TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybų projektai pagreitės penktadaliu

2013 11 25 6:00
J.Vaškevičius: "Atsisakius reikalauti smulkiųjų sklypų planų, tarsi panaikinama nemaža dalis biurokratinių darbų, tačiau tai formuluoja kitus nepatogumus." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2014 metų sausio 1-ąją pradėsiantis galioti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas investuotojams į nekilnojamąjį turtą gali reikšti ir palengvinimus, ir naujas problemas. Apie tai LŽ šnekina Lietuvos architektų rūmų pirmininką Juozą VAŠKEVIČIŲ.

– Architektai atnaujinto Teritorijų planavimo įstatymo, matyt, laukia itin nekantriai, nes tai žmonės, kurie ne tik projektuoja, bet ir rūpinasi visa parengiamąja projekto dokumentacija. Kaip architektai vertina įstatymo pataisomis įteisintas naujoves?

– Teritorijų planavimas – tai pagrindinis darbas, kuris sudaro sąlygas atsirasti architektūrai, gyvenamajai aplinkai. Tikra tiesa, kad su projektų dokumentais dažniausiai „laksto“ architektai. Deja, pastaruoju metu dokumentacijos tvarkymas jau pradėjo atimti daugiau laiko nei pats projektavimas. Kai reikia gaišti grynai procedūriniams dalykams, kenčia projektavimo kokybė. Šio įstatymo tikrai laukėme. Jeigu jis veiks taip, kaip sumanyta, biurokratinio darbo krūvis architektams labai sumažės.

Naujojo įstatymo pranašumas yra tai, kad atsisakyta iš investuotojo į nekilnojamąjį turtą reikalauti detaliųjų sklypo planų, o mažiausia tokia teritorija tampa kvartalas. Vadinasi, iš dokumentacijos tvarkymo grandinės iškrinta paskutinė ir neretai ilgiausiai užtrunkanti grandis. Tai taupys investuotojų ir architektų laiką, pinigus ir, be abejo, plonins šūsnis nereikalingų dokumentų.

Dirva investicijoms

– Kaip ta nauda atrodys praktiškai?

– Jei įstatymas veiks taip, kaip sumanyta, pirmiausia laimės investuotojas į nekilnojamojo turto projektus: ir individualų gyvenamąjį namą statantis savininkas, ir daugiabučių gyvenamųjų namų projektų valdytojas. Didžiausią naudą pajus stambieji investuotojai. Juk dabar sumanius, pavyzdžiui, pastatyti gamybos patalpas, dokumentacijos tvarkymas gali užtrukti ir penkerius metus.

Vien detaliam sklypo projektui parengti prireikia iki pusantrų metų. Per tokį laiką gali visiškai pasikeisti ekonomikos padėtis tiek šalyje, tiek pasaulinėse rinkose. Galų gale ir gamybos technologijos sparčiai tobulėja, tad anksčiau suplanuotas projektas per tuos penkerius metus dažnai tampa nereikalingas. Vadinasi, niekam gali neprireikti ir visų iki tol kantriai kauptų dokumentų. Būna ir taip, kad architektas, aplakstęs visus biurokratinius koridorius, lieka it musę kandęs, kai iš užsakovo išgirsta: „Atsiprašau, planai pasikeitė, o mokėti jau nelabai yra iš ko.“

Supaprastinus procedūras galės greičiau pradėti realius darbus ir žmogus, norintis pasistatyti namą arba nedidelį priestatą ar kitaip pakeisti savo gyvenamąją aplinką. Anksčiau reikėdavo iki pusantrų metų laukti savivaldybės sprendimo dėl kiekvieno smulkaus žemės sklypo perdalijimo ar kelių sklypų sujungimo. Dabar užteks susitarti dėl to su žemėtvarkininku arba architektu.

Galimi pavojai

– Matyt, ne šiaip sau puse lūpų užsiminėte ir apie architektų įžvelgiamus pavojus...

– Savo tikslą – supaprastinti procedūras - pataisytas įstatymas lyg ir pasiekė, bet priėmus kiekvieną teisės aktą savaime kyla klausimas, kaip jis veiks. Dabar kai kurioms institucijoms yra suteiktos ganėtinai didelės galios. Svarbu, kaip jos viena su kita susikalbės. Iš tikrųjų tokių pavojų ir net įstatymu užprogramuotų konfliktų gali kilti.

