TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybos atliekas gabena į kitą miestą

2015 04 21 6:00
Tvarkingi gyventojai turi galimybę senus baldus ar padangas atiduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėms, tačiau atsikratyti po statybos darbų likusių atliekų yra gerokai sudėtingiau. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vilniaus gyventojams, norintiems atsikratyti po statybos darbų užsilikusių atliekų, gali tekti gerokai pavargti. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima tik ribotos įvairovės statybos medžiagas, ir situacija regione, tikėtina, artimiausiu metu nesikeis.

Vilniaus gyventojas Arūnas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) LŽ pasakojo po statybų likusias stogo dangos plokštes automobiliu vežiojęs po visą Vilnių, tačiau taip ir nepavyko jų atiduoti nė vienai aplankytai didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelei.

„Iš aplinkinių sulaukiau komentarų, kodėl paprasčiausiai nesukraunu šių medžiagų prie buitinių atliekų konteinerio. Matyt, ne be priežasties visuomenėje vyrauja tokia kultūra. Nori pasielgti tvarkingai, eikvoji laiką, benziną, nervus, tačiau veltui. Keletas bituminės dangos lakštų taip ir liko mano garaže“, - neslėpė apmaudo vilnietis.

Reikia daugiau konteinerių

Atsikratyti po statybos darbų susikaupusios bituminės dangos, šiferio ar ruberoido Vilniaus regione gyventojams bemaž nėra galimybių. Jų gyventojams skirtos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės nepriima. „Tai yra opi Vilniaus regiono problema. Jeigu atveža šiferio lapą ar 2-3 kilogramus bituminės dangos, mes jas įmetame tarp statybinių atliekų, žmonių nevaikome. Tačiau didesnio kiekio priimti negalime“, - sakė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Eksploatacijos skyriaus vadovas Jonas Rekus. Didesnį šių atliekų kiekį, anot jo, Vilniaus regiono gyventojams tenka vežti į kitus regionus, pavyzdžiui, Kauną.

Nors Aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad netinkamas perdirbti statybines atliekas – izoliacines medžiagas, stiklo vatą ir pan. – gyventojai turi teisę priduoti į Vilniaus regiono Kazokiškių sąvartyną, tačiau jis, kaip nurodė sąvartyno direktorius Henrikas Petrauskas, skirtas buitinėms atliekoms surinkti. Jos sąvartyne sudaro 90 proc. atliekų. Statybinių atliekų sąvartynas gali priimti tik ribotą kiekį, be to, atliekų priėmimas gyventojams yra mokamas ir daugiau pritaikytas įmonėms.

Didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių, į kurias gyventojai gali pristatyti senus baldus, naudotas padangas, dviračius, talpyklas ir kitas buityje susidarančias didelių matmenų atliekas, Vilniaus apskrityje yra iš viso yra 17. Dauguma jų tik minimaliai pritaikytos susikaupusioms statybinėms atliekoms surinkti, mat iš gyventojų priima tik betoną, plytas ir keramines plyteles. Vos 2 iš 7 Vilniaus mieste ir rajone esančių aikštelių surenka izoliacines medžiagas, pavyzdžiui, stiklo ir akmens vatą, gipso kartoną bei kitas medžiagas. Todėl prieš žygį į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę pravartu pasidomėti, kokias atliekas ji priima.

„Dabar aikštelėse turime po 12 konteinerių ir mums trūksta jų statybinėms izoliacinėms medžiagoms surinkti. Šios medžiagos yra lengvos, ir 30 kubų konteinerį galima jų pripildyti per dieną. Tuomet nebelieka vietos nei seniems baldams ar padangoms. Šioms atliekoms surinkti kiekvienoje aikštelėje reikėtų po 2-3 papildomų konteinerių“, - aiškino J. Rekus. Jis nurodė, kad VAATC jau kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl papildomų ES lėšų šiems konteineriams įsigyti ir šį mėnesį laukia atsakymo.

Finansavimo neskirs

Tačiau Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis nurodė, kad jau sausį atliekų tvarkymo centras buvo informuotas, jog 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpiu VAATC lėšų negaus. Anot jo, VAATC pateikė prašymą dėl beveik 1 mln. eurų finansavimo 54 skirtingos talpos konteineriams bei komposto vartytuvui įsigyti. „Turint omenyje, kad iki finansavimo laikotarpio pabaigos yra likę mažai laiko, o jie turi daug kitų problemų, papildomų pinigų neskirsime“, - LŽ teigė I. Kiškis.

Anot pašnekovo, VAATC iki rudens turi baigti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio statybos darbus, o tai bus didelis iššūkis, nes įmonė labai smarkiai atsilieka nuo terminų. „Nors Vilniaus apskritis didelė, bet ne vienintelė Lietuvoje. Duoti jiems pinigų, kurių tikriausiai nesugebės tinkamai panaudoti, neprotinga. Be to, mobilios įrangos apskritai stengiamės nefinansuoti – ji turėtų būti perkama iš nuosavų lėšų“, - pridūrė I. Kiškis.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo ES finansavimo laikotarpiu prioritetas skiriamas pirminio rūšiavimo politikai formuoti. Todėl apie konteinerių poreikį didelių gabaritų atliekų aikštelėse studija nebuvo atlikta.

Paklaustas, ką Vilniaus gyventojams reikėtų daryti su statybinėmis atliekomis, tokiomis kaip šiferis ar kitos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių nepageidaujamos medžiagomis, pašnekovas pažymėjo, kad jas turi priimti regiono sąvartynas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"