TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybose paklausiausia pigi darbo jėga

2013 12 18 5:00

Statybininkams skirtų mokymų paklausa šiuo metu smukusi. Nors darbo pasiūla nemenka, bet investuoti į kvalifikacijos kėlimą nėra linkę nei individualiai dirbantys statybininkai, nei statybos įmonės. Mat ši profesija šiuo metu nėra tokia finansiškai patraukli, kaip anksčiau. Tad pavasarį, kai pajudės statybos darbai, darbdaviai gali pajusti aukštą kvalifikaciją turinčios darbo jėgos stoką.

Mokymai statybininkų kvalifikacijai įgyti ar ją pakelti prarado populiarumą tuomet, kai sektoriuje sumažėjo atlyginimai, o įmonės pradėjo taupyti samdydamos pigesnę darbo jėgą ir pasitenkindamos vos keliais aukštos kvalifikacijos darbuotojais. Šiuos mokymus siūlantys mokymo centrai gausesnius mokinių srautus skaičiuoja tik tuomet, kai mokymo programas finansuoja valstybė.

Mokinių srautai sumažėjo

VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centro direktorius Juozas Baranauskas sakė kol kas negalįs pasigirti statybininkams skirtų kvalifikacijos kėlimo mokymų paklausa – kreipiasi vienetai. Anksčiau įgyti statybininko kvalifikaciją mokinius pagal programą siųsdavo darbo birža. O ir statybos įmonės, sektoriui klestint, savo nekvalifikuotus darbuotojus atsiųsdavo į kvalifikacijos kėlimo mokymus. „Dabar nemaža dalis darbo biržos klientų tikriausiai išvis nebenori dirbti, o statybų įmonės kreipiasi nedažnai“, - sakė jis ir pridūrė, kad mažai yra norinčiųjų tik pakelti savo kvalifikaciją, o įgyti pirmą statybininko kvalifikacijos lygį kiekvienais metais surenkama pakankamai žmonių.

VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro pardavimo ir rinkodaros skyriaus vadovė Erika Bareikaitė taip pat sakė, kad kol mokymo centras aktyviai dirbo su darbo birža, statybininkams skirtų mokymų paklausa buvo didelė, o darbdavių šios profesijos mokiniams pavykdavo rasti bene lengviausiai. „Darbdaviai net įsitraukdavo į mokymo procesą, pavyzdžiui, akcentuodavo, kam programoje reikėtų skirti daugiau dėmesio“, - pasakojo ji.

Tačiau spalį darbo birža programos finansavimą nutraukė ir jį pratęs tik kitąmet. Todėl šiuo metu, kaip sakė E.Bareikaitė, mokymo centre didelio mokinių srauto nėra - mokosi vos keletas žmonių. Ji paaiškino, kad žmonės nenori patys investuoti į mokymus, o darbdaviai tam taip pat neskiria lėšų ir, kol siekiama rudenį pabaigti darbus, įmonės nėra linkusios savo darbuotojus išsiųsti į kvalifikacijos kėlimo mokymus.

„Tiesa, individualiai dirbantys statybos specialistai investuoja į savo kvalifikacijos kėlimą. Tačiau tokie atvejai nėra dažni. Yra du variantai: vieni žmonės dirba pagal specialybę, kurios nėra įgiję, tačiau kvalifikacija nesirūpina, nes turi darbo ir tikisi jo turėti ateityje, o kiti nedirba ir neturi už ką kvalifikacijos kelti“, - sakė ji ir pridūrė, kad šiuo metu statybų sektoriuje paklausiausi betonuotojai, mūrininkai ir apdailos specialistai.

Priklauso nuo finansavimo

Bendrovės „Yvas“ direktoriaus pavaduotoja Vilma Daunienė tvirtino, kad statybų įmonės nuolat jaučia specialistų stoką. Dalis kvalifikaciją įgijusių specialistų išvyksta darbuotis į užsienį. Kadangi kvalifikacijos pažymėjimai galioja visoje Europos Sąjungoje, juos turintieji įgyja pranašumą.

Pašnekovė taip pat teigė, kad dėl mokymų dažniau kreipiasi fiziniai asmenys, o įmonės savo darbuotojus dažniau atsiunčia vykdydamos projektus, mat mokymai nėra pigūs. „Mokymo paklausa šiek tiek padidėjo prasidėjus renovacijai – įmonės, norėdamos dalyvauti projektuose, turi turėti atestuotus darbuotojus. Dėl mokymų kreipiamasi tik tuomet, kai būtina“, - sakė ji.

Vis dėlto atsigaunant statybų sektoriui tikimasi ir augsiančio susidomėjimo mokymais. Tokių vilčių teigė turinti bendrovės Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro direktoriaus pavaduotoja-padėjėja Daiva Petkevičienė. Tačiau ji pabrėžė, kad mokinių srautai labai priklauso nuo finansavimo, kurį skiria valstybė. Mat šiais metais, kai darbo birža ėmėsi finansuoti statybininkų mokymus, mokinių centre padaugėjo, tiesa, mokinių srautai neprilygo buvusiems prieš krizę.

