TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybos skuba į paskutinį pigų traukinį

2015 10 16 6:00
A klasės energinio naudingumo butų, manoma, reikšmingiau padaugės tik po trejų metų, nors jau kitąmet išduodami statybos leidimai įpareigos statyti tik šios aukščiausios klasės butus. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Jau nuo kitų metų sausio Europos Sąjungos direktyva reikalauja statyti A klasės energinio naudingumo butus. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojams tai neabejotinai reiškia didesnes išlaidas ir brangesnę statybą. Nenorėdami prisiimti didesnių sąnaudų, taip pat jų perkelti ant vartotojų pečių, statytojai skuba iki metų pabaigos pasitvirtinti žemesnės B klasės butų projektus.

Butai, kuriems statyti leidimai bus išduoti iki 2016 metų, juos pastačius galės būti žemesnės ir pigesnės B klasės energinio naudingumo. Statybos leidimai galioja 10 metų, tad peržengus naujų metų slenkstį energiškai efektyviausi butai rinkoje nepasipils – tikėtina, projektų plėtotojai dar kelerius metus statys B klasės butus.

Pakeis prestižinį būstą

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius, prognozavo, kad pirmiausia atsiras A klasės energinio naudingumo prestižinių butų, kurių kaina viršija 2,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, taip pat – vidutinio lygio būsto, kurio kvadratinis metras kainuoja vidutiniškai 1,5 tūkst. eurų. Ekonominio būsto A klasės butų atsiras vėliausiai, nes dėl didesnių reikalavimų išaugs jų statybos sąnaudos, kurios apsunkins tiek projektų vykdytojus, tiek ir pirkėjus.

„Manau, kad labiausiai padidėjusias statytojo sąnaudas pajaus ekonominės klasės būsto pirkėjai – gali būti, kad didesnė sąnaudų dalis bus perkeliama pirkėjui. Tuo metu prestižinio būsto statytojas didesnę dalį sąnaudų perims ant savo pečių“, – sakė pašnekovas.

Tad projektų vykdytojai, kurie artimiausius kelerius metus planuoja statyti ekonominės klasės būstus, jo manymu, jau tikrai gavo statybos leidimus arba tai padarys iki metų pabaigos. „Kitaip tariant, šios įmonės statys gerus, šiltus būstus, tačiau taupys sąnaudas ir neįgyvendins visų A klasei keliamų reikalavimų, kurie didina būsto statybos kainą“, – teigė M. Statulevičius.

Leidimų bumas

Tiesa, šiuo metų statytojų sujudimas dėl artėjančių pokyčių pastebimas, nors ir nėra masinis. „Nėra taip, kad visi verstųsi per galvą, bet iki metų pabaigos gautų statybos leidimų skaičius, manau, tikrai padidės. Šių metų slenkstis, pereinant prie didesnių reikalavimų, kai kuriuos paskatins atsargumo dėlei gauti vieną kitą papildomą leidimą statyti B klasės būstą. Aišku, statybos įmonė stengiasi neprisiimti, tarkime, 20 statybos leidimų, jei rengiasi statyti vieną daugiabutį“, – sakė M. Statulevičius.

Saulius Vagonis, bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, patvirtino, kad šiuo metu pastebimas šioks toks statybos leidimų bumas. „Ne paslaptis, kad Vilniuje jau pradedamų statyti projektų yra ganėtinai nemažai. Tai irgi, manau, susiję su NT plėtotojų noru statyti pigiau. Tai, kad projektai derinami ir nemažai sklypų įsigyta praėjusiais bei šiais metais, lėmė ir noras suspėti suprojektuoti ir pasitvirtinti pigesnių namų statybą“, – sakė NT ekspertas.

Informacinės sistemos „Infostatyba“ statistika rodo, kad šiemet, artėjant metų pabaigai, išduotų leidimų statyti gyvenamuosius namus (1 buto, 2 butų, daugiabučius) skaičius iš tiesų didėjo. Šių metų pirmą ketvirtį užregistruoti 1272 išduoti leidimai, antrą ketvirtį – 1657, trečią ketvirtį – 1776. Tiesa, metinio išduotų leidimų skaičiaus augimo nėra. Per šių metų tris ketvirčius užregistruota 4516, pernai per tokį patį laikotarpį – 5081 išduotas leidimas statyti gyvenamuosius namus. Iš viso per 2014 metus išduoti 6605 tokie leidimai.

Šiandien, anot S. Vagonio, NT projektų plėtotojai skaičiuoja, kad A klasės energinio naudingumo butai sudaro mažiau nei 1 proc. visų butų rinkoje. Jo manymu, reikšmingesnis šios klasės butų kiekis rinkoje bus pastebimas nebent po trejų metų.

