TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybininkai turi viltį išvengti infrastruktūros mokesčių

2006 09 02 0:00
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos nuomone, Vilniaus savivaldybė iš statytojų nori gauti priverstinę paramą.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vilniuje dirbančios statybų bendrovės gali išvengti parama pavadintų infrastruktūros mokesčių, kuriuos nustatė miesto savivaldybė

Mokesčių teisėtumu suabejojo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje. 

 

Šių metų balandį Vilniaus miesto taryba patvirtino privalomos paramos miesto infrastruktūrai plėtoti mokesčių dydžius.

Pagal juos Vilniuje gyvenamųjų namų statytojai nuo statomo vieno kvadratinio metro gyvenamojo ploto infrastruktūrai turi skirti 30 litų. Iš jų 25 litai tektų mokykloms, 5 - viešajam transportui. Komercinių patalpų statytojai nuo vieno kvadratinio metro 20 litų turi skirti viešajam transportui ir 10 litų aplinkai tvarkyti, o pramonės statinių statytojai - 10 litų viešajam transportui.

Buvo numatyta, kad parama gali būti skirta pinigais, perduodama ilgalaikiu materialiuoju turtu arba darbais už apskaičiuotą paramos sumą. Paramą statytojai turi suteikti iki pastato pripažinimo tinkamu naudoti.

Užprotestavo

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba miesto tarybai pranešė, kad infrastruktūros mokesčiai negali būti renkami, nes prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms. Kaip sakė tarnybos specialistė Gedmantė Klenauskytė, Vilniaus taryba apskrities nuomonės "neišgirdo" ir savo sprendimo bei mokesčių neatšaukė.

"Šių metų rugpjūčio 3 dieną kreipėmės į teismą su prašymu pripažinti šiuos mokesčius neteisėtais. Reikalauti paramos neleidžia Labdaros ir paramos įstatymas, pagal kurį parama gali būti teikiama tik savanoriškai. Be to, Vilniaus tarybos numatyta "parama" prieštarauja ir Statybos bei Teritorijų planavimo įstatymams", - sakė Klenauskytė.

Nori bendradarbiauti

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA), vienijančios per 40 nekilnojamojo turto plėtotojų, direktorius Jonas Ragauskas priminė, kad dėl infrastruktūros mokesčių buvo daug diskusijų. "Su Vilniaus savivaldybės atstovais diskutavome, ar priverstinė parama atitinka Konstitucijos nuostatas. Mes sutinkame, kad reikia paremti miesto infrastruktūros plėtrą, tačiau tai turi vykti bendradarbiavimo ir susitarimų keliu. Deja, nugalėjo priverstinės paramos idėja, privaloma kiekvienam statytojui ir besikertanti su įstatymais", - sakė direktorius.

Bendradarbiavimas, jo nuomone, turėtų būti grindžiamas sutartimis. "Su savivaldybėmis turėtume dirbti kaip partneriai. Turime privalomą tariamą paramą pakeisti į normalų socialinį bendradarbiavimą. Be to, mes prašėme, kad mieste būtų sudarytos vienodos sąlygos visiems statytojams - turiu omenyje projektavimo sąlygų ir statybos leidimų išdavimo tvarką bei terminus", - apibendrino Ragauskas.

Nors LNTPA buvo pasiūlyta deleguoti savo atstovą į paramos lėšų priežiūros komitetą savivaldybėje, asociacija atsisakė dalyvauti tokiame komitete tol, kol nesibaigė teisminiai ginčai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"