TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybinių medžiagų kalnai auga

2009 05 18 0:00
Įmonės prigamino kalnus žvyro, skaldos ir kitų statybinių medžiagų, bet jų pardavimas beveik sustojęs.
LŽ archyvo nuotrauka

Biudžete nebe pirmą kartą karpant kelių, statybos bei infrastruktūros darbams finansuoti skirtas lėšas, statybines medžiagas gaminančios ir tiekiančios bendrovės murdosi ne tik nežinios, bet ir skolų pelkėse.

Kelininkų asociacijos duomenimis, tik pavasariui baigiantis paskelbti gerokai vėluojantys Europos Sąjungos (ES) finansuojamų projektų konkursai, tad kelininkai jau prarado viltį iki darbų sezono pabaigos panaudoti lėšas, skirtas kelių priežiūrai. Nesulaukdami užsakymų jie paskui save į duobę tempia smėlio ir žvyro karjerų eksploatuotojus bei kitų statybinių medžiagų pardavėjus.

Laikosi iš santaupų.

Smėlio ir žvyro karjerus eksploatuojančios UAB "Ukmergės versmė" generalinis direktorius Gintaras Gladkauskas LŽ patikino, kad įmonė produkcijos šiemet pardavė net apie 70 proc. mažiau. Anot jo, pardavimo galimybes gerokai sumažino neskelbiami kelių darbų konkursai.

"Pavasario pradžioje didelio pirkimo niekuomet nesulaukdavome. Bet drastiškai sumažinus lėšas kelių fondui taip ir nepajėgiame atsitiesti ir pradėti normaliai dirbti. Šiuo metu turime prigaminę didžiulius kalnus žvyro, skaldos ir kitų kelių statybai reikalingų mišinių, tačiau gamybos dar visiškai nesustabdėme", - pasakojo jis.

Įmonės vadovas tikino, kad kol kas laikomasi iš pernai uždirbtų pinigų. "Ką pernai uždirbome, baigiame viską pravalgyti, o kaip toliau reikės laikytis, sunku pasakyti. Be to, mums vis dar skolinga valstybė. Mat vasario pradžioje buvo nuspręsta valstybei leisti už atliktus darbus atsiskaityti per 90 dienų, tad Kelių direkcija dabar ir deklaruoja, neva skolų neturi, kol to termino nesulaukia. O juk mums reikia mokesčius susimokėti per 30 dienų. Savivaldybės dar ir pernykščių skolų neatiduoda, nes nesusirenka biudžetų. Ukmergėje atlikome žiemos tarnybos darbus, už juos su mumis savivaldybė dar neatsiskaitė", - piktinosi jis.

Pasak G.Gladkausko, produkcijos parduoti užsienyje įmonė neturi sąlygų. Mat žvyrą vežti toli neverta, per brangu - riba yra apie 100 km, be to, Ukmergėje nėra geležinkelio. Jis teigė, kad skaldą apsimoka tik iki Vilniaus nuvežti. Jeigu vežtum ją toliau, ta pati produkcija jau kainuotų kur kas brangiau, tad niekas nenorėtų jos pirkti.

Taip kalbėdamas įmonės vadovas iš karto atsakė ir į antrąjį LŽ klausimą - apie krašto kelininkų ketinimus dalyvauti vykdant Lenkijos skelbiamus didžiulius kelių statybos projektus.

"Nesitikime jokios naudos iš Lenkijoje skelbiamų projektų - ten galės dalyvauti tik didžiosios mūsų šalies įmonės ir jos tikrai cemento, žvyro, skaldos ir kitus mišinius pirksis Lenkijoje, nes ten pigiau", - kalbėjo G.Gladkauskas.

Konkursai vėluoja

Kaip žinoma, Vyriausybė pasiūlė Kelių priežiūros ir plėtros programai skirtas lėšas šiemet sumažinti 589,9 mln. litų - nuo 1,341 mlrd. iki 750 mln. litų, tačiau Seimui išreikalavus papildomo 25 mln. litų finansavimo, galutinai tam pritarta praėjusią savaitę.

Kelininkai sulaukia gerų žinių iš Lenkijos apie skelbiamus didžiulius kelių atnaujinimo konkursus. Bet, pačių kelininkų nuomone, juose galės dalyvauti vos kelios mūsų šalies didžiosios įmonės - minimi "Panevėžio keliai", "Kauno tiltai" ir "Alkesta".

