TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybos per anksti atsispyrė nuo dugno

2012 05 22 7:44

Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia buvo išduota leidimų statyti gamybinės paskirties ir pramoninius objektus. Tačiau statybininkai ir nekilnojamojo turto rinkos ekspertai teigia, jog tai apgaulingas įspūdis - šie objektai išryškėja dėl to, kad mažiau yra gyvenamosios statybos.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 metų ketvirtį Lietuvoje buvo baigti statyti 268 negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas sudarė 95 tūkst. kv. m, arba 46 tūkst. kv. m. Daugiausia pagal bendrąjį plotą baigta statyti gamybos, pramoninių pastatų, sandėlių, kitos paskirties bei transporto ir ryšių pastatų. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo išduoti 343 leidimai statyti 509 negyvenamuosius pastatus. Bendrasis leistų statyti negyvenamųjų pastatų plotas sudarė 249 tūkst. kv. m, arba 9 proc. daugiau nei pirmąjį praėjusių metų ketvirtį.

Dar ne euforija

"Statybos leidimų labai mažai, bet šiemet šiek tiek atsirado ir pramoninių objektų, ir tai kelia nuotaiką, - statistinius šių metų rodiklius LŽ komentavo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, bet į euforiją nepuolė: - 2011-ieji ir šių metų pirmasis ketvirtis įtikino, kad dugnas jau pasiektas. Supiltas pagrindas, ant kurio jau galima pradėti statyti."

Anot jo, pernai statybos darbų apimtis paaugo 22,6 proc., tačiau tai būtų įspūdinga tik tuo atveju, jei nebūtų buvę didelio nuosmukio 2008-2010 metais. Kita vertus, toks rodiklis teikia vilčių, nes statybos sektorius vienas pirmųjų parodo tolesnes ekonomikos tendencijas.

"Autoritetingi pasaulio ekspertai atkreipia dėmesį, kad besivystančiose arba brendančiose iš krizės valstybėse statybų sektoriaus augimas paprastai 2-3 kartus lenkia bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Todėl galima prognozuoti, kad bent iki 2015 metų Lietuvoje metinė statybos darbų apimtis, kasmet didėdama po 7-10 proc., turėtų pasiekti maždaug 9 mlrd. litų lygį. Tačiau tokių mastų kaip 2007-aisiais, kai į statybas buvo investuota 15 mlrd. litų, dar ilgai nesulauksime", - nesitiki asociacijos prezidentas.

Pasak jo, iš tiesų verta atkreipti dėmesį, kad daugiau vykdoma investicinių projektų. Didžiausias jų - naujas AB "Akmenės cementas" gamybos kompleksas, į kurį investuojama 300 mln. litų. Šiame komplekse per metus bus pagaminama iki 1,5 mln. tonų cemento, naudojant vadinamąsias sausąsias technologijas, ir tai padės sutaupyti trečdalį energijos išteklių. Dabartinė bendrovės gamybos bazė nusidėvėjusi, o jos pajėgumas neviršija 1 mln. tonų cemento per metus.

Tarp kitų svarbių investicinių projektų A.Šeštakauskas išskyrė baigiamą projektuoti IKEA logistikos centrą su nuomojamomis gamybos patalpomis. Statybos darbai, tikimasi, bus pradėti jau birželį arba liepą. Viena sėkmingiausių Lietuvoje įmonių "Sicor Biotech" investuoja į biofarmacijos preparatų gamybos projektą. Ši bendrovė ir jos vadovas Vladas Algirdas Bumelis - aukštųjų technologijų plėtros Lietuvoje pamatas. Netoli Vilniaus, Molėtų plente, statoma kita aukštąsias technologijas naudosianti saulės kolektorių elementų gamykla. Kaune bus pastatytos dvi biokuro katilinės, o Klaipėdoje statoma viena UAB "Fortum" katilinė, kurui naudosianti biodujas.

Vis dėlto, kaip LŽ teigė AB Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Dalius Gesevičius, bendra pramoninių objektų statybos apimtis nedaug skiriasi nuo ankstesnių metų, todėl apie kokią nors ypatingą pramonės plėtrą kalbėti nederėtų. Jo vadovaujama bendrovė stato ir "Akmenės cemento" kompleksą, ir Klaipėdos katilinę, o gegužės 8 dieną pasirašė sutartį su UAB "Baltic fish export" dėl žuvų perdirbimo gamyklos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje statybos. Į šį projektą investuojama per 30 mln. litų.

Per ankstyvas bumas

A.Šeštakauskas atkreipė dėmesį, kad devyni dešimtadaliai bendrovių vadovų, su kuriais jis bendravo, tiki laipsnišku statybos sektoriaus atsigavimu. Vis dėlto, kaip pripažino D.Gesevičius, "norėtųsi, kad būtų geriau".

Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto UAB "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, LŽ teigė irgi nepastebįs kokio nors ypatingo pramoninės statybos suaktyvėjimo. Jam daugiau nerimo kelia per anksti užsimezgantis naujas gyvenamosios statybos bumas.

"Vilniuje ir dabar dar likę apie 1000 neparduotų butų, pastatytų recesijos išvakarėse, o jau pradedami vykdyti nauji projektai", - kalbėjo ekspertas.

Panaši, anot jo, naujos statybos biurų padėtis. Jo žiniomis, vien Vilniuje dabar vykdomi 7 tokie projektai, nors kai kurie ir anksčiau pastatytieji biurai dar pustuščiai. Tiesa, dabar labiau orientuojamasi į šiek tiek žemesnės už aukščiausią B klasės biurus.

Būstą stato tik turtingi

A.Šeštakauskas pripažįsta, kad po truputį atsigauna ir būsto statyba, tačiau tik tiek, kad, pavyzdžiui, du statomus daugiabučius Kaune galima laikyti įvykiu. Statistikos departamento duomenimis, šiemet buvo baigta statyti 713 naujų gyvenamųjų pastatų. Juose įrengta 1370 butų, t. y. tik 8 butais daugiau nei tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu. Taigi, kaip ir ankstesniais ketvirčiais, vyravo individualių namų statyba.

A.Šeštakausko nuomone, tokias tendencijas lemia ne tiek emigracija arba didelės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos, kiek nuo 2011 metų lapkričio sugriežtinta būsto paskolų skyrimo tvarka. Dabar, norint gauti paskolą, reikia savomis lėšomis padengti bent 25 proc. reikalingos sumos.

"Jaunimas turi mažai galimybių sukaupti tokius pinigus, bet paskolų sugriežtinimas nėra blogai - žmonės apsaugomi nuo bėdų, kokios yra užgulusios tuos, kurie skolinosi prieš sunkmetį", - pripažino Statybininkų asociacijos prezidentas. Pasak jo, tokiomis aplinkybėmis stato tik tie, kurie turi santaupų, mažai kas naujam būstui skolinasi.

Panaši tendencija išlieka ir šiemet. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo išduoti 992 leidimai statyti gyvenamuosius namus. Iš jų tik 34 - daugiabučiams. Tiesa, tai 2,4 karto daugiau negu pirmąjį praėjusių metų ketvirtį, kai buvo išduota 19 daugiabučių statybos leidimų.

Vasarą, anot A.Šeštakausko, statybininkai ir vėl apguls mokyklas. Naujų mokyklų ar kitų visuomeninės paskirties pastatų projektų nėra, bet Europos Sąjungos lėšomis remiama tokių pastatų modernizavimo programa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"