TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybininkai ruošiasi 2016-iesiems

2015 01 13 6:00
Didesni išbandymai statybininkų lauks po metų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šie metai Lietuvos statybų sektoriui esminių naujienų nežada, tačiau nešykšti namų darbų, kurių neatlikus būtų riesta 2016-aisiais.

„Nuo šių metų sausio 1 dienos didelių pokyčių statybos sektoriuje nėra, išskyrus tai, kad nauji pastatai turi atitikti energinio efektyvumo B klasę. Tačiau šis reikalavimas jau buvo tenkinamas ir pernai. Didesnis iššūkis laukia nuo 2016 metų, kai nauji pastatai turės atitikti A klasės reikalavimus“, – LŽ sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas.

Jo teigimu, iš reikšmingesnių šių metų darbų derėtų paminėti baigtus rengti Statybos įstatymo pakeitimus, kuriais bus sumažinta statinių projektus tikrinančių institucijų, supaprastinta statybos leidimų išdavimo tvarka. Be to, numatyta prievolė rangovams pasirašyti dvejų metų draudimo sutartis arba gauti banko garantiją bankroto atveju. Ketinama sugriežtinti ir statinio projekto ekspertizę.

Pakilo pagal klasę

Daugiau naujienų yra daugiabučių atnaujinimo projektų dalyviams. Pasak to paties Aplinkos ministerijos departamento Būsto skyriaus vedėjo Ramūno Šveikausko, sausio 1-ąją įsigaliojo Valstybės paramos daugiabučių atnaujinimui įstatymas. Jame nustatyta, kad modernizuotas daugiabutis turi atitikti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasę. Kartu pakeistos ir valstybės paramos skyrimo taisyklės. Tiesa, kaip aiškino skyriaus vadovas, dauguma daugiabučių, renovuotų pagal dabartinius daugiabučių modernizavimo projektus, jau prilygsta C klasei. „Kad renovuoto objekto energinė klasė atitiktų keliamus reikalavimus, būtina rinktis labiau energiją taupančias priemones. Tai reiškia, jog reikės investuoti šiek tiek daugiau, tačiau ir valstybės parama didesnė. Šiuo metu ji sudaro 40 proc. projekto vertės“, – kalbėjo R. Šveikauskas.

Kita vertus, anot pašnekovo, kai kurie pastatai neturi galimybės pasiekti C energijos klasės, bet privalu kiek įmanoma apšiltinti ir juos.

Apskaita palauks

Europoje nuo šių metų sausio reikalaujama, kad kiekviename daugiabutyje būtų įrengta individuali šilumos apskaita, tačiau dėl techninių priežasčių ne visuose pastatuose tai įmanoma padaryti. Lietuva, pasak R. Šveikausko, dar nepasirengusi turėti visuotinę individualią šilumos apskaitą, bet yra nemažai projektų, kuriuose ši priemonė jau įdiegta. Be to, Energetikos ministerija užsakė studiją, kurios tikslas – įvertinti galimybes, ar visų sistemų pastatuose galima įrengti individualią apskaitą.

R. Šveikauskas pažymėjo, kad individuali šilumos apskaita nėra prievolė, ir tai nurodoma pačioje direktyvoje. Esą apskaitą geriausia įrengti, kai ji ekonomiškai pagrįsta ir kai yra techninės sąlygos.

Daugiau naujovių - kaimynystėje

Griežtesnės verslo sąlygos tapo Lietuvos statybos paslaugų bendrovėms aktualiose šalyse. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas LŽ pasakojo, kad šiemet iš Baltarusijoje organizuojamuose viešuosiuose konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių reikalaujama didesnio kapitalo, didesnės apyvartos ir turėti ne mažiau kaip 600 darbuotojų.

Lietuvos statybos bendrovėms, anot asociacijos vadovo, praverstų žinoti ir tai, jog nuo sausio įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai Latvijoje. Pavyzdžiui, jame atsirado nuostata, kad darbo laiku objekto negali palikti nei statybos vadovas, nei techninis prižiūrėtojas. O, tarkime, Lietuvoje techninis prižiūrėtojas turi galimybę rinktis iš karto kelis objektus ir juos vieną po kito lankyti. Latvijoje sugriežtinti ir statybos rinkos dalyvių atestavimo reikalavimai.

Skaitmena nelauks

Lietuvos statybos sektoriui 2016 metais dar sunkesnė užduotis, negu pasiekti pastatų A energinę klasę, bus tai, kad įsigalios Europos Komisijos direktyva, nurodanti namus projektuoti skaitmeniniu erdviniu formatu, kuris pasaulyje įvardijamas kaip BIM. „Kol kas menkai tikėtina, jog Lietuva spės pasirengti šiai direktyvai – mažai valdžios institucijų kreipia į tai dėmesį, – perspėjo D. Gedvilas. – Nėra nei įstatymų bazės, nei centralizuoto duomenų banko, nors daugumai architektų ir projektuotojų profesionalumo užtenka.“

Pasak jo, pagal BIM principus projektuojant pastatus būtina atsižvelgti į smulkiausias detales, o dabar kiekvienam projektuojamam objektui svarbi informacija apie šilumines, dujų trasas ir kitas komunikacijas išblaškyta skirtingose žinybose. Tai jau savaime kelia problemų dar rengiantis skelbti viešąjį konkursą. „Kol visa Europa sparčiai "skaitmeninasi", mes delsiame. O paskui turėsime vytis, kad būtume konkurencingi“, – sakė D. Gedvilas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"