Rinkos neiškreips

NT ekspertai nemano, kad dėl NT plėtotojų skubos išsiimti leidimus pasiūla NT rinkoje nenatūraliai išaugs. LNTPA vadovas M. Statulevičius patikino, kad net ir turėdami leidimus statyti NT projektų plėtotojai pirmiausia reaguos į paklausą. Jei ši bus per menka, plėtotojai veikiausiai lauks tinkamo meto, net jei dėl to teks statyti brangesnius A klasės energinio naudingumo butus.

„Nemanau, kad statybų rinka ir pasiūla bus dar aktyvesnė“, – teigė ir „Ober-Haus“ ekspertas S. Vagonis.

Rinkoje nuo 2016 metų neturėtų itin gausėti ir A klasės butų. M. Statulevičiaus teigimu, iki šiol per metus pastatomi vidutiniškai šeši A energinio naudingumo klasės daugiabučiai. Palyginti su tuo, kiek Lietuvoje iš viso pastatoma pastatų, šis skaičius yra visiškai menkas. Nors A klasės pastatų ateinančiais metais daugės, tačiau tik tiek, kiek tam bus pasirengusi rinka – kiek vartotojai reikalaus didesnio energinio efektyvumo. O tam ypač didelio poreikio esą gali nebūti, nes šiuo metu B klasės būstas, anot pašnekovo, pasiekia A klasės rodiklius ir neatitinka tik kai kurių šios klasės reikalavimų.

„NT projektų vykdytojai atlieka vartotojų poreikių tyrimus ir gali nuspręsti ne statyti A klasės būstą, o B klasės butuose diegti energinį efektyvumą didinančias inžinerines sistemas, tokias kaip rekuperacinės sistemos“, – sakė LNTPA direktorius.

Senesni butai neatpigs

Dėl didėsiančios A klasės butų pasiūlos kelerių metų senumo statybos butai, ekspertų manymu, dėl augsiančios konkurencijos reikšmingai neatpigs. Mat ne visi pirkėjai galės įpirkti brangesnį A klasės būstą, be to, išlaidos už šildymą yra svarbus, tačiau ne vienintelis kriterijus renkantis būstą.

M. Statulevičius pažymėjo, kad pirkėjai linkę įvertinti šildymo bei kitų komunalinių mokesčių išlaidas, skaičiuoja, kiek per metus kainuos būsto išlaikymas. Tačiau rinkdamiesi būstą paprastai apžiūri apie 10 projektų – ne tik naujų, bet ir kelerių metų senumo statybos butų. Pavyzdžiui, jeigu pirkėjams patrauklioje vietoje nėra pastatyta naujų daugiabučių, jie žvalgosi ir į senesnius.

„Tikrai nebus taip, kad senesnės statybos butų rinka sustos ir visi bus pamišę dėl A klasės būstų ekonomiškumo – ne visi galės sau leisti juos įsigyti ir ne visur A klasės pastatai bus statomi“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pirkėjams veikiausiai bus panašiai patrauklūs ir naujos statybos A ir B klasės butai. S. Vagonio manymu, šių butų kainų skirtumas bus nedidelis ir svyruos tarp 5–10 procentų. Jei atsiras nemažai lygiaverčių A ir B klasės butų pasiūlymų, kainų skirtumas veikiausiai tebus apie 5 procentai. O jei šildymo kainos mažės, tuomet šie butai tarpusavyje dar labiau konkuruos.

„Kadangi šildymo sąnaudos naujos statybos nedidelės kvadratūros bute nėra labai didelės – apie 30–60 eurų per mėnesį, – pirkdamas brangesnį ir energiškai efektyvesnį būstą žmogus iš karto daug nesutaupys. Kita vertus, dabar Vilniuje fiksuojamos gana didelės šildymo kainos gerokai lemia NT rinką. Jei jos pradės mažėti ir dėl miesto energetinės politikos, šių butų kainos vienodės. Tada gal apskritai nebus kainų skirtumų“, – svarstė NT ekspertas.

Kiek NT plėtotojams kainuos perėjimas nuo B klasės į A klasės butų statybą, anot M. Statulevičiaus, sunku numatyti. Kainų skirtumas, skirtingais skaičiavimais, svyruoja nuo 1,7 proc. iki 15 procentų. „Tai priklausys nuo projektų. Lyginant prasčiausią pagal parametrus B klasę su aukščiausia A klase, sąnaudų skirtumas turbūt sieks ir 15 procentų. Tačiau jei lyginsime geriausią B klasę su prasčiausia A klase, skirtumas gali būti simbolinis“, – aiškino M. Statulevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"