TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Stiprina ūkininkų pozicijas maisto grandinėje

2014 01 16 6:00
Neabejojama, kad didžiausia susietosios paramos dalis turėtų būti skirta gyvulininkystės sektoriui remti. LŽ archyvo nuotrauka

Praėjusių metų pabaigoje buvo oficialiai patvirtinta Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma. Tad ūkininkų gyvenime prasideda naujas laikotarpis. Iki 13 proc. tiesioginių išmokų bus galima susieti su gamyba, daugiau paramos sulauks gyvulininkystės ūkiai. Dauguma naujosios politikos nuostatų įsigalios nuo 2015 metų.

Gruodžio 16 dieną ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Lietuva pasiekė vieną svarbiausių savo pirmininkavimo tikslų – oficialų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos teisės aktų ir Pereinamųjų BŽŪP nuostatų 2014 metams reglamento patvirtinimą. Šis oficialus susitarimas užbaigė trejus metus trukusias intensyvias derybas tarp ES valstybių ir svarbiausių ES institucijų.

Kaip reforma ir pereinamasis laikotarpis pakeis žemdirbių gyvenimą, "Lietuvos žinioms" papasakojo žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.

Atsigręžiama į gamybą

- Kokia naujosios žemės ūkio politikos reformos idėja ir kokie jos tikslai?

- Naujoji BŽŪP labiau orientuota į rinkos poreikius ir realijas. Bus nemažai svarbių pakeitimų. Tiesioginės išmokos bus skirstomos teisingiau ir labiau atsižvelgiant į ekologiją, bus sustiprintos ūkininkų pozicijos maisto grandinėje, o BŽŪP taps veiksmingesnė ir skaidresnė. Šie sprendimai – ES atsakas į maisto saugos, klimato kaitos ir kaimo vietovių plėtros bei darbo vietų kūrimo jose problemas.

Reformuota BŽŪP garantuos paramą ES ūkininkams, bus remiama subalansuota kaimo vietovių plėtra, užtikrinamas apsirūpinimas maistu, nuolatinis geros kokybės maisto produktų tiekimas, kaimo vietovių gyvybingumo palaikymas, viešųjų gėrybių kūrimas, tvarus gamtos išteklių valdymas plėtojant ekologišką politikos sistemą. Atsisakoma savo aktualumą praradusių ar žemės ūkio produktų gamybą ribojančių priemonių, siekiama BŽŪP supaprastinimo.

- Naujojoje politikoje numatoma, kad parama bus susieta su gamyba. Kaip tai bus pasiekta?

- Nuo 2015 metų dalį tiesioginių išmokų - iki 13 proc. - bus galima susieti su gamyba ir konkrečiais sektoriais, kurie susiduria su tam tikrais ekonominiais sunkumais. Neabejojama, kad didžiausia susietosios paramos dalis turėtų būti skirta gyvulininkystės sektoriui remti. Šios paramos gali būti skirta tik tiek, kiek būtina palaikyti esamą gamybos lygį.

Remiami tik aktyvūs ūkininkai

- Kaip konkrečiai keisis išmokų žemdirbiams struktūra nuo 2015 metų?

- Vienas esminių BŽŪP reformos rezultatų tiesioginės paramos srityje - paramą galės gauti tik aktyvūs ūkininkai. Jau nuo pat derybų dėl šios reformos pradžios valstybės narės siūlė įvairiausius kriterijus, kaip būtų galima apibrėžti aktyvų ūkininką. Nuo 2015 metų, kitaip negu dabartiniu 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu, tiesioginė parama nebus paskirstoma vien tik „už plotą“. Bendrąją tiesioginę paramą sudarys įvairios sudedamosios dalys - privalomosios ir neprivalomosios. Privalomosios - tai pagrindinės išmokos už plotus schema (VIPS), išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą (žalinimas), jaunųjų ūkininkų rėmimo schema. Neprivalomosios - smulkiųjų ūkininkų rėmimo schema, išmokos už plotus su gamtinėmis kliūtimis, perskirstymo išmoka, susietoji parama, pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama.

Ramsčių pinigai nebus perskirstomi

- Kokie yra svarbiausi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. finansinio laikotarpio aspektai?

