TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybų sektoriaus negelbėja nė aktyvumas

2014 02 06 6:00
M.Statulevičius: „Valstybės užsakymai ar ES lėšomis įgyvendinami projektai turi ypatingas procedūras ir neretai ilgus mokėjimo atidėjimo terminus. Įmonėms, kurios tam nepasirengusios, tai gali tapti sunkia našta.“ LŽ archyvo nuotrauka

Nors statybų ir nekilnojamojo turto sektoriaus rodikliai gerėja, jam vis dar tenka daugiausia įmonių turto areštų. Išbristi iš skolų pelkės trukdo vėluojantys užsakovų atsiskaitymai už statybininkų suteiktas paslaugas.

Pirmą šių metų mėnesį laikini apribojimai valdyti turtą, juo disponuoti ir naudotis buvo įregistruoti 861 įmonei. Joms teko vidutiniškai po 1,13 įregistruoto turto arešto. Iš viso sausį areštuota 92,6 mln. litų įmonių turto, arba trečdaliu daugiau nei gruodį, tačiau 22 proc. mažiau negu pernai tuo pačiu metu.

„Tendencija nesikeičia: daugiausia turto areštų - 211 - sausį įregistruota statybų ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje. Viena to priežasčių – šiam sektoriui tenka didžiausia, palyginti su kitomis verslo šakomis, pradelstų skolų dalis. Be to, laikinosios apsaugos priemonės statybų ir NT įmonėms neretai pritaikomos per teisminius procesus dėl atliktų darbų kokybės“, – nurodė kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito analitikė Rasa Maskeliūnienė.

Pernai sausį statybų ir NT sektoriuje įregistruoti 229 turto areštai, arba 8 proc. daugiau negu šiemet.

Nors statistika byloja apie įmonių patiriamus sunkumus, statybų sektoriaus rodikliai pastaruoju metu gerėja. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius patvirtino, kad būsto segmente vienareikšmiškai jaučiamas atsigavimas. Prie to esą teigiamai prisideda didėjantis vartotojų pasitikėjimas, atsakingas bankų finansavimas, lūkesčiai dėl euro ir tai, kad sujudo kelerius metus būstų nepirkę gyventojai. Biurų segmente didmiesčiai laukia naujų komercinių projektų, o verslo bendrovės ir bankai siekia pagerinti bei optimizuoti savo NT naudojimą.

Galimybės atsigauti - šiukšlių dėžėje

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, statybų įmones į sunkią padėtį klampina dabartinė mokesčių sistema. Asociacija jau ne kartą teikė siūlymą Finansų ministerijai ir Seimui pridėtinės vertės mokestį (PVM) taikyti ne statybos paslaugų teikėjams, o užsakovams, tačiau „gera iniciatyva atsidūrė šiukšlių dėžėje“.

„Mažmeninė prekyba pajamas už parduotą prekę gauna iš karto, tuo metu statybų įmonės mokėjimo sulaukia geriausiu atveju po mėnesio, kartais - ir po 90 dienų. Kaip statybininkui laiku sumokėti mokesčius, kai jis turi kredituoti biudžetinius užsakovus? Jei įsigaliotų mūsų siūlomas pakeitimas, savivaldybės prarastų galimybę prasiskolinti, o statybų įmonės netaptų mokesčių skolininkėmis ir taip gausiai neatsidurtų tokiuose sąrašuose kaip šis“, - kalbėjo D.Gedvilas. Jo manymu, įgyvendinus pasiūlymą pagerėtų statybų įmonių rodikliai ir disciplina, sumažėtų bankrotų. Panašią metodiką esą sėkmingai taiko latviai, švedai ir austrai. „Latvijoje statybų rinka atgyja, o mes vis dar klampojame po pelkę“, - apgailestavo asociacijos prezidentas.

M.Statulevičius sako, kad turto areštų sulaukia įmonės, kurios nebegali vykdyti savo įsipareigojimų rinkos atsigavimo sąlygomis. „Ne paslaptis, jog kai kurie rangos ir renovacijos konkursai laimimi turint minimalią maržą ar net dempinguojant kainas dėl nemenkos konkurencijos ir tikintis pasigerinti sąlygas jau įgyvendinant projektą. Neįvykdyti įsipareigojimai ir stumia įmones į bankrotą. Valstybės užsakymai ar ES lėšomis įgyvendinami projektai turi ypatingas procedūras ir neretai ilgus mokėjimo atidėjimo terminus. Įmonėms, kurios tam nepasirengusios, tai gali tapti sunkia našta, ypač kai reikia apyvartinių lėšų, o tikėtis bankų finansavimo šiuo metu labai sunku“, - kalbėjo jis. Anot pašnekovo, sunkiausia atsitiesti regionuose dirbančioms bendrovėms, turinčioms smulkesnių užsakymų ir neišskaidžiusioms savo veiklos.

Vilčių teikia eksportas

Pristatytas 2014 metų valstybės biudžetas aiškiai rodo, kad statybų sektorius iš viešųjų užsakymų šiemet gaus kur kas mažiau lėšų nei anksčiau, ir tai, D.Gedvilo žodžiais, kelia nerimą. Vilčių teikia tik didėjantys eksporto rodikliai ir dosnesnė bankų politika. „Matyti tendencija, kad statybininkai, neturėdami daug užsakymų Lietuvos rinkoje, vis daugiau gauna eksporto pajamų. Tikimės, jog tai padės jiems išgyventi. Be to, bankai atnaujino būsto kreditavimo programą. Jeigu jie finansuos namų statybas ir pavienius asmenis, kurie nori įsigyti būstą, yra tikimybė, kad statybininkai taip pat generuos pajamų“, - svarstė pašnekovas.

132 turto areštai sausį taip pat įregistruoti transporto, 123 – mažmeninės prekybos, 104 – didmeninės prekybos bendrovėms. „Creditinfo“ duomenimis, 65 proc. visų įmonių, kurioms sausį buvo skirti turto apribojimai, turi nepadengtų skolų.

Didžiausi piniginių lėšų arba kito turto areštai sausį pritaikyti trims sostinės įmonėms: 3,4 mln. litų pajamas 2012 metais generavusiai „Piliuonai“ (5,6 mln. litų), 0,5 mln. litų pajamas - „Mano saugai“ (3,5 mln. litų), 11 mln. litų apyvartą turėjusiai „ViaCon Statybai“ (3,4 mln. litų), taip pat dviem Kauno rajono bendrovėms - „Norventai“ (4,9 mln. litų) ir „Mesetai“ (4,3 mln. litų). Šių įmonių pajamos 2012 metais siekė atitinkamai 1,1 mln. litų ir 68 mln. litų.

Pirmą metų mėnesį 512 įmonių areštai buvo išregistruoti. Bendra jų suma - 152 mln. litų. Tendencija, kad įregistruojamų areštų suma yra mažesnė nei išregistruojamų, išlieka - ji toliau mažėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"