TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Stringantis interneto ryšys nervina lyg siaubo filmas

2016 05 24 12:43
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ar žinojote, kad ilgai „neužsikraunantis“ internetinis tinklalapis ar trikdžiai dėl nepakankamo interneto greičio, kai žiūrite vaizdo įrašą, jums kainuoja beveik tiek pat nervų kaip ir siaubo filmo žiūrėjimas? Ar įsivaizduojate, kaip ši neigiama patirtis paveikia jūsų požiūrį į prekės ženklą?

„Ericsson Consumer Lab“ atliko pirmą tokio pobūdžio neurologinę studiją, kuri nustatė, kokį stresą sukelia mobiliojo ryšio trikdžiai, išmanųjį telefoną naudojant vaizdo įrašams žiūrėti.

„Norėjome sužinoti daugiau nei mums sako vartotojai. Susidūrę su trikdžiais jie yra nepatenkinti, bet mes norėjome ištirti jų pojūčius mokslo požiūriu“, – pasakojo Jasmeet Sethi, „Ericcson Consumer Lab“ vyresnysis patarėjas.

Studija taip pat siekta nustatyti, kokią įtaką interneto trikdžiai turi prekės ženklo reputacijai – ne tik ryšio tiekėjo, bet ir turinio teikėjo, pavyzdžiui, „Netflix“ ar „Youtube“. Tai ypač svarbu šiais laikais, kai vaizdo įrašai, kaip pastebi J. Sethi, tampa priemone matuoti ryšio tiekėjo paslaugų kokybę.

Laboratorija ištyrė, kaip išmaniuoju telefonu besinaudojantys vartotojai reaguoja į įvairias ryšio situacijas. Jiems naršant internete ir žiūrint vaizdo įrašus matuojamas smegenų aktyvumas, akių judesiai ir pulsas. Taip pat matuojama vartotojų patirtis ir jų požiūrio į mobiliojo ryšio operatorius bei turinio tiekėjus pasikeitimai.

„Norėjome suvokti, kaip vartotojai jaučiasi realiose situacijose atlikdami realias užduotis“, – sakė J. Sethi.

Tyrimo metu 30 danų vartotojų buvo suskirstyti į tris grupes ir jiems buvo skirtas tam tikras laikas užduočiai atlikti, išmaniaisiais telefonais naršant internete ir žiūrint vaizdo įrašus. Atlikdami užduotis šios grupės dalyviai susidūrė su keliomis skirtingomis situacijomis: dideliais interneto spartos trikdžiais, vidutinio lygio trikdžiais ir jų nebuvimu. Šios skirtingos situacijos leido nustatyti, kaip interneto „vėlavimas“ paveikė dalyvių emocinį įsitraukimą ir stresą.

Paaiškėjo, kad trikdžiai dėl nepakankamo interneto greičio padidina širdies ritmo ir streso lygį.

Nesant interneto vėlavimų, patiriamo streso lygis atliekant vaizdo užduotis buvo 13 proc. didesnis, palyginti su pradiniu streso lygiu, vos pateikus užduotį. Vidutinis 2 sekundžių laukimas, kol užsikraus puslapis, streso lygį kilstelėjo nuo 13 proc. iki 16 proc., o 6 sekundžių laukimas – iki 19 procentų.

Vadinasi, dviejų sekundžių vėlavimas „užkraunant“ „Youtube“ vaizdo įrašą vidutiniškai padidina stresą 3 procentiniais punktais.

Interneto trikdžiai, kai jau pradėtas žiūrėti vaizdo įrašas, sukelia dar dramatiškesnę reakciją. Žiūrint vaizdo įrašą kiekviena pauzė dėl nepakankamo interneto greičio stresą išaugina dar papildomais 15 procentinių punktų.

Taigi, jei streso lygis siekė 16 proc., tai susidūrus su trikdžiais bežiūrint vaizdo įrašą stresas išaugo iki 31 proc., jei prieš tai siekė 19 proc. – iki 34 proc., t.y. beveik perpus.

Kiekvienas vėlavimas „užkrauti“ tinklalapį ar vaizdo įrašą lėmė vidutiniškai 38 proc. padidėjusį širdies ritmą.

Šio tyrimo metu išmatuoti streso lygiai gali būti palyginti su kitomis kasdienio gyvenimo situacijomis, kai patiriamas stresas. Dėl nepakankamos interneto spartos patirtas stresas savo apimtimi panašus į tą, kurį patiriame žiūrėdami siaubo filmus ar spręsdami matematikos užduotis. Jis netgi didesnis už stresą, patiriamą laukiant eilėje prie išvykimo vartų ar parduotuvėje.

Vertinant vartotojų požiūrį į ryšio operatorius ir turinio tiekėjus pastebėta, kad dalyviai, kurie nesusidūrė su ryšio trikdžiais, buvo labiau patenkinti savo mobiliųjų paslaugų tiekėju ir yra labiau prie jo prisirišę. Jiems patinka paslaugos ir jie nori gauti daugiau paslaugų. Palyginimui, grupė, kuri patyrė vidutinius ir didelius trikdžius, į prekės ženklą reagavo neutraliai ar neigiamai.

Įdomu, kad vidutinės trukmės interneto „vėlavimai“ lėmė dvigubą neigiamą efektą paslaugos tiekėjo atžvilgiu. Mat tai ne tik sumažino vartotojų prisirišimą prie konkretaus prekės ženklo, bet taip pat padidino prisirišimą prie konkurentų prekės ženklų. Tuo tarpu vartotojai, kurie susidūrė su didžiausiais trikdžiais, neigiamai atsiliepė apie visus mobiliųjų paslaugų tiekėjų prekės ženklus. Šis stebinantis atradimas perša išvadą, kad ilgai trunkantys interneto „vėlavimai“ gali pakenkti net visai industrijai, visiems prekės ženklams.

Įdomu ir tai, kad dėl interneto ryšio trikdžių „Youtube“ (turinio teikėjas tyrimo metu) taip pat prarado vartotojų pasitikėjimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"