TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybų apdailai jau pakelia ir granitą

2012 06 25 8:24

Marmuras ir granitas jau nebėra išskirtinės prabangos ženklas. Natūralų akmenį iš Azijos Lietuvoje apdailai naudoja prekybos tinklai, o Vakarų Europoje juo puošiama ir paprasta picerija arba kavinukė.

Po krizės atsigaunant statybų sektoriui didėja ir natūralaus akmens importas. Pastatų fasadų apdailai ar grindiniui naudojamo granito iš Kinijos ir Skandinavijos įvežama beveik dvigubai daugiau nei per krizę. Brangaus natūralaus akmens viešiesiems pastatams vis daugiau naudoja statybos kompanijos, o fiziniai asmenys marmuro ir granito gaminiais puošia individualių namų interjerą.

Iš Skandinavijos - į Valdovų rūmus

Didmenine ir mažmenine prekyba granito blokais užsiimanti Lietuvos ir Švedijos įmonė "Žybartuva" pernai ir užpernai importavo maždaug po 10 tūkst. tonų granito blokų. Per krizę importas būdavo perpus mažesnis. Beveik visą atsivežtą produkciją bendrovė tiekia  statybos ir apdailos įmonėms, tik apie 5 proc. jos keliauja į kitas Baltijos šalis, Lenkiją ir Rusiją.

"Natūralus akmuo yra vis populiaresnis. Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Klientai vertina akmenį kaip natūralią medžiagą, tai solidu ir praktiška. Didėjančią natūralaus akmens paklausą lėmė ir karjerų turtinga Azijos rinka, kuri tapo atviresnė, o Kinijos akmuo ir pagal kainą yra labai patrauklus", - LŽ pasakojo "Žybartuvos" direktorius Andžejus Orlovskis.

Neapdorotus akmens blokus įmonė įsiveža iš jos partneriams "Svimpex Granit" priklausančių karjerų Švedijoje. Kaip sakė A.Orlovskis, Lietuvoje populiariausias ir geriausiai žinomas yra švediškas juodas granitas, tinkamas daugeliui gaminių, taip pat ir paminklams. Iš Suomijos importuojamas pilkos spalvos granitas naudojamas pastatų išorės bei vidaus apdailai.

"Granitas Lietuvos sąlygoms tinkamiausias natūralus akmuo tiek išorės, tiek vidaus apdailai. Marmuro, kuris kai kuriais atvejais yra kur kas gražesnis už granitą, lauke naudoti negalima, nes šis akmuo neatsparus šalčiams ir drėgmei. Jis labiau tinka interjerui, o granitas - puikiai tinka kloti miestų aikštes, skverus, grindinį ar kelio bortus", - pasakojo A.Orlovskis.

Jo nuomone, švediškas granitas vertinamas dėl techninių savybių, jis  atsparesnis drėgmei nei kiniškas, tačiau už šį ir brangesnis. Pasak A.Orlovskio, Lietuvoje skandinaviškas ir rusiškas granitas daugiausia naudojamas antkapiams, kiniškas - stambiuose statybos projektuose: namų fasadams ar grindiniui.

Kinišku granitu išklota sostinės Katedros aikštė ir Gedimino prospektas. "Vežė jį iš Kinijos, nes ten granitas gerokai pigesnis", - mano A.Orlovskis.

"Žybartuva" ir pati užsiima akmens apdaila: gamina trinkeles, stalviršius, židinius, antkapinius paminklus. Pastarieji ypač populiarūs ir pelningi. Pasak verslininko, lietuviai itin mėgsta statyti prabangius antkapius iš granito. Visiškai sutvarkytos kapavietės su paminklu iš granito kaina siekia daugiau kaip 10 tūkst. litų. Tokių užsakymų pastaruoju metu taip pat daugėja, bendrovė per metus jų atlieka 50-60.

Vidutinio dydžio granito ar marmuro židinio individualiame name kaina svyruoja nuo 2,5 iki 3 tūkst. litų, tačiau gali siekti ir 20 tūkst. litų.

A.Orlovskis mano, jog kiniško granito kokybė nebloga, tačiau jis labai prastai apdirbamas, dažniausiai - cheminėmis medžiagomis, todėl, pavyzdžiui, juodas granitas ilgainiui išblunka. Gerai apdorotas švediškas granitas ilgai blizga ir nepraranda spalvos.

Brangaus natūralaus akmens "Žybartuvos" partneriai iš Švedijos atvežė ir statomiems Valdovų rūmams, mat smiltainis ir kalkakmenis prieš kelis šimtus metų rekonstruojant šiuos rūmus buvo vežamas iš Švedijos.

"Mūsų partneriai Valdovų rūmams atvežė apie porą tūkstančių kvadratinių metrų kalkakmenio plokščių. Iš jo rūmams pagaminti portalai, židiniai, grindų danga. Kalkakmenis buvo plačiai naudojamas ir Lietuvos bei Lenkijos bažnyčiose. Daugelyje Vilniaus šventovių išlikusios švedišku kalkakmeniu išklotos grindys. Joms restauruoti šį akmenį taip pat atvežame iš Švedijos", - LŽ pasakojo A.Orlovskis.

