TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Stiprybės šaltinis tikslams pasiekti

2011 02 17 0:00

Valstybės istorija ir ekonomika yra neatsiejamos, nes šalies istorinė raida atsispindi ekonomikos pokyčiuose. Sukaupta istorinė ir ekonominė atmintis leidžia efektyviau spręsti nūdienos problemas.

Įžengiant į trečią savarankiškos ekonominės politikos vykdymo dešimtmetį reikėtų atidžiau įvertinti sukauptą patirtį. Ji būtų naudinga ir sprendžiant bendras Europos Sąjungos (ES) problemas.

ES Vadovų taryba patvirtino ES strategijos 2020 metų tikslus. Vadovų taryboje buvo susitarta, kad Lietuva, kaip ir kitos ES šalys turėtų pateikti atitinkamas nacionalinės reformos programas. Tačiau diskusijos apie ES ekonominę politiką vis dar tebevyksta. Savo nuomonę turi pareikšti Europos ir nacionaliniai parlamentai.

Abstrakčios gairės užgožia perspektyvą

Pasaulio ir Europos ekonomikos augimas skatina ir Lietuvos ūkio atsigavimą.

Spartesnį ekonomikos augimą galima pasiekti aiškiau nustatant ir įgyvendinant valstybės paramos prioritetus.

Deja, dažnai ekonomikos plėtros strategijos ir gairės yra gana abstraktaus pobūdžio, todėl verslo subjektams sunku įvertinti konkrečias savo veiklos perspektyvas.

Su panašiomis problemomis susiduria ir ES ekonominių strategijų kūrėjai. Todėl siekiama nustatyti konkrečius strateginius tikslus ir rodiklius.

Dabar svarstomame naujame ES strategijos projekte numatyti prioritetai ir konkretūs tikslai, kuriuos šalys narės, tarp jų ir Lietuva, turės pasiekti iki 2020 metų.

ES strategijoje iki 2020 metų numatyti penki tikslai: 20-64 metų amžiaus gyventojų užimtumas turėtų išaugti bent iki 75 proc., didinant moterų ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumą; investicijos į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą (MTTP) turėtų sudaryti ne mažiau 3 proc., skaičiuojant kartu MTTP ir inovacijų intensyvumą; šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį numatoma sumažinti bent 20 proc., palyginti su dešimtojo dešimtmečio lygiu; energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis galutinio energijos suvartojimo struktūroje turi padidėti iki 20 proc.; energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti padidintas 20 proc.; nebaigusių mokyklos asmenų skaičius turėtų sumažėti iki 10 proc., o 30-34 metų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius turėtų sudaryti 40 proc. gyventojų. Be to, skaičius europiečių, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, turėtų būti sumažintas 25 procentais.

Mokslo tiriamiesiems darbams - investicijų ašaros

Neseniai Europos statistikos tarnyba paskelbė rodiklius, kaip ES narės pasiruošusios šiuos tikslus įgyvendinti.

Pagal išsilavinimo lygio kriterijus Lietuva jau yra pasiekusi numatomus ES 2020 metų tikslus. Įgyvendindama kitus tikslus, Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio, bet, kita vertus, tai rodo, kad šalis turi daug neišnaudoto potencialo ir ekonomikos augimo šaltinių, tik reikia atitinkamai suderinti valstybės ekonominę politiką.

Lietuvoje investicijos (privačios ir valstybės) į mokslo tiriamuosius darbus sudaro tik 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kaimyninėse Baltijos jūros šalyse Švedijoje ir Suomijoje - 3,7 proc., Estijoje 1,2 proc. BVP.

Tvarumą lemia darbų kokybė

Daug darbų Lietuvai reikės nuveikti, kad būtų įgyvendinta skurdo mažinimo programa, nes pagal gyvenančių žemiau skurdo ribos žmonių skaičių Lietuva, drauge su Rumunija ir Latvija, dabar yra atsidūrusi tarp liūdnai pirmaujančių ES šalių, - daugiau negu 20 proc. krašto gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos ir šis rodiklis apskaičiuotas atsižvelgus į jau išmokėtas socialines pašalpas.

Efektyvus ES biudžeto lėšų panaudojimas irgi padėtų laiku pasiekti šių tikslų. Nacionalinėje programoje galima būtų atsižvelgti ir į kokybinius bei dinaminius ekonomikos plėtros aspektus. Juk svarbu ne tik tai, kad jaunimas įgytų tam tikros pakopos išsilavinimą ar kad padidėtų gyventojų užimtumas, svarbi ir studijų bei darbų kokybė.

Ekonominių Lietuvos ūkio tyrimų duomenimis, tvarus augimas pasiekiamas, jei žmonės savo šalyje jaučiasi socialiai apsaugoti, jų nuomonė svarbi priimant politinius sprendimus, o ekonominė politika skatina kokybinius pokyčius ir žmonių kūrybinį aktyvumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"