TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Statybų sektorius neišlipa iš duobės

2013 11 08 6:00
Šiuo metu atsigauna tik naujų daugiabučių statybos, o pramoninė statyba pagyvėjimo ženklų nerodo. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvos statybininkus gelbsti tik didėjantis paslaugų ir darbų eksportas į Vakarų valstybes.

Tarp didelės mokumo rizikos ūkio sektorių ir toliau išlieka statybų bei nekilnojamojo turto įmonės. Jų nepadengtų skolų suma siekia 2,6 mlrd. litų, arba daugiau kaip pusę visų pradelstų įmonių skolų. Per metus ši suma beveik nepakito. Statybininkai prognozuoja, kad kiti metai jiems bus dar blogesni, nes viešojo sektoriaus investicijos mažės, o daugiabučių renovacija tik įsibėgės.

Daugiausia didelių įmonių

Kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito analitikė Rasa Maskeliūnienė LŽ teigė, jog daugiausia didelei mokumo rizikai priskiriamų įmonių esama tarp stambių bendrovių, kurių metinė apyvarta viršija 30 mln. litų. Tokių Lietuvoje yra 44, arba 64 proc. visų didelių statybų ir NT įmonių. Beveik visos jos dirba Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Iš smulkių šio sektoriaus įmonių (kurių metinė apyvarta siekia 300 tūkst. litų) didelei rizikai priskiriama 38 proc., iš vidutinių (metinė apyvarta - nuo 300 tūkst. iki 30 mln. litų) – 45 proc. visų bendrovių.

„Creditinfo“ duomenimis, tikimybė, kad per 12 mėnesių šios įmonės vėluos atsiskaityti 90 ir daugiau dienų, viršija 40 procentų. „Didelę statybų ir NT įmonių riziką lemia šio sektoriaus cikliškumas. Prasidėjus krizei tokių įmonių paslaugų paklausa krinta. Dėl to atsiranda jų likvidumo problemų. Ėmus prastėti finansiniams rodikliams įmonės vėluoja atsiskaityti, joms taikomas turto areštas“, - aiškino R.Maskeliūnienė.

Pasak analitikės, įmonių mokumo riziką didina ir jų sąsajos. Kitaip sakant, didesne rizika pasižymi tos bendrovės, kurių savininkai ar akcininkai susiję su bankrutavusiomis, bankrutuojančiomis arba nepadengtų skolų turinčiomis įmonėmis.

R.Maskeliūnienė pažymi, kad NT sektoriaus įmonių likvidumo ir pelningumo rodikliai vis dėlto gerėja, pradelstų įsipareigojimų ir turto areštų mažėja. „Tačiau pokyčiai staiga nevyksta. Statybų, NT, viešbučių ir restoranų sektoriai apskritai priskiriami didelei rizikai, tad sunku tikėtis, kad padėtis jų įmonėse gali smarkiai ir greitai pagerėti“, - svarstė R.Maskeliūnienė.

„Creditinfo“ skaičiavimais, statybų ir NT sektoriaus nepadengtų skolų suma šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 2,6 mlrd. litų, arba 54 proc. visų įmonių nepadengtų skolų. Per metus NT įmonių pradelsti įsipareigojimai sumažėjo 4 proc., o statybų bendrovių išaugo beveik 1 procentu.

Padėtis dar blogės

„Bankrutavus „Snoro“ ir Ūkio bankams statybų įmonės prarado pinigus, negana to, juose liko užšaldytos užsakovų lėšos, todėl dalies projektų įgyvendinimas sustojo“, - sakė D.Gedvilas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas LŽ sakė, kad statybų sektoriui prošvaisčių nebus ir kitąmet, mat 2014-ųjų valstybės biudžete pirmą kartą numatytos mažesnės apimties nei einamaisiais metais viešojo sektoriaus kapitalinės investicijos į naujas statybas ar senų statinių rekonstrukcijas. „Statybų sektoriaus bendrasis vidaus produktas kitais metais numatomas mažesnis, nei buvo kelerius metus“, - pažymėjo LPK viceprezidentas. Anot D.Gedvilo, 2012-aisiais statybininkai Lietuvoje atliko darbų už 6,5 mlrd. litų, o kitais metais ši suma mažės. „Tikėtis, kad statybininkai išlips iš krizės, tikrai neverta“, - tvirtino pašnekovas.