7 mln. litų metinę apyvartą siekiančios "Žybartuvos" vadovas prisipažino, jog dirbinių iš natūralaus akmens gamyba nėra tokia pelninga kaip prekyba. Daugiau kaip 60 proc. pelno įmonė uždirba būtent iš prekybos granito ir kito natūralaus akmens blokais.

Marmuras - iš Europos

Daugiau kaip 15 metų marmurą, granitą, travertiną ir kitą natūralų akmenį importuojanti bei įvairius darbus iš šio akmens atliekanti bendrovė "Statybų servisas" taip pat didina apsukas - prabangios medžiagos poreikis didėja. Vien šiemet per pirmąjį pusmetį ši bendrovė įsivežė daugiau kaip 200 tonų marmuro iš Ispanijos, kuriuo išklos 3 tūkst. kv. m plotą viename iš šiuo metu statomų sostinės viešbučių. Marmuro šiemet įsivežta gerokai daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

"Granito, marmuro paklausa didėja. Lietuviai važinėja po užsienį, mato, kaip ten statoma, tad natūralų akmenį perka tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys. Praėję keleri metai buvo liūdnesni, dabar jau šviesiau", - LŽ sakė UAB "Statybų servisas" direktorius Vytas Krasodomskis.

Granitą įmonė jau daugiau kaip 10 metų įsiveža iš Kinijos, o marmurą importuoja iš Italijos ir Ispanijos.

"Kinų granitas pigesnis nei iš Skandinavijos, bet savybėmis nuo europietiško beveik nesiskiria. Pusė Italijos aikščių kinišku granitu išklotos. Granitas formavosi prieš milijonus metų, kai nebuvo nei kinų, nei lietuvių. O granito blokų pjovimo kokybė kinų netgi geresnė nei italų ir ispanų", - įsitikinęs V.Krasodomskis.

Prieš krizę "Statybų servisas" per metus įsiveždavo iki 16 konteinerių, arba daugiau kaip 400 tonų, granito, pastaraisiais metais 5 konteinerius - apie 100 tonų. Viename konteineryje telpa apie 24 tonos brangaus akmens.

Šiuo metu bendrovė baigia darbus statomame "Kempinski" viešbutyje sostinės Katedros aikštėje. Bendrovė "Statybų servisas" granito ir marmuro apdailos darbus yra atlikusi ne viename išskirtiniame objekte, tarp jų Seimo rūmų naujasis korpusas, pramogų centras "Forum Palace", viešbučiai "Crowne Plaza", "Villon", "Stikliai", "Radisson SAS" ir kiti.

V.Krasodomskis nemano, kad natūralus akmuo yra ypatingos prabangos ženklas, esą kai kurios akmens masės ar net paprastos plytelės kainuoja du tris kartau brangiau nei granitas ar marmuras. "Visada siūlau įvertinti grynai praktinę pusę. Paprastomis plytelėmis išklijuotos lauko aikštelės po metų kitų nuo šalčio suyra, plytelės atšokinėja, o granitas yra granitas. Aišku, natūralus akmuo kažkiek dvelkia prabanga, bet žmonės dabar labiau vertina ir praktinę pusę. Dabar Lietuvoje marmuro ar granito plytelėmis klojami tik didieji prekybos tinklai, o Vakarų Europoje taip puošiama ir paprasta picerija ar kavinukė", - pastebėjo V.Krasodomskis.

Natūralaus akmens paklausa, anot jo, tiesiogiai priklauso nuo bendrų statybų sektoriaus tendencijų. "Mes priklausome nuo statybų sektoriaus - kiek viešbučiai, restoranai, barai, visuomeniniai pastatai ar individualūs gyvenamieji namai statomi, gražinami, tiek ir mes reikalingi. Kita vertus, per krizę viešasis sektorius prigeso, bet žmonės individualius namus statėsi ir įrenginėjo, kaip buvo suplanavę", - teigė įmonės vadovas.

Pasak V.Krasodomskio, 98 proc. fasadų apdailai ar lauko puošybai naudojamo natūralaus akmens Lietuvoje sudaro granitas. Vidutinė 2 cm storio 1 kv. m pločio granito plokštė kainuoja 150-200 litų, tokio pat dydžio travertino plokštė atsieis iki 300 litų, o marmuro - 250-350 litų. "Prieš 15 metų marmuras iš Indijos kainavo apie 600 litų, dabar tokios pat plokštės kaina siekia tik 270-300 litų. Jau dešimt metų natūralaus akmens kaina išlieka stabili, kasmet pabrangsta labai nedaug. Tai daugiausia lemia JAV dolerio kurso svyravimai - už granitą kinams mokame šia valiuta", - teigė V.Krasodomskis.

Natūralaus akmens kaina tiesiogiai priklauso ir nuo transportavimo išlaidų, mat granitas į Lietuvą iš Kinijos plukdomas laivais, o marmuras lietuviams iš Italijos ir Ispanijos krovininiais automobiliais vežamas per visą Europą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"