TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybos uoste stringa

2006 11 25 0:00

Uostas kelerius pastaruosius metus nesugeba išleisti trečdalio infrastruktūros projektams numatytų lėšų dėl lėto objektų projektavimo ir ilgos statybų eigos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) plėtojimo taryba, sudaryta iš įvairių žinybų vadovų ir verslo struktūrų narių, nusprendė planus priartinti prie realybės. Tačiau tai daryti ketinama ne šalinant biurokratines kliūtis, o ribojant uosto naudotojų troškimus atsiriekti kuo daugiau valstybės investicijų pyrago. Susisiekimo ministerija parengė sutarties su krovos kompanijomis projektą ir nuo 2007 metų verslininkus įpareigos laikytis deklaruotų statybų planų.

Nors toks požiūris sukėlė nemažai diskusijų, tačiau pirmą kartą tarybai pirmininkavęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pasidžiaugė, kad jos vyko kultūringai. Jis prisipažino buvęs perspėtas, kad ankstesnės pinigų į uosto krantinių statybas dalybos nebūdavo sklandžios, dėl to KVJU sąmatose atsirasdavo kompanijų įsipareigojimais nepagrįstų išlaidų.

Iki šių metų gruodžio uosto krantinių ir geležinkelių statyboms bei akvatorijos gilinimui išleista 105 mln. litų, arba 63 proc. iš 156 mln. litų investicijų programoje šiam laikotarpiui numatytų lėšų. Situacija kartojasi trečius metus iš eilės, bet Butkevičius žada tokią praktiką nutraukti. "Sąmata nevykdoma dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Esu direkcijai sakęs, kad neatitikimas gali būti 5-7 proc., ne daugiau. Padėtį reikia taisyti. Į uosto investicijų programą turi būti įtraukti tik techniškai parengti projektai. Praktika rodo, kad kai finansavimas skiriamas nesuderintiems objektams, lėšos lieka nepanaudotos", - sakė ministras.

Verslininkai teigia, kad jų sumanymus stabdo lėta projektų derinimo eiga ir KVJU direkcijos vangumas. Jie prašė Susisiekimo ministerijos atlikti teisės aktų reviziją ir teikti pasiūlymus Seimui, kad būtų suderinti įvairių statybas reglamentuojančių įstatymų reikalavimai.

Tačiau KVJU direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas aiškina, kad dažnai uosto naudotojai nežino, ko nori, keičia krantinių paskirtį ir reikalauja papildomų darbų. Šiemet dauguma neįgyvendintų projektų susiję su bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorija. Iš planuotų 18 mln. litų geležinkelių atšakoms į šią bendrovę tiesti 2 mln. litų nepanaudoti dėl neiškeltų gyventojų iš griautinų ir statyboms trukdančių pastatų, o 16 mln. litų pavėluotai gauta iš ES fondų.

Pasak Kamarausko, daugelį darbų stabdo vėluojantis metalo pristatymas krantinių sienutėms ir per maža Lietuvos statybų rinka. Anksčiau siekusios, kad į uostą neįsiterptų svetimi rangovai, dabar statybų ir projektavimo įmonės pasiūlymų neaprėpia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"