TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybininkai nebesusiskaičiuoja darbo rankų

2014 11 11 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kiek yra su statybų sektoriumi susijusių specialistų? Kokia jų kvalifikacija? Į tokius, atrodytų, paprastus klausimus atsakymų Lietuvoje neįmanoma rasti.

Lietuvos statybininkų asociacijos atstovai, ėmę domėtis, kokie yra darbo jėgos resursai Lietuvoje, jau kurį laiką mina atsakingų ministerijų slenksčius ir siūlo sukurti specialų darbo jėgos išteklių registrą. Valstybės institucijų atstovai į tokį siūlymą kol kas žiūri atsargiai – esą neaišku, ar tai nebūtų bergždžias reikalas.

Neatsakė visi iš eilės

„Kiek valstybėje tinkuotojų? Atrodo, paprastas klausimas, bet atsakymų nėra. Tai kaip galime planuoti renovaciją? Jei klausčiau - kiek suvirintojų, taip pat nebūtų aišku. Nėra tokios duomenų bazės“, – problemą pristatė Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.

Statybininkai, jo teigimu, bandė sužinoti, kiek ir kokių specialistų yra Lietuvoje, bet vietoj atsakymų – vien migla. D. Gedvilas sakė, kad kreipėsi į Ūkio ministeriją, „Sodrą“, Lietuvos darbo biržą, bet atsakymų nerado. „Ir paaiškėjo paprastas dalykas, kad nėra išvis registro, nei kas jį tvarko. Taigi darbo resursų mūsų valstybė neskaičiuoja. Tai labai keista. Didžiulė klaida, kad lig šiol to nėra. Nežinome nei darbo jėgos nutekėjimo, nei demografinės situacijos pokyčių, nei kaip tai atspindi darbo ištekliai“, – dėstė D. Gedvilas.

Esą statybininkai, planuodami didelius projektus, nežino, kokiais darbo jėgos ištekliais gali remtis, galiausiai – kokia jų kokybė. D. Gevilas pateikia konkretų pavyzdį. Bandyta nustatyti, kiek, pavyzdžiui, yra apdailininkų. „Sodra" atsiuntė duomenis, pradėjome aiškintis, kas tas „apdailininkas“ – ar tas, kuris kloja parketą arba kilimą, o gal plyteles? Kas yra „apdailininkas“, taip ir liko neaišku“, - sakė jis.

Taigi jau geras mėnuo asociacijos atstovai varsto ministerijų, Seimo bei Vyriausybės atstovų duris ir ragina sukurti specialų registrą, kuriame būtų aiškiai apibrėžtos specialisto kompetencijos. „Dabar, kai pradedi statybas ar renovaciją, baisu, jog nenubyrėtų tinkas - kad nebūtų pridaryta broko. Svarbu į darbą priimti specialistus, o ne, pavyzdžiui, buvusius vairuotojus, kurie atėjo į statybas. Tie žmonės turėtų būti išmokyti, ir tik tada jiems derėtų suteikti kvalifikaciją. Taigi šis registras padėtų atrinkti žmones, kurie gali būti prileisti prie darbų, vykdomų statybose“, – aiškino D. Gedvilas.

Problemas žino

Atsakingų institucijų atstovai tvirtina, kad asociacijos keliami klausimai jiems - ne naujiena. Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas Kadys sako, kad problemos, kurias mini D. Gedvilas, ministerijai yra žinomos.

L. Kadys primena, kad šiuo metu kuriamas Specialistų kvalifikacijų žemėlapis siekiant surinkti duomenis apie kvalifikuotų specialistų pasiūlą bei darbo vietų sąsajas su kvalifikacijomis.

"Žemėlapio idėja yra sujungti ir panaudoti esamų registrų duomenis, papildant juos tais duomenimis, kurie iki šiol nebuvo kaupiami. Kuriant Specialistų kvalifikacijų žemėlapį pagal ūkio sektorius iš esmės numatoma sukurti nuolatiniu pagrindu veikiančią kvalifikuotų specialistų sąsajų su darbo vietomis stebėsenos sistemą“, – atsakyme LŽ minėjo Ūkio ministerijos atstovas.

Bet, kaip pažymi L. Kadys, lig šiol nėra priimta atitinkamų įstatymų – jie eilės vis dar laukia. Ūkio ministerijos atstovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nebuvo kaupiami duomenys apie dirbančių asmenų profesijas. „Šie duomenys yra būtini specialistams susieti su darbo vietomis, taigi nuo 2013 metų lapkričio 1 dienos darbdaviai yra įpareigoti teikti informaciją "Sodrai" apie darbuotojų profesijų duomenis pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių“, – priminė L. Kadys.

Viską lemia rinka

LŽ kalbinti specialistai užsimena, kad didžiausia problema kalbant apie galimą specialistų registrą yra ta, kad niekas kaip reikiant iki šiol taip ir nepaaiškino, koks vis dėlto jo galutinis tikslas. Esą viena yra analizuoti nuasmenintus duomenis, visai kas kita – duomenys, siejami su konkrečiu fiziniu asmeniu. Regis, būtent šis variantas priimtinas statybininkams. Tačiau nepakeitus teisės aktų tokios informacijos kaupti ir sisteminti negalima.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas, nebūtų linkęs pritarti tokiam registrui, nes iki šiol nesupranta, kokia yra jo prasmė. „Nežinau, ką duotų, jei mes turėtume tuos sąrašus. Gal anksčiau tas klausimas ir buvo svarbus, bet ar dabar jis aktualus, nežinau. Tarkime, sužinome, kiek tų specialistų yra. Kur rinkoje paklausa, ten jie ir eina. Rinkos ekonomikoje pasiūlos ir paklausos dėsnis turi galioti“, – argumentavo R. Dargis.

Kitos valstybės institucijos laikosi kiek nuosaikesnio požiūrio. Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis sutiko, kad darbo išteklių registras – darbo rinkoje svarbus instrumentas, padedantis spręsti darbo jėgos problemas. Ypač derinant darbo pasiūlą ir paklausą, vertinant padėtį darbo rinkoje ir tolesnę perspektyvą. „Lietuvos darbo birža tvarko bedarbių ir darbo ieškančiųjų registrą, todėl jei šalyje būtų sukurtas ir darbo išteklių registras, matytume šalies darbo jėgos visumą – kitaip tariant, aiškesnį vaizdą, kokių darbuotojų yra perteklius ir kokius turėtume darbo rinkai rengti, kad darbdaviai nejaustų jų stygiaus“, – aiškino LDB vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"