TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybininkai skambina pavojų renovacijai

2013 12 09 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Baimė, kad įsisukus masiniam daugiabučių modernizavimui Lietuvoje pritrūks kvalifikuotų statybininkų, virsta kūnu. Statybos įmonių vadovų nuomone, problemą dar paaštrina per siauri Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) naudojami kriterijai, pagal kuriuos sudaromas galimų rangos bendrovių katalogas.

Utenos UAB „Dauniškis ir Ko“ yra viena aktyviausių naujosios daugiabučių modernizavimo programos dalyyvių. Ši bendrovė, kurioje nuolat dirba apie 150 žmonių, renovuoja 20 daugiabučių Ignalinoje, o neseniai laimėjo ir vieno namo renovavimo konkursą Zarasuose. „Darbų apimtis didžiulė, turime suspėti viską baigti iki ateinančios vasaros, todėl apie naujus konkursus dar negalvojame“, – LŽ sako bendrovės vadovas Alvydas Rudokas. Pasak jo, bendrovė dar išsiverčia su turimais darbininkais, tačiau būtų sunku rasti kvalifikuotų darbininkų, jeigu darbų apimtis padidėtų.

Abejotina atranka

A.Rudoko teigimu, pajudėjus daugiabučių modernizavimo programai, pradeda grįžti prieš dvejus – ketverius metus buvusi paplitusi schema: smulkios statybos bendrovės, tik laimėjusios konkursus dėl mažiausios pasiūlytos kainos, pradeda galvoti, kaip projektą įgyvendinti. „Neseniai viena tokia konkurso laimėtoja be užuolankų pradėjo mums siūlyti perimti projektą, o kai atsisakėme, pradėjo domėtis, kur rasti statybininkų“, – pasakoja A.Rudokas.

Anot jo, dabar nebe tas laikas, kai buvo lengva persamdyti kitas bendroves ar žmones darbui, už kurį neretai nebūdavo sumokamas net vidutinis atlyginimas, tačiau ši schema grįžta, ir tai patvirtina nuolat papildomas CPO katalogas, kuriame tarp daugiau nei 80 statybos bendrovių rangos konkursuose galėtų dalyvauti ir tokios, kuriose dirba po 1–6 žmones. „Neįsivaizduoju, kaip jos galėtų ką nors modernizuoti“, – konstatuoja A.Rudokas.

Jo nuomone, CPO daro klaidą atrinkdama galimus rangovus vien pagal jų nurodomus ekonominius rodiklius, finansines ataskaitas ar susipažinus su kreditingumo rodikliais. “Gerai, kad CPO vadovaujasi Ūkio, Aplinkos ministerijų pasiūlymais, bet labai praverstų, jei dėl rangos bendrovių atrankos kriterijų pasitartų ir su Lietuvos statybininkų asociacija, – juk svarbu ir tai, kaip statybos bendrovės atlaikė krizės smūgius, kiek jose žmonių dirba, kokius objektus ir kaip statė“, – vardija bendrovės „Dauniškis ir Ko“ vadovas.

Jam atitaria ir asociacijos viceprezidentas, AB „Montuotojas“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras. „Tokius neva rangovus, kurie savomis jėgomis nesugeba atlikti bent 50–60 proc. projekto darbų, reikėtų siųsti kur nors toliau už Eišiškių“, – žodžių neieško jis ir primena dar nesenus laikus, kai konkursus laimėjusios smulkios bendrovės pasiimdavo pinigus, iš to šiek tiek uždirbdavo, pridarydavo subrangos sutarčių, pasamdydavo laikinų darbininkų, su niekuo neatsiskaitydavo ir dingdavo iš akių tuščiomis palikdamos ir užsakovus, ir darbininkus.

Tokių ir panašių partnerystės su silpnais partneriais atvejų būta ir kadaise solidžioms statybos bendrovėmis, tarp jų „Ranga IV“, kuri, pasamdžiusi subrangovų, galų gale pati liko su 1,5 mln. litų skola. „Tai buvo rimta organizacija, o ką jau kalbėti apie smulkias, kurios kaip žuvelės drumstame vandenyje makaluojasi? Dabar susieina kelios firmelės, susimeta 10 tūkstančių ar mažesniam kapitalui ir apsiima darbų už dešimtis milijonų. Būtent čia yra didžiausia bėda, apie kurią diskutuoti, kažką daryti reikia, bet visiems vis laiko pritrūksta“, – piktinasi asociacijos viceprezidentas.

Tai, kad subrangovų paslaugomis stengiasi naudotis kuo rečiau, pripažįsta ir A.Rudokas. Pasak jo, šiemet bendrovei yra tekę samdyti subrangovus fasado šiltinimo darbams, tačiau jie atliko tik 30 proc. pažadėtų darbų, todėl užbaigti teko savo jėgomis. Dabar „Dauniškis ir Ko“ subrangovams patiki tik santechnikos dalį, kurios specialistų pati neturi.

A.Rudokas: "Dėl kvalifikuotų darbuotojų stokos vien fasado darbų įkainiai per metus pakilo 40–50 procentų."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kaina ir kokybė

Pasak A.Rudoko, tai, kad Lietuvoje trūksta darbininko profesijos specialistų, rodo statybos darbų įkainių kilimas. Dabar jo bendrovėje žmonės uždirba vidutiniškai po 1500–1600 litų per mėnesį (atskaičius mokesčius), bet algos labai skiriasi, nes mokama pagal atlikto darbo apimtį ir įkainius. „Dėl darbuotojų stokos vien fasado darbų įkainiai pakilo 40–50 proc., o kai daugiau reikia mokėti už darbą, padidėja ir mokesčiai. Todėl, priklausomai nuo naudojamų medžiagų, dabar apšiltinti kvadratinį metrą fasado kainuoja jau 200–205 litų, nors prieš metus tai kainavo iki 150 litų“, – pasakoja bendrovės „Dauniškis ir Ko“ vadovas.