E.Bareikaitės teigimu, šiuo metu statybos specialistų paklausa gerokai didesnė už pasiūlą. Nors kandidatų į siūlomas darbo vietas yra, tačiau jie neatitinka darbdavių keliamų reikalavimų. "Pagrindinis kriterijus – darbuotojo suinteresuotumas dirbti ir tai, kad žmogus neturėtų žalingų įpročių. Iš visų darbdavių girdime tą patį reikalavimą“, - sakė ji.

J.Baranausko teigimu, norinčiųjų įgyti pirmą statybininko kvalifikacijos lygį pakanka, tačiau trūksta siekiančių pasikelti kvalifikaciją statybininkų. /LŽ archyvo nuotrauka

Nenori mokėti daugiau

J.Baranausko manymu, šiuo metu juntama statybos specialistų stoka pirmiausia yra mažų atlyginimų pasekmė. „Statybos bumo metu atlyginimai tikrai buvo didesni ar bent jau ne mažesni nei kitose šakose. Todėl tuo metu buvo daug norinčiųjų mokytis statybininko profesijos. O dabar, nors statybų sektorius atsigauna ir kvalifikuotų šios srities specialistų poreikis didelis, įmonės negali privilioti jų didesniais atlyginimais“, - tvirtino jis.

Kita vertus, atlyginimai statybų specialistams po truputį didėja ir, kaip prognozavo pašnekovas, neabejotinai toliau didės. „Renovacija įsibėgėja, užsakymų įmonės turi, o darbuotojų joms trūksta“, - aiškino J.Baranauskas.

E.Bareikaitė taip pat pripažino, kad atlyginimai statybų sektoriuje nėra motyvuojantys, ir tai gali būti viena priežasčių, kodėl specialistų pasiūla nėra pakankama. „Aišku, turime ir labai gerų pavyzdžių, kai įmonės už darbuotojų įdirbį moka gana konkurencingus atlyginimus. Tačiau kai kurios įmonės naujus žmones samdo vien todėl, kad tai - pigi darbo jėga. Šiems darbuotojams į rankas mokami atlyginimai dažniausiai neviršija 1200 litų“, - sakė ji.

Kita vertus, pašnekovė pabrėžė, kad samdydami tik neseniai mokymo įstaigą baigusius specialistus darbdaviai nėra tikri, ar šių naujų darbuotojų galimybės greitai, tiksliai bei kokybiškai dirbti yra pakankamos. Todėl nerizikuoja ir neprižada didelio atlygio. Be to, statybos įmonėms pakanka vos kelių labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų, mat statybose esama daug pagalbinių darbų, kuriuos nudirbti gali ne tokia kvalifikuota ir pigesnė darbo jėga.

KOMENTARAS

Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka:

- Aukštos kvalifikacijos darbo jėgos poreikis statybų sektoriuje yra ir visada buvo – tiek piko, tiek nuosmukio metu. Po 2008 metais statybų sektoriuje buvusio „aukso amžiaus“, 2009-aisiais statybų apimtis krito 47 proc., 2010 metais – dar 5 procentais. Be abejonės, sumažėjus lėšų rinkoje, dalis kvalifikuotų darbuotojų buvo priversti keisti savo profilį, be to, dalį aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų praradome jiems išvykus į užsienį.

Dabar iš įmonių girdime, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūksta – ypač statybų sektoriuje, kuris sudaro apie 7-10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir kuriame įdarbinama apie 10 proc. visų dirbančių žmonių. Be to, šiandien rinkoje pastebime vieną labai neigiamą tendenciją – mažiausios kainos principą, kuris per pastaruosius ketverius metus išvešėjo. Jei ir toliau per viešuosius pirkimus bus perkama už mažiausią kainą, tuos pasiūlymus teiks ne aukštesnius, o minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančios įmonės. Taigi ir darbuotojų kvalifikacija nebus pati aukščiausia. Dėl to projektų kokybė šiuo metu yra labai prasta.

Asociacija jau keleri metai siūlo, kad viešuosiuose pirkimuose būtų nustatyta atlyginimų riba – kad jų dydis būtų lyg kvalifikacinis reikalavimas arba kad įmonės, kurios moka vidutiniškai didesnius atlyginimus nei rinkoje, gautų papildomų balų, nes tai reikštų, kad jų darbuotojai yra aukštesnės kvalifikacijos. Mat kai įmonės atlyginimų vidurkis mažesnis už viso sektoriaus vidurkį, kyla klausimas, kas tie stebukladariai, turintys pačią aukščiausią kvalifikaciją ir dirbantys už minimalų atlyginimą. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis ypač išaugs dėl laukiančių iššūkių, kai nuo 2018 metų - viešuosius pastatus, o nuo 2021 metų - visus pastatus reikės statyti beveik nulinės energijos klasės. Skaičiuojame, kad iki 2020 metų reikėtų apmokyti per 30 tūkst. darbuotojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"