TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Stichinė sausra – neįvertinamas pavojus

2016 04 13 15:46
pixabay.com nuotrauka

Po 2015 m. dėl sausros kai kuriuose šalies regionuose nukentėjo iki 50 procentų pasėlių. Šiemet jau kas antras žemdirbys savidraudos fondo „VH Lietuva“ teiraujasi apie galimybes apsaugoti pasėlius. Tačiau šiuo metu nėra pilnavertės apsaugos nuo šios stichijos. 

Patiems ūkininkų daug abejonių kelia tai, jog šalyej nėra patikimų stichinės sausros paskelbimo mechanizmo. Kita priežastis – pasirodo, kad Lietuvoje net nėra ir statistikos duomenų, o ir įrangos nepakanka. Meteorologinių stotelių tinklas pernelyg retas, skelbiant neatsižvelgiama į dirvožemį, augalų drėgmės trūkumą, dėl to nėra veiksmingos prevencijos nuo sausros patiriamų nuostolių. Esamos metodikos netgi prieštarauja viena kitai – pagal vieną metodiką pernai Lietuovoje sausra buvo tik 3 rajonuose, pagal kitą – 15.

Sausros paskelbimas neatitinka realių žalų

Jau seniai prognozuojama, kad trumpų sausrų periodų Lietuvoje daugės ir dažnės. „Tačiau duomenų apie įvykusias sausras Statistikos departamentas nekaupia. Lietuva neturi nei patikimų duomenų, nei patirtų nuostolių statistikos. Negana tok, sausras nustatnti metodika apima tik vasaros periodą, nes pagrindinė stichinės sausros sąlyga ta, kad vidutinė temperatūra turi siekti daugiau nei 10 laipsnių. Tačiau Lietuvoje jau buvo sausrų, kurios prasidėjo balandį bei gegužę. Bet kai nelyja pavasario mėnesiais stichinė sausra neskelbiama. O tokį atvejį mes turėjome prieš kelis metus, kuomet gegužę prasidėjusi sausra išplito į didesnę šalies dalį, tačiau stichinės sausros kriterijaus nepasiekė. Negana to, ūkio sausrai paskelbti naudojami indeksai nepatikimi ir dažnai pagal esamą metodiką daromos išvados prieštarauja vienai kitai. Nieko keisto, kad ūkininkai į draudimą nuo sausros žiūri įtariai – kai valstybės neturi patikimų duomenų, kas rizikuos?“, – pasakoja pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovo dr. Donato Valiuko, pastarieji dešimtmečiai buvo labai sausi, o sausros rizika tik augs. „Artimiausiu metu tikrai keisis kritulių intensyvumas bei nenuspėjamumas, po gausaus liūčių periodo gali tęstis pavojingai sausi orai. O tokia neprognuozama gamta didina nuostolius, ardo dirvožemį, kelia pavojų derliui“, – pasakoja D. Valiukas .

A. Navicko teigia, kad žemdirbiai draustis dar neskuba ir dėl sudėtingoko nuostolių nustatymo mechanizmo. Pagal dabar valdžios nustatytą tvarką, visų pirma nukentėję rajonai turi būti pripažinti stichinės sausros vietomis. Antra – tai daroma remiantis meteorologinių stotelių duomenimis. Deja, šiandien jos yra dar nepakankamai plačiai sustatytos.

Draustis nuo sausros per brangu

Praėjusą vasarą stichinė sausrą buvo paskelbta trijose savivaldybėse, tačiau nei vienas ūkininkas nebuvo apsidraudęs, nors buvo siūloma. „Tai atskira rizika, kurios žemdirbiai nesirenka dėl kainos. Tipinė draudimo sutartis žemdirbiui kainuoja apie 3,3 proc. tikėtino derliaus pajamų, o pasirinkus ir draudimą nuo sausros, sutarties kaina išauga iki 6,3 procentų. Mat sausra yra visuotinis reiškinys, nuo kurio gali nukentėti visas derlius, – aiškina A. Navickas.

Sėkmingai pasėlių savidraudai nuo sausros reikia, kad valstybė būtų kaip perdraudėjas. „Lietuvoje turime 15 procentų išmoką nuo sausros draudimo apdrausimo sumos. Ši išmoka tikrai galėtų būti didesnė, arba bent jau kisti pagal faktinę žalą kaip yra su kitomis rizikomis. Valstybė atsisakiusi būti perdraudėju apsunkino ūkininkų galimybės draustis nuo stichinės sausros, nes Draudimui veikti be perdraudėjo yra pernelyg rizikinga apsidraudusių atžvilgiu,“ – pasakoja A. Navickas.

Aleksandro Stulginsio universiteto ir „VH Lietuva“ organizuotoje konferencijoje dalyvavęs apsidraudusių ūkininkų susivienijimo vadovas Alfredas Bardauskas teigė, kad jis draustųsi nuo sausros, jeigu tikėtų, kad kai bus sausra, valstybė tai užfiksuos ir jis tikrai gaus išmoką. „Dabar aš tuo nesu tikras, nes nėra nei pakankamai stotelių visoje šalyje, taip pat nėra ir patikimos metodikos. Mes kasmet dėl sausros bei kitų rizikų prarandame apie 20 procentų derliaus. Galėtume šią žalą sumažinti, bet reikia patikimos metodikos. Šiandien Lietuva tokios metodikos neturi – štai pernai aš nukentėjau nuo sausros, tačiau valdžia nepripažino sausros fakto, nes vidutinė temperatūra buvo …1 laipsniu mažesnė nei priklauso. O draudimas turi vadovautis tik oficialia ir pripažinta informacija“,– pasakojo A. Bardauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"