- 2014–2020 m. laikotarpio planuojamas bendras Lietuvos kaimo plėtros biudžetas sudaro 6,8 mlrd. litų. Iš jų ES parama sudarys 5,6 mlrd. litų. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (2014-2020 KPP) biudžetas, palyginti su 2007–2013 m., sumažėjo 14 procentų. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai iš viso buvo skirta 7,9 mlrd. litų. Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims, 2014-2020 m. nustatyti privalomi finansiniai įsipareigojimai. Pirmasis - ne mažiau kaip 5 proc. lėšų skirti LEADER priemonėms. Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą skirti 6 procentus. Taip pat turime ne mažiau kaip 30 proc. lėšų skirti klimato kaitos švelninimui, agrarinei aplinkosaugai bei ekologiniam ūkininkavimui, įskaitant išmokas ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose yra gamtinių ar kitokių kliūčių, bei ankstesnių programinių laikotarpių tęstinius mokėjimus. Privalome skirti lėšų tęstiniams Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 m. plano ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įsipareigojimams.

Kitas svarbus įpareigojimas - rezervuoti 6 proc. lėšų veiklos lėšų rezerve, kurias Lietuva galės panaudoti ne anksčiau kaip 2019 metais, tik sėkmingai įgyvendindama 2014-2020 m. KPP. Ir dar - ne daugiau kaip 4 proc. lėšų skirti techninei pagalbai, kurios lėšomis finansuojamas ir Lietuvos kaimo tinklas.

Taigi, įvertinus visus privalomus įsipareigojimus kitoms 2014-2020 KPP priemonėms įgyvendinti, liktų 3,6 mlrd. litų.

Kalbėdamas apie kaimo plėtros finansavimą 2014–2020 m. norėčiau pabrėžti, kad pasikeitė programos bendrojo finansavimo lygis. 2014–2020 m. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) bendrojo finansavimo dalis išaugo ir sudaro 85 proc., o nacionalinis bendrojo finansavimo lygis sumažėjo iki 15 procentų. 2007–2013 m. EŽŪFKP lėšos sudarė 75 proc. bendrojo finansavimo lėšų, nacionalinė dalis – 25 procentus.

Rengiantis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui nauja ir tai, kad ES šalims narėms galima savanoriškai perskirstyti lėšas tarp I (tiesioginės išmokos) ir II (kaimo plėtros) Bendrosios žemės ūkio politikos ramsčių. Iš I į II maksimaliai galima perskirstyti 15 proc. tiesioginių išmokų lėšų, iš II į I – 25 proc. kaimo plėtros lėšų. Tik po aktyvaus dialogo su socialiniais ir ekonominiais partneriais, kitomis suinteresuotomis institucijomis dėl naujos finansinės perspektyvos buvo priimtas sprendimas neperskirstyti lėšų tarp BŽŪP ramsčių.

Daugiau paramos gyvulininkystei

- Pernai buvo perskirstytos 2007–2013 m. laikotarpiui skirtos lėšos. Kam jos atiteks?

- Ministerija, siekdama sudaryti sąlygas gyvulininkystės plėtrai, perskirstė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai įgyvendinti skirtas lėšas tarp šios programos priemonių. Gyvulininkystės sektoriui pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ 2013 metais papildomai skirta 60 mln. litų paramos lėšų. Gautos 704 gyvulininkystės ūkių paraiškos, kuriose prašoma paramos suma sudaro 191 mln. litų ir net 3 kartus viršija skirtąjį biudžetą.

Neliko pamiršti ir kiti žemės ir maisto ūkio sektoriai. Siekiant pagerinti padėtį melioracijoje, perskirstytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšos. Melioracijos investiciniams projektams papildomai skirta beveik 20 mln. litų.

Taip pat parengtas ir EK išsiųstas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos pakeitimas, kuriame numatytas lėšų perskirstymas tarp miškų sektoriaus priemonių, 24 mln. litų padidinant priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ finansavimą.

Atsižvelgiant į kaimo gyventojų susidomėjimą 2013 m. buvo skirta papildomai lėšų priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“.

Siekiant efektyviai panaudoti EŽŪFKP 2007–2013 m. skirtas lėšas, šiuo metu atliekamas ir kitų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių likučių įvertinimas, svarstomi galimi lėšų perskirstymo scenarijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"