu darbuotojas pasirašytų lojalumo sutartį, kad įmonėje dirbs mažiausiai penkerius metus. Į darbuotoją investuotos įmonės lėšos būtų pripažintos pelną mažinančiomis sąnaudos, rinkoje atsirastų daug paslaugų tiekėjų, kurie negalėtų slėpti pajamų, išaugtų pridėtinės vertės mokesčio surinkimas, o rinka apsivalytų nuo nelegaliai dirbančių statybininkų.

Pigi, palaikė statyba

- Statybos įmonės dabar sunkoka ilgiau „prisirišti“ darbuotoją?

- Nėra Lietuvoje tiek statybų, kad statybininko profesiją turintis žmogus pakankamai uždirbtų. Didžiuosiuose miestuose vidutinis uždarbis siekia 2,2 tūkstančio, provincijoje – apie 1,7 tūkstančio litų „popieriuje“, taigi „į rankas“ tegauna apie 1,2 tūkstančio. Todėl darbuotojai bėgioja. Pavyzdžiui, į tas įmones, kurios laimi viešuosius konkursus, pasiūlydamos mažiausią kainą. Tuo metu realią kainą pasiūliusi įmonė konkursą pralaimi. Konkursą laimėjusi įmonė nesugeba įvykdyti įsipareigojimų, p kelių mėnesių užsidaro ir darbininkai vėl bėga pas kitą darbdavį. Toks uždaras ratas. Mažiausios kainos principas yra viena iš nelaimių, dėl kurios šiandien kenčia statybų sektorius.

- Ar dėl to nenukenčia darbų kokybė?

- Realiai už mažiausią kainą neįmanoma įsigyti gero daikto. Pažiūrėkime, kiek viešoje erdvėje skundų dėl nekokybiško statybininkų darbo. Kiek broko išlenda, nes panaudotos pigiausios statybinės medžiagos. Tokius statinius, pastatytus už pasiūlytą mažiausią kainą, eksploatuojantys savininkai susidurs su „netikėtumais“. Europos Sąjunga, regis, jau supranta, kad mažiausios kainos principą turi keisti ekonomiškai naudingiausio kriterijaus principas.

Darbo randa pas kaimynus

- Gal šiemet statysite daugiau nei pernai?

- Tikrai ne. Valstybės investicijos į statybas 2014 metais bus mažiausios per nepriklausomybės laikotarpį. Be to, 2014-2020 m. finansinio laikotarpio ES struktūrinė parama verslui ateis tik šių metų pabaigoje, todėl statybininkai neturės pajamų iš šios paramos finansuojamų projektų.

- Ar belieka ieškoti darbo svetur?

- Būtent tai įmonės ir daro. Statybininkai energingiau ieško rinkų už Lietuvos ribų: Švedijoje, Norvegijoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje. Kaimyninėse valstybėse sėkmingai įsitvirtinusios įmonės rodo pavyzdį dirbančioms Lietuvoje.

- Ką lietuviai stato užsienyje?

- Švedijoje ir Norvegijoje sėkmingai dirba lietuvių įmonė „Staticus“, lietuviams patikėta dengti didžiausio sporto komplekso Švedijoje, Geteborge, fasado konstrukcijas. Bendrovė „Elvora“ sėkmingai dirba Baltarusijoje: stato prekybos centrus, gyvenamuosius namus, logistikos sandėlius, vykdo infrastruktūros projektus. „Panevėžio statybos trestas“ stato Kaliningrade ir Švedijoje. Kitos bendrovės užsienyje atlieka specializuotus elektros instaliacijos ir santechnikos darbus. Nemažai užsakymų Vakaruose gauna rąstinių namų statytojai.

Užsakymų Vakaruose daugės, nes statybininkai, neturėdami darbo Lietuvoje, nesėdės sudėję rankų. Ypač, kai į statybų sektorių ateina jaunesni žmonės, laisvai kalbantys angliškai. Jie sugeba įtikinti Vakarų valstybių užsakovus, kad sugeba statyti kokybiškai. Dažnai pasitikėjimas lietuvių įmonėmis patvirtinamas naujomis sutartimis.

Dabar daug kalbama, kaip susigrąžinti emigrantus. Bet paklauskime savęs, kokių profesijų darbuotojų daugiausia emigravo, kuriuose ūkio sektoriuose užsienyje daugiausia dirba lietuvių. Regis, atsakymas aiškus: statybose. Taigi, apie emigrantų susigrąžinimą daug kalbančiai valdžiai reikėtų pamąstyti, ką daryti, kad padidėtų statybų apimtys Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"