Antai pirminėje įstatymo koncepcijoje buvo aiškiai bandyta pasiekti planavimo dokumentų hierarchiją: valstybės planai – bendrieji planai – kompleksiniai planai – detalieji planai. Tai būtų aiški sistema. Tačiau naujajame įstatyme atsirado sąlyga, kad saugotinų teritorijų planai tampa viršesni už bendruosius, o ne lieka bendrųjų planų dalimi. Tiesa, dar yra nustatyta, kad abu planai turi būti integruoti ir suderinti. Tačiau, kaip rodo patirtis, kai kurios savivaldybės sunkiai susitaria su saugomų teritorijų valdytojais, ir tai savaime programuoja konfliktą. Jei abiem šalims nepavyktų susitarti, investuotojas, norėdamas ką nors statyti, turėtų pažeisti arba bendrąjį, arba saugomų teritorijų planą. Mes, architektai, žinome, kaip viskas vyksta, todėl galime prognozuoti, kad konfliktas išliks, juolab jog neretai savivaldybės, nepavykus susitarti su saugomų teritorijų valdytojais, teritorijų žemėlapiuose palieka baltų dėmių.

Iššūkiai visiems

– Vadinasi, kartu su įstatymu atsiras naujų iššūkių visiems projektų dalyviams?

– Atsisakius reikalauti smulkiųjų sklypų planų, tarsi panaikinama nemaža dalis biurokratinių darbų, tačiau tai formuluoja kitų nepatogumų. Matyt, savo pozicijas draugiškiau privalės derinti gretimų sklypų kaimynai, kurie ne visada būna vieni kitiems geranoriški. Architektai baiminasi, kad suteikus visišką laisvę sklypų projektuotojams, gali būti pažeidžiamas vietovės architektūrinis vientisumas. Sudarius galimybę užstatyti gyvenamųjų kvartalų sklypus, kyla pavojus, kad ne viskas bus iš anksto apgalvota – kažin ar visada bus numatytos vietos vaikų darželiams, servitutų teritorijos, kiti infrastruktūros elementai. Socialinių objektų projektavimo našta vėl teks savivaldybėms ir teritorijos techninių projektų rengėjams. Tokių pavojų kažin ar pavyks išvengti, jei savivaldybės dėl lėšų stokos nespės rengti kvartalų planų. Kita vertus, planuojant teritoriją kvartalais dalis šių dalykų turėtų išsispręsti savaime.

Žvelgiant plačiau nuo kitų metų pradžios įsigaliosiančias teritorijų planavimo naujoves derėtų laikyti plačiu žingsniu į priekį. Manau, ir investuotojai į nekilnojamąjį turtą, ir architektai sutaupys daug laiko bei pinigų. Jei Vyriausybė su įstatymų rengėjais laiku fiksuos ir taisys spragas, galima pasiekti labai gerų rezultatų ir smarkiai suaktyvinti investicijas.

Į viešąją erdvę

Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius:

- Teritorijų planavimas – viena iš nedaugelio sričių, kurių Europos Sąjungos teisėkūra nereglamentuoja, nes tai kiekvienos šalies suvereni teisė. Tačiau valstybės narės naudojasi galimybe semtis patirties iš kitų Bendrijos narių. Atnaujintas Teritorijų planavimo įstatymas – to pavyzdys. Smulkiausiu planuojamu vienetu laikyti kvartalą, o ne jame esantį sklypą, - daugelyje šalių pritaikyta praktika. Lietuvoje jau buvo „nusiprocedūrinta“: iki smulkmenų būdavo planuojami sklypai, tad prireikus bent šiek tiek pakoreguoti sklypo planą, tekdavo rengti naują detalųjį planą. Dabar pasukome prie normalios pasaulinės praktikos, kai planuojama kvartalais, numatant bendrą viziją didesniam plotui nei sklypas. Kartu su Teritorijų planavimo įstatymo pataisomis reikėjo patikslinti 22 kitus įstatymus.

Pirmiausia, svarbu užtikrinti viešumą, kad žmonės galėtų internete stebėti, kaip rengiami teritorijų planavimo dokumentai, ir teikti savo siūlymus. Kita vertus, valstybės institucijos irgi galės tikrinti ir derinti dokumentą elektroniniu būdu, o ne eikvoti laiką ir lėšas siuntinėdamos dokumentus paprastu paštu. Pagrindinis akcentas – realiu laiku pateikti informaciją apie rengiamus teritorijų planavimo dokumentus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"