TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybų sektoriaus nuosmukio pabaiga nebetoli

2016 08 18 13:53
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Keturis ketvirčius iš eilės statybų Lietuvoje mažėja, o tai stabdo Lietuvos ekonomikos augimą. Tokios tendencijos, tikėtina, daugumai gyventojų yra keistos, bent jau Vilniuje, stebint daugybę kranų miesto panoramoje ir po jais kylančius naujus gyvenamųjų namų kvartalus.

Visgi gyvenamųjų pastatų statybos darbai sudaro tik iki 20 proc. visų statybų šalyje vertės ir jų augimas neatsveria beveik 20 proc. per metus kritusių inžinerinių ir negyvenamųjų statinių statybos darbų masto.

Nuo praėjusių metų pradžios mažėjantys negyvenamosios statybos darbai nėra netikėti, nes šie metai yra tarpinis laikotarpis, kai statybos pagal naujus strateginius Lietuvai projektus, kuriems jau patvirtinta Europos Sąjungos finansinė parama ar surasta kitų finansavimosi alternatyvų, yra dar nepradėtos. Statybos darbų apimtis ims augti jau kitais metais, kai prasidės tokių projektų kaip „Rail Baltica 2“ vėžės ir dujotiekio į Lenkiją tiesimo, Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos, Malkų įlankos Klaipėdos jūrų uoste gilinimo darbai.

Laikinas štilis po projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo darbų

Inžinerinės statybos darbų pikas buvo pasiektas 2014 metais. Augimui didelę įtaką turėjo 2013 metais pradėta ir praėjusiais metais baigta 365 mln. eurų vertės projekto „Rail Baltica“ pirmoji dalis, kai buvo nutiesta europinė geležinkelio vėžė nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno. Vien tais metais geležinkelių statybos darbų vertė šoktelėjo nuo 114 iki 233 mln. eurų. Beveik visos didžiausios Lietuvos inžinerinės statybos įmonės dalyvavo įgyvendinant šį projektą. Nereiktų pamiršti ir statybos įmonių darbų dviejuose „Lietuvos geležinkelių“ intermodalinių krovinių Vilniuje ir Kaune terminaluose. Jau 2015 metais geležinkelio statybos darbų mastas nusirito iki 82 mln. eurų, o šiais metais jis bus dar kuklesnis. Tiesa, Europos Komisija patvirtino „Rail Baltica 2“ projekto finansavimą, tad veikiausiai kitais metais geležinkelio statybų sektoriuje darbų vėl gausės.

Energetikos sektorius ruošiasi naujiems investiciniams projektams

2014 metai buvo įspūdingi – energetikos sektoriuje užbaigta daug svarbių statybos darbų. Tais metais atlikta didžiausia dalis elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ ir su jomis susijusios infrastruktūros statybos darbų. Negalima pamiršti ir su SGD terminalo laivo saugyklos „Independence“ prijungimu prie Lietuvos gamtinių dujų perdavimo tinklo susijusių statybos darbų. Beje, daugiausia magistralinio 110 kilometrų ilgio Kuršėnų-Klaipėdos dujotiekio tiesimo darbų atlikta dar praėjusiais metais. Šiais metais tokio masto darbų nei elektros, nei dujų sektoriuje nėra. Per pastaruosius kelerius metus nepriklausomi energetikos dalyviai taip pat buvo aktyvūs statybų užsakovai – pavyzdžiui, per dvejus metus buvo atlikti dideli vėjo jėgainių Pagėgių, Šilutės, Mažeikių ir Jurbarko rajonuose montavimo darbai. Tokio dydžio vėjo jėgainių parkų Lietuvoje per artimiausius kelerius metus neatsiras.

Visgi statybų perspektyva energetikos sektoriuje gana šviesi, nes netrukus prasidės statybos darbai pagal kelis Lietuvai svarbius energetikos projektus. Visų pirma, laukiama Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančio dujotiekio tiesimo darbų pradžios. Viso šio projekto vertė Lietuvai bus ne mažesnė negu 130 mln. eurų. Tikėtina, kad bus tiesiama ir antroji „LitPol Link“ elektros linija norint stiprinti Lietuvos elektros sistemos nepriklausomumą. 2017 metais prasidės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbai. Šio projekto vertė kol kas yra 380 mln. eurų. Nereikia dar pamiršti ir Kauno kogeneracinės jėgainės projekto, kurio vertė siektų daugiau negu 140 mln. eurų.

Privačiame sektoriuje statybos darbų turėtų daugėti

Privačių ir su energetika nesusijusių įmonių investicijų į negyvenamuosius pastatus perspektyvos kol kas nekelia nerimo. Mažmeninės prekybos Lietuvoje augimas lemia didžiųjų prekybos tinklų plėtrą, kurią skatina ir vokiečių prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių skaičiaus didėjimas. Atsižvelgus į dabartinius naujų viešbučių projektus Vilniuje, tikėtina, kad artimiausiais metais smarkiai augs ir viešbučių statybos darbai. Pramonės pastatų ir sandėlių statybos darbus šiek pristabdė ekonomikos nuosmukis Rytų rinkose, bet darbų netrukus turėtų daugėti ir dėl Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimo, ir dėl kai kurių įmonių aktyvesnės plėtros planų. Daug statybos darbų laukiama ir Klaipėdos jūsų uoste, kur bus didinami krovos terminalų pajėgumas, ypač jeigu nestrigs Malkų įlankos gilinimo darbai.

2017 metais statybų sektoriaus įtaka ekonomikos plėtrai vėl bus teigiama

Statybos darbų mažėjimas šių metų pirmo pusmečio BVP augimą sulėtino 0,6 proc. punkto (Lietuvos BVP pirmą pusmetį augo 2,1 procento). Jeigu pasiteisins lūkesčiai dėl gausėsiančių inžinerinių statybos darbų, šalies ekonomikos augimas kitais metais turėtų būti spartesnis. Tiesa, galima ginčytis dėl didžiausių ir strateginių šaliai projektų naudingumo ir atsiperkamumo, bet statybų sektoriui ir ten dirbantiems tai duoda ir pajamų, ir pelno.

Autorius yra SEB banko vyriausiasis analitikas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"