Kaip pranešė Automobilių kelių direkcija, šiemet valstybinių kelių sektoriui Lenkijoje skirta daugiau kaip 23,645 mlrd. litų. 2008-2012 metais Lenkijoje numatyta nutiesti kelis tūkstančius kilometrų automagistralių, ypač į miestus, kuriuose vyks 2012 metų Europos futbolo čempionatas.

Asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius Sigitas Bublys LŽ juokavo, kad Lietuvos biudžete pasirodžiusi 25 mln. litų vertės prošvaistė, labai greitai mūsų krašto keliuose pradings, o Lenkijos vykdomi projektai nėra gelbėjimosi ratas mūsų kelininkams. "Be to, mokesčiais už atliktus darbus mūsų kelininkai, dirbdami gretimoje šalyje, papildys Lenkijos biudžetą", - priminė jis.

S.Bublys pripažino, kad šiemet labai pavėluotai pradeda judėti planuotos ES lėšos. "Nors jau gegužės vidurys, nėra parengta nei paraiškų, nei galutinių projektų. Minėtų lėšų panaudojimas yra labai komplikuotas ir faktiškai neįmanomas", - pabrėžė jis. Papildomi pinigai, t. y. apie 411 mln. litų, yra skirti kelių priežiūros programos lėšų stygiui kompensuoti. S.Bublys aiškino, kad ES lėšų panaudojimo galimybės yra labai ribotos, mat šie pinigai skirti tik investiciniams projektams, pavyzdžiui, automagistralei remontuoti. "Kaip ir buvo planuota, skirta 395 mln. litų ES lėšų, kurias kelininkai galės panaudoti be jokių sunkumų, tačiau iš ES kompensuojamų lėšų, skirtų kelių priežiūros programai, galėsime pasinaudoti tik labai nedidele dalimi", - apibendrino viso sektoriaus ir su juo bendradarbiaujančių statybinių medžiagų tiekimo įmonių ateitį asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius.

Nenori rizikuoti

Optimistiškai jos nepiešia ir statybinių medžiagų prekybos įmonės. UAB "Kauno gerbūvis" rinkodaros vadybininkė Inga Simanavičiūtė LŽ teigė, kad sąstingis pirkėjų įmonių grupėje jaučiamas dar nuo praėjusių metų. Tiesa, dabar statybines medžiagas kiek aktyviau pradėjo pirkti fiziniai asmenys.

Ji pabrėžė mananti, kad šiuo metu su įmonėmis apskritai yra pavojinga bendradarbiauti, nes šį pavasarį pasipylę bankrotai nušlavė ne vieną įmonę. "Nežinia, kada kuri įmonė bankrutuos, tad neramu parduoti produkciją. Mat yra rizika, ar pavyks susigrąžinti už ją pinigus. Kokių nors ryškių pokyčių šį pusmetį nėra, nebent į blogąją pusę", - konstatavo ji.

Smėliu, žvyru, skalda, trinkelėmis ir kitomis statybinėmis medžiagomis prekiaujančios įmonės atstovės teigimu, nesitikima, kad Vyriausybės verslo gelbėjimo plane skirti milijardai išjudins kurią nors sritį, netgi daugiabučių renovaciją, o kartu - statybinių medžiagų rinką bei pardavimą.

Aktyviau perka gyventojai

UAB "Stability" gamybos direktorius Tomas Noreika LŽ taip pat pasakojo, kad prekyba statybinėmis medžiagomis labai smuko jau pernai. Tad šiais metais įmonės gamybos apimtis nesumažėjo, tačiau ateities planai neaiškūs. Įmonė gamina ir parduoda betonines grindinio trinkeles, vejos ir gatvės bortelius, prekiauja cementu, žvyru, smėliu ir kt. "Šiuo metu apie gamybos atnaujinimą, investicijas nesvarstome, nes svarbiausias tikslas yra išgyventi. Bankrutuoti nesiruošiame, stengiamės prisitaikyti prie esamos rinkos. Atsižvelgdami ir į konkurentų veiksmus, kainas sumažinome jau apie 20 procentų", - dėstė jis. Pasak T.Noreikos, intensyviau bendrovės produkciją perka Rytų ir Pietų Lietuvoje veikiančios įmonės. Be to, jis taip pat pastebėjo, kad šiuo metu aktyviau pirkti ją pradėjo privatūs asmenys. Pašnekovas pripažino, kad yra įmonių, neatsiskaičiusių už joms parduotas prekes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"