Per pastaruosius ketverius metus statybų sektorius nukentėjo ne tik nuo ekonomikos krizės, bet ir nuo bankų griūties. „Bankrutavus „Snoro“ ir Ūkio bankams statybų įmonės prarado pinigus, negana to, juose liko užšaldytos užsakovų lėšos, todėl dalies projektų įgyvendinimas sustojo“, - kalbėjo D.Gedvilas.

Pasak jo, statybų sektorius išlieka rizikingas ir dėl to, kad savivaldybės, jų įmonės laiku neatsiskaito už suteiktas paslaugas bei atliktus darbus. Tada statybininkai patiria nuostolių, lieka skolingi savo tiekėjams, vėluoja atsiskaityti su darbuotojais. „Statybų bendrovės, laimėjusios savivaldybių skelbiamus konkursus ir atlikusios darbus, turi sumokėti mokesčius neatsižvelgiant į tai, ar už tuos darbus savivaldybių įmonės joms sumokėjo. O mokesčių inspekcija ir „Sodra“ turi prievartos instrumentų mokesčiams bei įmokoms išieškoti. Statybininkai lieka be apyvartinių lėšų“, - aiškino D.Gedvilas.

LSA, pasak jo, siūlo Lietuvai sekti Latvijos pavyzdžiu ir pradėti statybos rangos darbams taikyti vadinamąjį atvirkštinį PVM, kad šį mokestį deklaruotų ir mokėtų ne darbus atliekantis statybininkas, o užsakovas. LSA siūlymas keisti įstatymą jau įteiktas Finansų ministerijai. „Tokią tvarką įsivedė Latvija, Švedija. Šiose šalyse akivaizdžiai pagerėjo mokesčių administravimas, pasikeitė santykiai tarp subrangovų, tiekėjų, tarpusavio atsiskaitymų kultūra pakilo į aukštesnį lygį“, - vardijo D.Gedvilas. Anot LSA prezidento, vien Vilniaus savivaldybės įmonės vėluoja atsiskaityti su statybininkais ilgiau kaip 6 mėnesius, arba 180 dienų. Tarp labiausiai vėluojančiųjų susimokėti už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus yra ir Vilkaviškio savivaldybė.

Užsidirba duonai Vakaruose

Prašomas pasakyti bent vieną gerą naujieną statybų sektoriuje, D.Gedvilas prisiminė, kad 2012 metais Lietuvos statybininkai deklaravo labiausiai nepriklausomybės laikotarpiu padidėjusį paslaugų eksportą. „Ir įdomiausia, kad šis eksportas augo ne į Rytus, o į Šengeno erdvę“, - pabrėžė jis. LSA duomenimis, 2012-aisiais statybininkai eksportavo paslaugų ir darbų už 0,5 mlrd. litų. O šių metų pirmąjį pusmetį eksporto apimtis jau buvo 30 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. „Matyt, statybininkai praėjusių metų eksporto rezultatus aplenks“, - prognozavo D.Gedvilas. Šie skaičiai rodo, anot jo, kad statybininkai, nerasdami darbo namie, bando užsidirbti duonai svetur.

Iš daugiabučių renovavimo projekto D.Gedvilas didesnio statybų sektoriaus pagerėjimo nesitiki, nes renovacija, išankstiniais skaičiavimais, kitais metais sudarys tik apie 10 proc. visų statybos darbų Lietuvoje. „Jai skirta suma galėtų siekti tik iki pusės milijardo litų“, - teigė LSA prezidentas.

Šiandien, pasak D.Gedvilo, atsigauna tik naujų daugiabučių statybos. Tuo metu pramoninė statyba pagyvėjimo ženklų nerodo. Dėl to labiausiai kalta, jo nuomone, vangi valstybės investicijų politika. „Manau, statybininkų laukia nelengvi metai - užsakymų Lietuvoje bus nedaug ir dėl jų vyks žūtbūtinė kova. Man regis, statybininkai jau turi pradėti ieškoti duonos kaimynų rinkose“, - apibendrino D.Gedvilas.

Didelei mokumo rizikai priskiriamos statybų ir NT įmonės

Rodiklis/ĮmonėsSmulkiosiosVidutinėsDidelės
Įmonių skaičius (dalis rinkoje)1355 (38 proc.)1606 (45 proc.)44 (64 proc.)
Metinė apyvarta, litaisIki 300 tūkst.Nuo 300 tūkst. iki 30 mln.Daugiau kaip 30 mln.

Šaltinis: „Creditinfo“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"