Kita vertus, kai stokojama specialistų, kenčia kokybė. „Man, statybininkui, skaudu žiūrėti, kaip vyksta vadinamoji renovacija, – piktinasi A.Jaras.– Šimtai namų vienu metu! Bet pažiūrėkime, kaip tai daroma. Jei norima šiltinti sieną, pirmiausia paviršius turi būti nuvalomas, išsiurbiamos visos dulkės, o dabar – tep lep ant tos pačios purvinos sienos uždeda vadinamąjį apšiltinimo sluoksnį - ir bus gerai. Arba kaip stogai perklojami. Viršutinę dangą nuima, o visi „siurprizai“ po ja – šiukšlių krūvos, supelijusi apšiltinimo medžiaga – lieka. Taip negalima daryti.“

„Ne visur taip, – sako A.Rudokas. – Bet kartais gal per didelių stebuklų iš tos kokybės norima. Dabar jau sienas vos ne kaip moterį reikia rankomis išglostyti.“ Pasak jo, ir kontrolė jau kita, gal net per didelė. Kasdien darbus stebi statybos kontrolierius, bet ir tas vos ne kasdien kontroliuojamas, kad net tiesioginio darbo nespėja atlikti. „Antai į Ignaliną inspektoriai važiuoja kas antrą dieną – pirma važiavo iš Utenos, vieną namą patikrino, kitą dieną jau atvažiuoja iš Visagino, dar po dienos ar dviejų – iš Molėtų, Anykščių, – vardija bendrovės vadovas. Statybos darbų kontrolierius per mėnesį dirba 20 dienų, o 10 dienų iš jų sugaišta vien tikrintojams. Vakar kai pats buvau, pusę dienos dirbo inspektorė iš Visagino.“

Specialistai nerengiami

Pasak A.Jaro, didžiuma statybos bėdų Lietuvoje kyla iš kvalifikuotos darbo jėgos stokos. Dabar itin trūksta diplomuotų suvirintojų. Tokiam specialistui parengti reikia 2–3 metų, bet Lietuvoje neliko profesinių mokyklų, kurios juos rengtų.

Panašiai yra ir dėl kitų darbininko specialybių. „Vadinamieji perkvalifikavimo kursai Darbo biržoje yra niekai. Neįmanoma specialisto parengti ker kelių savaičių paskaitas“, – įsitikinęs „Montuotojo“ vadovas. Todėl, anot jo, stipresnėms statybos bendrovėms lieka bene vienintelė išeitis – specialistus pervilioti. „Jeigu vienas moka tris tūkstančius litų, kitas pasiūlo penkis tūkstančius, anas pasiūlys šešis, mes septynis duosime. Taip ir kyla statybos darbų kainos, ir toliau bus dar blogiau, kol į kvalifikuotų darbininkų, ne vien aukštųjų mokyklų absolventų rengimą neatsigręš valstybė“, – tvirtina Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.

Viktoras Budraitis, Šiaulių banko Vilniaus regiono projektų vadovas:

- Kiek žinau, ir CPO, ir Aplinkos ministerija rengia naujus pasiūlymus, kaip pagerinti rangovų atranką. Ši problema iš tikrųjų lieka aktuali. Gerai, kad yra uždėtas tankesnis įmonių finansinio patikimumo sietas, nes blogiausia būna tada, kai rangovas tampa nemokus projektui įpusėjus. Tada tenka skubiai ieškotis kito. Bet yra ir kitų aspektų. Kai domėjausi, kodėl taip lėtai į programą įsitraukia didžiosios statybos organizacijos, esančios pirmajame dešimtuke, išgirdau, kad labai numuštos projektų kainos. O jas numušinėja daugiausia „žvirbliai“, kurių visas turtas – tai stalas, keturios kėdės ir keturi žmonės, bet jie jau įsivaizduoja esą generaliniai rangovai. Tokie kainomis dar labiau smukdo ir subrangovus.

Šiaulių bankui kyla ir kitas klausimėlis. Pavyzdžiui, mes generaliniam rangovui sumokame pinigus kiekvieną mėnesį per 10 dienų, vos gavę atliktų darbų aktą, o jie atsiskaityti su savo partneriais pradelsia ir mėnesį, ir tris. Nedideliam subrangovui tokie pradelsimai gali reikšti bankrotą. Vadinasi, tvarką reikia griežtinti.

Neseniai Zarasuose vykusiame konkurse irgi nelabai kas norėjo dalyvauti dėl per mažų kainų. Vis dėlto surado vienintelę bendrovę, sutikusią būti generaliniu rangovu. Mums, administruojančiam bankui, be abejo, nėra tas pats, kas ir kaip darbus atlieka. Kiek įmanoma naudodami savo kanalus stengiamės patikrinti, kiek darbų rangos bendrovės yra pajėgios atlikti pačios. Jei rangovo pajėgumas mūsų netenkina, galime atsisakyti kredituoti projektą. Stengiamės rangovų esamą padėtį patikrinti kiekvieną mėnesį. Apskritai ir nuogąstavimai, kad pritrūks kvalifikuotų statybininkų, tikrai yra rimti, juolab kad smarkiai sugriežtinta darbų kokybės kontrolė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"